Kiekvienais metais grybų sostinėje Varėnoje aidi margaspalvis grybavimo čempionatas. Jau daugelį metų į šiuos grybautojų atlaidus vyksta ir būrys grybautojų iš Šilutės savivaldybės administracijos. Vyko ir šiemet. O parvyko laimėję taurę už surastą didžiausią baravyką, svėrusį 379 gramus. Ir tai ne viskas. 

Violeta Astrauskienė (dešinėje) surado didžiasią čempionato baravyką, o Dana Junutienė – neatpažintą grybą, kuris panašus į garsųjį triufelį.

Nesigyrė
Dana Junutienė niekam labai nesigyrė surastu bulvės dydžio žemėtu grybienos gniutulu. Nė pati iškart nesumojo, kas tai galėtų būti. Tik grįžusi ir panaršiusi po interneto bruzgynus, ėmė dvejoti, ar tik šis daiktas nebus garsusis trumas – pasaulio gurmanų graibstomas ir brangus, vos ne stebuklingu laikomas grybas. Vis dėlto nusprendė, kad tikriausiai rado ne tai.
Iš nuotraukų, kurias grybautojoms pavyko padaryti mobiliuoju telefonu, tas daiktas šiek tiek yra panašus į trumą.
Kas tie trumai?
Įveskite šį žodį į interneto paiešką ir sužinosite daug įdomios informacijos apie šiuos „velnio grybus“ – kai kas juos ir taip pavadina. Laisvoji enciklopedija Vikipedija skelbia: „Trumas, dar vadinamas triufeliu (lot. Tuber) – labai vertingas truminių (Tuberaceae) šeimos grybas ir vienas brangiausių delikatesų. Vaisiakūniai bulvės gumbo formos ir didumo, su juoda gruoblėta luobele. Auga ąžuolynuose, skroblynuose, 10–20 cm gylyje“.
Dar galima sužinoti, kad šių grybų randama (tiesa, be šuns ar paršelio uoslės tai sunku padaryti) Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ir kai kurių kitų Europos valstybių ąžuolynuose ar kitokiose lapuočių giriose. Daug kas tikina, kad Lietuvoje jų negalėtų užderėti, tačiau…
Tinklapyje http://www.tv3.lt skelbiama: „Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto (LMI), Klaipėdos universiteto ir Latvijos Rygos technikos universiteto mokslininkai, vadovaujami Latvijos žemės ūkio universiteto specialistų, įgyvendina projektą ir kuria trumų auginimo mūsų šalyse strategiją. Kaupiami duomenys apie šių grybų auginimo ypatumus bei jų natūralią įvairovę Latvijoje ir Lietuvoje. Projekte, kuris bus įgyvendinamas iki 2014 m. pabaigos (šio projekto rezultatai nežinomi – aut. pastaba), numatyta atlikti natūraliai dirvožemyje augančių Burgundijos trumų paiešką abiejose šalyse ir atlikti eksperimentą – įveisti grybus jiems tinkamuose dirvožemiuose.
Viena iš projekto vykdytojų LMI mokslininkė dr. Jūratė Aleinikovienė sakė, kad projekto tikslas yra paskatinti ūkininkus bei miškininkus domėtis šiais grybais, veisti jų daigynus ir užsiimti šiuo netradiciniu pelningu verslu. Taip daroma Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje“.
D. Junutienė sakė savąjį trumą ne trumą sakė radusi kyšantį iš supurentos miško kvartalinės linijos smėlingos žemės. Jis buvo bulvės dydžio, beje, ir panašios spalvos. Prapjovus, vidus – tamsesnis. Didelio kvapo radinys neskleidė. Nežinodama, ką su juo daryti, moteris supjaustė plonais griežinėliais ir sudžiovino. Ar bandys ragauti – nė pati nežino.
Ką primena tikrų trumų kvapas?
Gerbėjai sako, kad tai muskuso, riešutų ir gryno oro kvapų derinys. Tikinama, kad vienas teniso kamuoliuko dydžio trumas savo kvapu gali persmelkti visą namą. Kai kas net nualpsta nuo tokio stipraus aromato.
Beje, patiekalų su trumais rudenį galima paragauti ir kai kuriuose Lietuvos restoranuose. Tačiau net didieji restoranai trumus perka vienetais. Kuo trumas didesnis, tuo brangesnis. Štai 2009 m. 750 g baltasis trumas aukcione Italijoje parduotas už 100 tūkst. eurų. Brangų valgomąjį grybą įsigijo turtuolis iš Honkongo. Iš viso buvo parduota 11 trumų už 250 tūkst. eurų. Rekordinis 2,5 kg svorio trumas rastas 1954-aisiais. Jis buvo padovanotas tuometiniam JAV prezidentui Dwightui Eisenhoweriui. Šiais laikais tokių gigantų neberandama.
Rasta Suvalkijoje
Panašus radinys 2013 metais buvo aprašytas Vilkaviškio rajono laikraštyje „Santaka“: „Į redakciją paskambinusi Virbalyje gyvenanti Danutė Savickienė sakė, kad jos sūnus Julius rado grybą, labai panašų į garsiuosius trumus.
Savickų kiemo patvoryje auga keletas medžių – prie jų žmonės jau ne kartą yra radę grybų – ūmėdžių, net baravykų.
Vieną rytą bevaikštinėdamas lauke J. Savickas pastebėjo iš po žemės vos kyšant kažkokį gumbelį. Iškrapščius paaiškėjo, kad tai – grybas. Vyrui jis pasirodė labai panašus į trumą, kitaip dar vadinamą triufeliu (lot. Tuber). /…/
„Štai, koks jis keistas“, – sūnaus radinį šypsodamasi ištiesė D. Savickienė. Gelsvai rusvas grybas tikrai buvo panašus į matytąjį internete – taip pat pasirodė ir jį radusiam J. Savickui.
Nutarėme kreiptis į mikologus – specialistus, išmanančius apie grybų pasaulį.
Nuotrauką pamatęs Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius, hab. dr. Ernestas Kutorga paaiškino, kad tai, deja, ne trumas, o greičiausiai – Rhizopogon luteolus, lietuviškai vadinamas gelsvuoju šakniagrybiu. Tačiau dėl šio grybo panašumo į trumą virbalietis neklydo: anot mikologo, anglai šakniagrybius vadina „false truffels“ – netikrais triufeliais“.
Karališkas patiekalas
„Trumus myliu taip pat kaip moteris“, – sako Brunas Klemanas, kuris yra laikomas didžiausiu šių grybų žinovu Prancūzijoje. Tai jis atidarė „Terre de Truffes“, ąžuolo paneliais išmuštą restoraną Paryžiaus centre, kuriame patiekiami trumai. Vienas jo nuolatinių lankytojų yra Nikola Sarkozi. Greta restorano esančioje parduotuvėje galima įsigyti 60 g talpos stiklainiuką trumų už 90 eurų.
Restorano valgiaraštyje galima rasti vasarinių, žieminių ir burgundiškųjų trumų. Tačiau visi jie nublanksta prieš labiausiai vertinamą ir brangiausią trumų rūšį – „Tuber melanosporum“, juoduosius trumus iš Perigoro regiono, kurie dar vadinami juodaisiais deimantais. „Dauguma trumų žinovų arba užsisako „Tuber melanosporum“, arba nieko“, – sako restorano virtuvės šefė Roza Metivjė.
Sausį, kai Prancūzijoje prasideda juodųjų trumų sezonas, „Terre de Truffes“ restorane jie patiekiami įvairiais būdais: su karvelių paštetu ir „pancetta“ šonine bei trupučiu žąsų kepenėlių po 55 eurus už porciją; su jautienos kepsniu „a la Rossini“, žąsies kepenėlėmis ir keptais grybais po 70 eurų už porciją arba su ėriena ir bulvių apkepu po 66 eurus už porciją.
Nuo kvapo net alpstama
Ir pabaigai – „Klaipėdos“ dienraščio surinkti duomenys apie trumus. Ten rašoma, kad baltųjų trumų aromatas kai kam primena garstyčių ir ilgai brandinto sūrio kvapą. Taip pat teigiama, kad juodieji Perigoro trumai turi labai stiprų skonį ir muskuso bei laurų lapų aromatą. Kai kurie žmonės tvirtina jaučiantys patrauklų medaus, šiaudų ir žemės kvapų mišinį. Kiti kalba apie rytinės miško drėgmės kvapą su lengvu alkoholio atspalviu. Jaunų trumų skonis siejamas su lengvai salstelėjusiu riešutų ar šokolado prieskoniu.
Beveik visi, kurie ragavo trumų, teigia pajutę prieskonį, kuris primena vandens augalus. Sakoma, kad baltieji trumai skleidžia tokį stiprų aromatą, kad kai kurie jautresni kvapams žmonės net nualpsta. Dalį trumų kvapo sudaro fermentinį muskusinį aromatą jiems suteikiantis androstenonas – vyriškas feromonas. Vienoje iš istorinių legendų tvirtinama, kad Prancūzijos karaliaus Liudviko XV žmona savo vyrui dešimt vaikų padovanojo todėl, kad gausiai vartojo patiekalus su trumais…
Tarp kitko, trumais negardinama sriuba ar apkepas, jie nekepami. Smulkiai sutarkuotais trumais gardinami jau pagaminti patiekalai – pakanka vos kelių gramų, kad patiekalas taptų nepamirštamas. Triufeliai ilgai nelaikomi, švieži turėtų būti sunaudoti per dvi savaites.

Parinko Petras Skutulas

Šilutiškės Varėnos miškuose rastas grybas: prieš supjaustymą ir paruoštas džiovinimui.