Šilutės r. savivaldybės administracija Tarybos komitetams pateikė svarstyti du sprendimų projektus: trūkstant apyvartinių lėšų, iš Finansų ministerijos skolintis 1 mln. eurų trumpalaikę paskolą ir iš banko imti 720 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą investiciniams projektams finansuoti.

Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė aiškinamajame rašte nurodo, kad milijono eurų trumpalaikė paskola būtų skirta padengti dėl nesurinktų planuotų pajamų atsiradusį apyvartinių lėšų trūkumą.

Atsižvelgiant į Vyriausybės kovo 14 d. nutarimą „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir šiuo metu visoje šalyje susidariusią situaciją dėl viruso COVID-19 plitimo bei neigiamo jo poveikio ekonomikai, prognozuojama, kad Savivaldybė negaus didelės dalies planuotų pajamų. Tai patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko kovo 26 d. įsakymas „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronoviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“, kuriuo didžiajai daliai Šilutės rajono smulkių įmonių suteikiama galimybė atidėti mokesčių (tarp jų ir gyventojų pajamų mokesčio) mokėjimą, bei prielaida, kad karantino metu dalis įmonių gali visiškai nutraukti veiklą.

2020 m. sausio-balandžio mėnesį Savivaldybės biudžete surinkta mažiau pajamų negu planuota, –7,67 mln. Eur, t. y. 84,6 proc. Pagrindinę dalį negautų pajamų sudaro pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio – Savivaldybės biudžete šio mokesčio surinkta 1,4 mln. Eur mažiau negu planuota (81,5 proc.).
Esant tokiai situacijai, trūksta lėšų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui sumokėti, socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms, miesto ir gyvenviečių ūkiui tvarkyti.
Savivaldybės kreditorinis įsiskolinimas sausio 1 d. buvo 1,10 mln. Eur (be paskolų), kreditorinis įsiskolinimas balandžio 1 d. sudarė 3,6 mln. Eur. Lyginant metų pradžios kreditorinį įsiskolinimą su pirmo ketvirčio pabaiga, skola padidėjo beveik 2,6 mln. Eur.
Dėl situacijos neapibrėžtumo šiuo metu sudėtinga prognozuoti realų savivaldybės biudžeto pajamų trūkumą iki ekstremalios situacijos pabaigos ir dar du mėnesius po jos, todėl siūloma imti iki 1 mln. Eur trumpalaikę paskolą. Ji tektų: biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui – 700 tūkst. Eur, socialinio draudimo įmokoms – 10 tūkst. Eur, prekėms ir paslaugoms įsigyti – 290 tūkst. Eur.

Dėl viruso COVID-19 plitimo visoje šalyje susidarius ypatingai situacijai, prognozuojama, kad Savivaldybei metinių palūkanų mokėti nereikės.
Ilgalaikė 720 tūkst. Eur paskola yra būtina investicijų projektams finansuoti. Iki šių metų gruodžio 31 d. Savivaldybė gali skolintis tokią sumą. Ūkio skyriaus duomenimis, paskola leistų įgyvendinti investicijų projektus, kurie numatyti Savivaldybės 2019–2021 m. veiklos plane ir šių metų biudžete.

D. Mongirdaitė rašte nurodo, kad Savivaldybės šių metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra per 24 mln. Eur. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro apie 14,5mln. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis gegužės 1 d. – 8 029,7 tūkst. Eur.
Ar Savivaldybės administracijai leisti imti paskolas, spręs Savivaldybės taryba posėdyje, kuris planuojamas paskutinę gegužės savaitę.

„Pamario“ inf.