Sekminių tradicijos Žemaičių Naumiestyje

Katalikams Sekminės pagal svarbą yra trečioji šventė po Kalėdų ir Velykų. 50-ąją dieną po Velykų švenčiamos Sekminės užbaigia Velykų laiką. Sekmines švęsdavo ir pagonys.

Sekminių šventę puošė šiaudiniai veršeliai.

Puoselėja tradicijas
Žemaičių Naumiestyje nepamirštos senosios tradicijos. Kad Sekminių dvasia sugrįžtų ne tik vyresniosios kartos pasakojimais, kad jas galėtume patys pajausti, išgyventi, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė parengė Sekminių proga projektą kuriam įgyvendinti Šilutės r. savivaldybė skyrė 600 eurų.
Sekminės pagal senąsias tradicijas ant Žaliojo kalno šiemet – Etnografinių regionų metais – švenčiamos jau penktą kartą.
Kaip Sekminėms ruošdavosi anuomet, kokius žaidimus žaisdavo piemenėliai, kuo vaišinosi, kaip sūrį spausdavo, jaunieji naumiestiškiai sužinojo dar gerokai prieš Sekmines.
Išmoko spausti sūrį

Šventės vedėjai Goda ir Domantas.

Jaunieji naumiestiškiai buvo pakviesti į Vanagių kaimo seniūnaičio Tomo Bartkaus valdose esantį slėnį prie Šelmens upelio. Žemaičių Naumiesčio vaikų darželio-mokyklos antrokai bei gimnazijos septintokai pasipuošė iš berželių šakelių ir gėlių nupintais vainikais, žaidė senovinius žaidimus. Kas taiklesnis, aiškinosi mėtydami ryšulėlius į pintus šaukštus ar žaisdami krepšinį. Tik krepšinis senovėje buvo kitoks.
Adma Baltutienė porino: „Senovėje žaidė krepšinį, bet mėtė į nuo senos statinės atlikusį lanką. Ir kamuolių kaimo vaikai neturėjo, vietoj jo pasidarydavo šiaudų gniužulus. Piemenėliai mokėjo groti sagomis, kurias anuomet guzikais vadino. Dar mėgo ant virvės galo pririšti ryšulį su akmenėliais ir sukti palei žemę. Ratu sustoję vaikai turėdavo virvę peršokti“.
Po smagių žaidimų edukacinio užsiėmimo dalyviai pamatė, kaip spaudžiamas sūris. Keista, bet net kaime augantiems vaikams tai buvo nematyta. Vanagiškė Laima Girulienė čia pat ant lauko krosnies kaitino rūgusį ir saldų pieną. Jai į talką atskubėjo dar dvi šeimininkės. Kantriai šildomas pienas netruko pavirsti varške, o ją pylė į sūrmaišį, vėliau – į spaustuvą.
Kaip naudotis senoviniu sūrio spaustuvu, labiausiai rūpėjo berniukams. Šeimininkės vaikus vaišino iš anksto L. Girulienės sulietais sūriais, o šį, sakė, išlaikys iki Sekminių. Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijonas Krutikovas priminė, kad nuo švento Antano iki Joninių surištos vantos iš beržo šakų laikosi geriausiai.

Visiems rūpėjo, kaip sūris spaudžiamas.

Sekminės ant Žaliakalnio
Po šventųjų Mišių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Sekminių eisena, lydima „Pamario brass“ (vadovas Gražvydas Raila) orkestrinės muzikos, užkopė ant Žaliakalnio. Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas džiaugėsi, kad aplinkui gausu vainikuotų piemenukų, kad gražiai žaliuoja seniūnijos ūkininkų laukai. Jei metai bus geri, turės kuo pasidžiaugti Dagotuvėse. „Sekmą dieną švęskime“, – linkėjo seniūnas susirinkusiems. Nemažai linkėjimų išsakė ir šventės neaplenkę politikai.
Ant Žaliakalnio berželiais, šiaudiniais oželiais, veršeliais išpuoštoje aplinkoje šoko, žaidė piemenėliai. Šventinę nuotaiką kūrė meno kolektyvai. Sekminėse linksminosi, šėliojo, varžėsi, mokėsi iš šiaudų surišti ožį, veršelį, rideno šiaudų ritinį. Praalkę vaišinosi kiaušiniene, vafliniais blynais.
Laima PUTRIUVIENĖ

Pievelėje sukosi poros.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite