Sekminių tradicijos Žemaičių Naumiestyje

Katalikams Sekminės pagal svarbą yra trečioji šventė po Kalėdų ir Velykų. 50-ąją dieną po Velykų švenčiamos Sekminės užbaigia Velykų laiką. Sekmines švęsdavo ir pagonys.

Sekminių šventę puošė šiaudiniai veršeliai.

Puoselėja tradicijas
Žemaičių Naumiestyje nepamirštos senosios tradicijos. Kad Sekminių dvasia sugrįžtų ne tik vyresniosios kartos pasakojimais, kad jas galėtume patys pajausti, išgyventi, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė parengė Sekminių proga projektą kuriam įgyvendinti Šilutės r. savivaldybė skyrė 600 eurų.
Sekminės pagal senąsias tradicijas ant Žaliojo kalno šiemet – Etnografinių regionų metais – švenčiamos jau penktą kartą.
Kaip Sekminėms ruošdavosi anuomet, kokius žaidimus žaisdavo piemenėliai, kuo vaišinosi, kaip sūrį spausdavo, jaunieji naumiestiškiai sužinojo dar gerokai prieš Sekmines.
Išmoko spausti sūrį

Šventės vedėjai Goda ir Domantas.

Jaunieji naumiestiškiai buvo pakviesti į Vanagių kaimo seniūnaičio Tomo Bartkaus valdose esantį slėnį prie Šelmens upelio. Žemaičių Naumiesčio vaikų darželio-mokyklos antrokai bei gimnazijos septintokai pasipuošė iš berželių šakelių ir gėlių nupintais vainikais, žaidė senovinius žaidimus. Kas taiklesnis, aiškinosi mėtydami ryšulėlius į pintus šaukštus ar žaisdami krepšinį. Tik krepšinis senovėje buvo kitoks.
Adma Baltutienė porino: „Senovėje žaidė krepšinį, bet mėtė į nuo senos statinės atlikusį lanką. Ir kamuolių kaimo vaikai neturėjo, vietoj jo pasidarydavo šiaudų gniužulus. Piemenėliai mokėjo groti sagomis, kurias anuomet guzikais vadino. Dar mėgo ant virvės galo pririšti ryšulį su akmenėliais ir sukti palei žemę. Ratu sustoję vaikai turėdavo virvę peršokti“.
Po smagių žaidimų edukacinio užsiėmimo dalyviai pamatė, kaip spaudžiamas sūris. Keista, bet net kaime augantiems vaikams tai buvo nematyta. Vanagiškė Laima Girulienė čia pat ant lauko krosnies kaitino rūgusį ir saldų pieną. Jai į talką atskubėjo dar dvi šeimininkės. Kantriai šildomas pienas netruko pavirsti varške, o ją pylė į sūrmaišį, vėliau – į spaustuvą.
Kaip naudotis senoviniu sūrio spaustuvu, labiausiai rūpėjo berniukams. Šeimininkės vaikus vaišino iš anksto L. Girulienės sulietais sūriais, o šį, sakė, išlaikys iki Sekminių. Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijonas Krutikovas priminė, kad nuo švento Antano iki Joninių surištos vantos iš beržo šakų laikosi geriausiai.

Visiems rūpėjo, kaip sūris spaudžiamas.

Sekminės ant Žaliakalnio
Po šventųjų Mišių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Sekminių eisena, lydima „Pamario brass“ (vadovas Gražvydas Raila) orkestrinės muzikos, užkopė ant Žaliakalnio. Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas džiaugėsi, kad aplinkui gausu vainikuotų piemenukų, kad gražiai žaliuoja seniūnijos ūkininkų laukai. Jei metai bus geri, turės kuo pasidžiaugti Dagotuvėse. „Sekmą dieną švęskime“, – linkėjo seniūnas susirinkusiems. Nemažai linkėjimų išsakė ir šventės neaplenkę politikai.
Ant Žaliakalnio berželiais, šiaudiniais oželiais, veršeliais išpuoštoje aplinkoje šoko, žaidė piemenėliai. Šventinę nuotaiką kūrė meno kolektyvai. Sekminėse linksminosi, šėliojo, varžėsi, mokėsi iš šiaudų surišti ožį, veršelį, rideno šiaudų ritinį. Praalkę vaišinosi kiaušiniene, vafliniais blynais.
Laima PUTRIUVIENĖ

Pievelėje sukosi poros.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite