Savivaldybės Vyriausybei pateikė penkis siūlymus dėl nelegalių migrantų

Dar liepos 8 d. Lietuvos savivaldybių asociacija pateikė Vyriausybei kelis pasiūlymus, kaip valdyti nelegalią migraciją. Rodos, visų 60-ies šalies savivaldybių nuomonė nėra nieko verta, tačiau ar bent kuo Vyriausybė pasinaudojo? Nelegalių migrantų srautai tik didėja, apgyvendinti juos Lietuvoje vis sunkiau, stovyklose kyla maištų… Bent Šilutės rajono savivaldybė tesulaukė klausimų, ar galėtų priimti nelegalių migrantų, sulaukė siūlymų priimti, apgyvendinti, rūpintis…

Šalies savivaldybės pateikė Vyriausybei siūlymus, kurie padėtų sklandžiau ir efektyviau valdyti nelegalių migrantų situaciją ir suteiktų daugiau saugumo gyventojams.
Siūlymus savivaldybių vadovai aptarė liepos 7 dieną vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) išplėstiniame valdybos posėdyje.

„Kaip ir valdant pandemijos sukeltą krizę, taip ir dabar, savivaldybės yra pasirengusios padėti valstybės institucijoms ir kuo galėdamos prisidėti valdant užsieniečių antplūdį. Ir nors matome, kad šiam iššūkiui tinkamai pasirengta nebuvo, o kai kurie svarbūs sprendimai nepriimami iki šiol, dabar turime laiko tik tam, kad susitelktume, girdėtume vienas kitą ir imtumėmės veiksmų kiekvienas pagal savo kompetenciją. Tik taip kontroliuosime situaciją,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Vyriausybei pateiktuose siūlymuose teigiama, kad savivaldybės palaiko principą lokalizuoti migrantų gyvenamąją vietą specialiai tam įrengtoje infrastruktūroje. Tačiau būtina užtikrinti, kad ši infrastruktūra būtų sukurta kuo greičiau ir, praėjus 10 dienų karantinavimosi laikotarpiui, migrantai būtų joje apgyvendinti. Savivaldybės atkreipia dėmesį, kad nors jos buvo įpareigotos suteikti patalpas tik karantinavimosi laikotarpiui, akivaizdu, jog po kelių dienų jam pasibaigus migrantai vis dar liks šiose patalpose, tuo pat metu kasdien didėjant naujų migrantų skaičiui.

Kitas siūlymas susijęs su gyventojų saugumu, dėl kurio pastarieji vis labiau nerimauja. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės neturi viešosios apsaugos padalinių ar šią funkciją vykdančios savivaldybei pavaldžių įmonių, apsaugą turėtų užtikrinti Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios institucijos arba, numačius kompensavimą, savivaldybės galėtų samdyti privačias apsaugos įmones. Komunikacija gyventojams šiuo klausimu yra taip pat labai aktuali ir savivaldybės pasirengusios padėti ir prisidėti ją vykdant.

Savivaldybės, kurių teritorijoje šiuo metu apgyvendinti migrantai, akcentuoja, kad joms jau dabar kas dieną tenka daryti sprendimus dėl įvairių šiems asmenims reikalingų priemonių – asmens higienos ir švaros (pavyzdžiui, dušų, drabužių skalbimo įrenginių), medicinos bei kitų reikmenų.

Siekiant užtikrinti migrantams patenkinamas gyvenimo sąlygas ir planuojant šiuos pirkimus, savivaldybėms svarbu žinoti, kokios lėšos bus kompensuojamos, nes savarankiškųjų savivaldybių lėšų dalis labai ribota ir jų turi pakakti teikti viešąsias paslaugas šalies gyventojams. Taip pat svarbu įteisinti papildomą apmokėjimą tiems savivaldybių darbuotojams, kurie šiomis savaitėmis dirba viršvalandžius bei poilsio dienomis. Todėl artimiausiu metu būtina parengti aiškų savivaldybių patirtų išlaidų kompensavimo algoritmą, kuriame būtų numatytos tikslios išlaidų kategorijos.
Savivaldybių vadovai taip pat atkreipia dėmesį, kad, didėjant migrantų skaičiui, būtina kuo greičiau nustatyti ne tik jų testavimo mechanizmą, bet ir gydymo sąlygas taip, kad šalies sveikatos apsaugos sistema ir toliau veiktų sklandžiai.

Savivaldybės taip pat ragina inicijuoti Vyriausybės lygmens nuolatinius tarpinstitucinius pasitarimus, kuriuose esminiai situacijos valdymo veiksmai būtų derinami arba iš anksto aptarti su savivaldybėmis dalyvaujant Finansų, Sveikatos apsaugos ministerijoms bei kitoms susijusioms tarnyboms. Toks formatas skatintų sklandų bendradarbiavimą, sumažintų interpretacijų galimybes bei leistų laiku ir tinkamai apie sprendimus komunikuoti su vietos gyventojais.

Lietuvos savivaldybių asociacijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite