Rusnėje – paminklas indui ir litvakui

FONDASŠilutės r. savivaldybė gavo pasiūlymą Rusnėje pastatyti paminklą Indijos nepriklausomybės patriarchui Mahatmai Gandžiui (Gandhi) ir jo bendražygiui litvakui Hermanui Kalenbachui (Hermann Kallenbach), gimusiam Rusnėje.

Būsimo paminklo eskizas.

Mintį statyti Rusnėje tokį paminklą aktyviai palaiko Indijos ambasada Lietuvoje. Lėšų padėti surinkti žada Editos Mildažytės fondas. Šiuo metu jau parengtas skulptūros modelis ir surinkta 44 iš reikalingų 77 tūkstančių eurų. Pinigai pervesti į Editos Mildažytės administruojamą paramos ir labdaros fondą, ruošiama sutartis su skulptūros autoriumi.
Paminklo koncepciją sukūrė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas. Jis vaizduoja tradiciniais indiškais rūbais apsirengusį M.Gandį su lazdele, šalia jo – vakarietiškai apsirengęs H. Kalenbachas. Šio paminklo statyba siekiama pagerbti didį Mažosios Lietuvos sūnų jo paties gimtinėje, pabrėžti iš Lietuvos kilusių žydų (litvakų) pasaulinę įtaką, jų pasiekimus, sutvirtinti Lietuvos ir Indijos partnerystę (tikėtina, kad paminklas M. Gandžiui paverstų Lietuvą labiau matoma šalimi Indijos spaudoje, taip pat šios šalies turistų žemėlapyje), paskatintų Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos ryšius, Lietuvos visuomenės domėjimąsi šia šalimi, sukurtų daugiafunkcinę platformą tarptautiniams projektams, kuriuose galėtų dalyvauti Lietuva, Vokietija, ES, Indija, Pietų Afrikos Respublika, Izraelis ir t. t. Tikimasi, kad, pastačius tokį paminklą, ir Rusnė taptų patrauklesnė turistams, darbas papuoštų miestelį, skatintų domėtis Indijos kultūra.
Mahatma Gandis – Indijos tautinio išsivadavimo dvasinis lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo taktikos pradininkas. Gimė 1869 m. spalio 2 d. Baigęs studijas, 1893 m. išvyko į Pietų Afriką dirbti teisės konsultantu. Čia, susidūręs su aršia rasine indų imigrantų diskriminacija, pradėjo kovą už savo tautiečių pagrindines teises. Jo pritaikyti taikaus pasipriešinimo metodai išpopuliarėjo visame pasaulyje, įkvėpė ne vieną nepriklausomybės judėjimą – tarp jų ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. M. Gandis iki šiol laikomas bene labiausiai atpažįstamu Indijos veidu.
H. Kalenbachas buvo vienas artimiausių M.Gandžio bendražygių. Jis gimė 1871 m. Rusnėje (pasak kitų šaltinių – Žemaičių Naumiestyje), čia prabėgo jo vaikystė. Mokslus baigė 1896 m. Vokietijoje. 1896 m. išvyko į Pietų Afriką, dirbo architektu. 1904 m. sutiko M. Gandį, ir šis susitikimas tapo lemtingas. H. Kalenbachas visa galva pasinėrė į Gandžio pilietines akcijas, tapo ištikimiausiu ir pagrindiniu jo veiklos finansiniu rėmėju.
Kartu su M. Gandžiu 1913 metais trims mėnesiams buvo įkalintas. 1910 m. H. Kalenbachas M.Gandžiui padovanojo 4 kv. kilometrų sklypą, kuriame įkurtas pirmasis ašramas. Pirmojo pasaulinio karo metais dviejų bendražygių keliai išsiskyrė, M.Gandis grįžo į Indiją, kur tęsė kovą už šalies nepriklausomybę. Tačiau jie ir toliau aktyviai susirašinėjo, taip pat buvo susitikę 1937 ir 1939 metais.
Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė su pasiūlymu statyti paminklą Rusnėje supažindino salos seniūnę Dalią Drobnienę. Seniūnės nuomone, pasiūlymas įdomus ir bendruomenė jį aptars. Tačiau ne dabar, o nurimus rinkiminėms aistroms. Jos manymu, visų pirma bendruomenėms reikia apsispręsti, ar toks paminklas iš viso Rusnėje reikalingas, o paskui svarstyti, kur jį statyti.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pokerio mokykla – geriausias būdas greitai išmokti žaisti pokerį

Kol pokeris internetinėje erdvėje ir realiame gyvenime mūsų šalyje ir užsienyje auga tarsi ant mielių, galima vis dažniau ir vis daugiau kur įsitraukti į mėgėjiškus pokerio turnyrus ar žaisti su draugais. Tai yra ne tik smagus laiko praleidimo būdas, bet ir gera proto mankšta, mat sėkmingas pokerio žaidėjas į pagalbą pasitelkia logiką, strateginį mąstymą, matematiką ir net tikimybių teorijas. Tačiau kodėl geriau žaisti sekasi ne visiems? Atsakymas – paprastas. Ne visi moka savo teorines žinias panaudoti arba apskritai jų neturi.

Šilutėje, 102-ųjų Lietuvos valstybės metinių proga

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją – Šilutė nusidažė trispalvės spalvomis. Netrūko tądien renginių nei mažiems, nei dideliems. Kartu su visais šilutiškiais Lietuvos gimtadienį šventė Savivaldybės vadovai. Sekmadienį šv. Mišias už Tėvynę Lietuvą katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčioje aukojo klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Po pamaldų Šilutės r. savivaldybės Sveikatos biuras (direktorė Kristina Surplė) organizavo žygį aplink Šilutę „Laisvės žingsniai“. Visus startavusius ir kitus miestelėnus prie Vydūno gimnazijos meras Vytautas Laurinaitis pavaišino gardžia koše ir kvapnia arbata. Popiet gimnazijos salėje vyko

Vasario 16-osios viktorina vaikams

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vasario 14-ąją Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko žinių viktorina „Aš ir Lietuva“. Paminėti šią svarbią datą ir pasitikrinti istorines žinias apie gimtąją šalį susirinko Šilutės Žibų pradinės mokyklos mokiniai su mokytojomis Rasa Jankauskiene bei Daiva Šarlauskiene. Viktorina buvo sudaryta iš trijų etapų: įvairių istorinių, šių dienų faktų bei vaizdo ir muzikinių klausimų. Savo paruoštą šokį viktorinos dalyviams padovanojo nuolatinės bibliotekos bičiulės bei būrelio „Pa(si)tarimai tarp mūsų, mergaičių“ dalyvės – Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos

Asmeninės Pagėgių krašto smiginio pirmenybės

Vasario 9 d. Natkiškių sporto klube „Aitvaras“ vyko 2019–2020 m. Pagėgių savivaldybės asmeninės smiginio pirmenybės, kurias organizavo VšĮ Sporto ir turizmo centras. Turnyre, kuris vyko keletą savaitgalių, rungėsi 17 Pagėgių krašto smiginio mėgėjų: 13 vyrų ir 4 moterys. Turnyre vyrai žaidė pagal klasikinio smiginio taisykles iki trijų laimėtų setų nuo 301 taško, partiją reikėjo užbaigti dvigubu skaičiumi. Su vyrais rankos taiklumą išbandyti nusprendė ir viena moteris, o kitos moterys tradiciškai metė po tris strėles 8 kartus (3 ratus). Tarp moterų