Rugpjūčio 19-oji – Pasaulinė fotografijos diena. Kaip fotografija plito Mažojoje Lietuvoje?     

Fotografija (iš graikų photos „šviesa“ + graphis „piešti, teptukas“) – tai vaizdų išsaugojimo technika, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius būdus.

Fotografijos pradžia

Fotografijos atsiradimo metais laikomi 1839-ieji, kai Džonas Heršelis sukūrė patį fotografijos terminą.

Iš tiesų viskas prasidėjo daug anksčiau. 1725 m. Johanas Heinrichas Šulcas pastebėjo, kad tirpalas, turintis sidabro, paveiktas šviesos patamsėja.

1822 m. prancūzas Žozefas Niseforas Nepsas padarė pirmąją pasaulyje užfiksuotą nuotrauką (deja, jos neišliko).

1826 m. Ž. N. Nepsas nufotografavo vaizdą pro langą. Vaizdas buvo užfiksuotas ant alavinės plokštės, padengtos plonu asfalto sluoksniu.

1839 m. Lui Žakas Mande Dageras vaizdą išsaugojo ant varinės plokštelės, padengtos sidabru. Tokį būdą jis pavadino dagerotipija.

Galiausiai, Viljamas Henri Foksas Talbotas vaizdą išsaugojo ant popieriaus, išmirkyto chloruotame sidabre.

1839 m. vasario 14 d. laikraštis „Kurjer Litewski“ pranešė apie L. Ž. M. Dagero išradimą, tačiau pirmieji fotografai (M. Blondelis ir A. Rubinšteinas) Lietuvoje pradėjo dirbti tik apie 1854 m. Pagrindinis nuotraukų formatas tuomet buvo 6×9 cm.

Vietoj juostelės pradėjus naudoti elektroninis sensorius, atsirado skaitmeninė fotografija, kurios pagrindinis pranašumas – taupumas, nes nebereikia taupyti juostelės kadrų, gali fotografuoti kiek tik nori.

O šiandien beveik kiekvienas kišenėje turime išmanųjį įrenginį, kuriuo galima sėkmingai įamžinti vaizdus ir žmones gana geros kokybės nuotraukose.

Fotografija Mažojoje Lietuvoje

Mažosios Lietuvos enciklopedijoje randame Martyno Purvino parengtą straipsnį „Fotografija Rytprūsiuose“. Štai kas jame rašoma:

„XIX a. išrastas fotografijos procesas netrukus paplito ir Rytprūsiuose. Mažosios Lietuvos miestuose kūrėsi profesionalios fotoateljė, kur krašto gyventojai įprato nusifotografuoti atminimui, įamžindami žymesnius šeimos įvykius.

Tuomet plito portretinės, figūrinės nuotraukos puošnių dekoracijų fone. Fotografuotasi apsirengus išeiginius (dažniau miestiškus) drabužius, liudijusius tuometinių žmonių pasiturintį gyvenimą. Išradingesni fotografai, gavę tobulesnę fototechniką, išeidavo dirbti platesnėse erdvėse, fotografuodavo miestų bei kaimų vaizdus. Plintanti pašto atvirukų mada paskatino fotografuoti įvairias gyvenvietes, žymesnius objektus.

Fototechniką pradėjo naudoti gamtininkai, etnografai ir kitų sričių mokslininkai. XIX a. pabaigoje krašto vertybes fotografavo Adolfas Boetticheris, XX a. pradžioje – Richardas Dethlefsenas ir kiti. XIX a. leidiniuose (dėl tuometinės spaudos technikos ribotų galimybių) neretai spausdinti dailininkų perpiešti iš nuotraukų vaizdai, vėliau išmokta atspausdinti aukštos kokybės fotoiliustracijas. Nuotraukos rinktos šeimyniniuose albumuose, jomis puoštos patalpos.

Įvairiems įvykiams pažymėti krašto fotografai pagamindavo puošnias vinjetes: kelias ar keliolika nuotraukų suderindami su piešiniais, įvairiais ornamentais bei užrašais (jos gamintos bažnyčių sukakčių, visuomeninių įvykių progomis; taip įsiamžindavo absolventai, karų dalyviai bei kiti). XIX a. pabaigoje jau leistos gausiai nuotraukomis iliustruotos kelionių knygos, vaizdų rinkiniai.

1894 Tilžėje Robertas Minzloffas išleido fotoalbumą Bilder aus Littauen [Lietuvos vaizdai]. Dar daugiau fotografuota XX a. pradžioje ir tarpukariu, kai nuotraukas pasigaminti galėjo ir daugybė fotomėgėjų (pvz., Martynas Kavolis ir kt.). Fotografuoti gamtos vaizdai (itin pamėgta Kuršių nerija), tuometiniai miestai, įvairios šventės bei įvykiai; įprastomis tapo kaimo mokyklų moksleivių grupinės nuotraukos savo mokyklos fone; fotografuodavosi įvairių susibūrimų dalyviai. Buvo išleista daug gausiai iliustruotų knygų apie Rytprūsius, atskiras jų vietoves. Tokie leidiniai rengti ir Klaipėdos krašte. Mažosios Lietuvos veikėjų portretai, krašto vaizdai publikuoti įvairiuose Lietuvos leidiniuose, kaupti įvairiuose rinkiniuose. Iki 1944 galėjo būti sukaupta šimtai tūkstančių nuotraukų apie kraštą ir jo žmones. Antrojo pasaulinio karo metais jas papildė specifinės nuotraukos: subombarduotų miestų vaizdai, žvalgybos lėktuvų darytos aerofotonuotraukos (tiksliai fiksavusios tuometinę krašto būklę), išeinančių į karą portretai ir kita.

Visą MLE straipsnį galite perskaityti čia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kiek kišenpinigių duoti vaikams ir kaip jiems padėti suprasti pinigų vertę?

Įsibėgėjant mokslo metams tėvams kyla klausimas: kiek kišenpinigių duoti vaikui ir kaip jį išmokyti juos valdyti? Patarimais tėvams, kaip savo atžalas pamažu mokyti atsakingai elgtis su pinigais, dalijasi Edvinas Jurevičius, „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas. Nebūtina laukti problemos Norėdami išugdyti supratimą apie pinigų vertę, tėvai turėtų kuo anksčiau vaikams pradėti pasakoti apie kasdieninius pirkinius, patiriamas išlaidas ir jų dydį bei galimybes taupyti. Dviejų vaikų tėvas E. Jurevičius su savo dukra apie pinigus pradėjo kalbėti, kai jai buvo treji. Jis įsitikinęs,

Kas yra Reiki ir kaip juo užsiimti?

Reiki gydymo sistema gydymui naudoja universalią gyvybinės jėgos energiją. Perkeliant ir manipuliuojant savo prigimtinės energijos srautu į kito kūną, ši energija gali būti naudojama išgydyti tiesiogiai arba perkeliant kūrinį gaunantį subjektą į gilaus atsipalaidavimo ir saugumo būseną, kad jo kūnas galėtų išgydyti save. Teigiama, kad aukšto Reiki lygio specialisto gydomasis prisilietimas skleidžia šilumą, komfortą ir net dilgčiojimo pojūtį kūne. Kas yra Reiki? Reiki atsirado Japonijoje, nors viena iš dviejų šakų vadinama Vakarų Reiki ir dažniausiai praktikuojama JAV. Reiki yra japonų

Kada ir kodėl verta plauti automobilio variklį?

Švaros paslaugų ekspertai primena po kapotu besislepiančio variklio priežiūros svarbą – neplaunant jo didėja rizika laiku nepastebėti rimtų gedimų ir užbėgti jiems už akių, susidurti su aušinimo problemomis ir į saloną sklindančiais nemaloniais kvapais. Variklį rekomenduojama plauti bent kartą per dvejus metus važinėjant mieste arba 1-2 kartus per metus eksploatuojant automobilį žvyrkeliais. Nors automobilio variklis slepiasi po kapotu ir įprastai yra atidengiamas tik papildyti langų plovimo skysčiui, ant jo vis viena kaupiasi nešvarumai, kuriuos rekomenduojama šalinti. „Daugiausia purvo ir dulkių

Šilutiškius teis naujuose teismo rūmuose

Prieš mėnesį į rekonstruotą pastatą persikraustę Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai surengė atidarymo iškilmes. Per šventę Tauragės apylinkės teismo pirmininkas Egidijus Mockaitis akcentavo, kad tai yra itin svarbus istorinis įvykis. Erdvesnes ir šiltesnes patalpas apžiūrėjo svečiai. Įkurtuvių proga Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus pasveikino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė. Sveikinimo žodį tarė Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevčius, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Marius Dobrovolskis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Simbolinį raktą nuo pastato įteikė uždarosios akcinės bendrovės

Taip pat skaitykite