Tag Archives: istorija

Rugpjūčio 19-oji – Pasaulinė fotografijos diena. Kaip fotografija plito Mažojoje Lietuvoje?     

Fotografija (iš graikų photos „šviesa“ + graphis „piešti, teptukas“) – tai vaizdų išsaugojimo technika, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius būdus. Fotografijos pradžia Fotografijos atsiradimo metais laikomi 1839-ieji, kai Džonas Heršelis sukūrė patį fotografijos terminą. Iš tiesų viskas prasidėjo daug anksčiau. 1725 m. Johanas Heinrichas Šulcas pastebėjo, kad tirpalas, turintis sidabro, paveiktas šviesos patamsėja. 1822 m. prancūzas Žozefas Niseforas Nepsas padarė pirmąją pasaulyje užfiksuotą nuotrauką (deja, jos neišliko). 1826 m. Ž. N. Nepsas nufotografavo vaizdą pro langą. Vaizdas buvo užfiksuotas ant

Krepšiniui Lietuvoje – 100 metų

1922 m. balandžio 23 d. Kaune buvo surengtos pirmosios krepšinio varžybos Lietuvoje. Tai buvo šios sporto šakos istorijos pradžia. Šį šeštadienį bus minima šimto metų Lietuvos krepšiniui sukaktis. „Vikipedija“ skelbia, kad krepšinis – tai pati populiariausia sporto šaka Lietuvoje ir viena populiariausių sporto šakų JAV, pietų ir pietryčių Europoje, buvusiose Sovietų sąjungos ir Jugoslavijos šalyse, Argentinoje, Filipinuose, Libane, Kinijoje, Angoloje, Senegale.  Pirmųjų krepšinio rungtynių rezultatas 1:0 Krepšinio žaidimą sugalvojo kanadietis daktaras Džeimsas Neismitas (James Naismith) 1891 metais. Naujosios sporto šakos

Pašto ženkluose „Šimtmečių įvykiai“ užfiksuoti svarbūs 1922-ųjų metų Lietuvos įvykiai

Šiandien, sausio 28 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Romos Auškalnytės kurtą pašto ženklų bloką „Šimtmečių įvykiai“, skirtą svarbiausiems Lietuvos šimtmečio įvykiams paminėti. Pašto bloke – keturi pašto ženklai po 0,60 Eur, tiražas – 6,5 tūkst. vnt. Kartu su pašto bloku bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Išleidžiamame pašto ženklų bloke vaizduojami prieš šimtą metų įvykę įvykiai: Lietuvos Konstitucijos išleidimas, Lietuvos žemės reforma, pirmosios krepšinio varžybos ir

Ant Kūčių stalo prieš šimtą metų

Jeigu Kūčių stalo patiekalai – pagarba tradicijoms, tai Kalėdų valgiai – noras nustebinti, pradžiuginti, pasidalinti gėrybėmis. Lietuviškos kulinarijos tyrinėtoja Jolita Bernotienė sako, kad dalis Kūčių patiekalų nesikeitė dešimtmečiais ir išliko kone tokie patys, užtat noras per Kalėdas ragauti vis kitokių gėrybių į lietuvišką virtuvę atnešė daug naujovių. „Tai, kad lietuviai yra ištikimi tradicijoms, kurias išlaiko ruošdami Kūčių vakarienę, rodo pirkinių krepšelis. Jame dominuoja žuvis, aguonos, džiovinti grybai ir vaisiai, riešutai, medus. Tai yra ingredientai tradiciniams lietuviškiems Kūčių stalo patiekalams, –

Surinkta per 100 krosnių vaizdų

Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“, Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Susidomėję gyventojai mielai dalijosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie kruopščiai jas matavo ir pildė metraštį istorijomis. Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Ji ypač vertinga, nes ekspedicijos metu pavyko surinkti naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip