Prieš vėjo jėgainių statybas nusiteikę gyventojai apklausoje nedalyvavo

Pagėgių savivaldybės tarybos nariams prieš patvirtinant vėjo jėgainių parkų statybų koncepciją kilo nemažai diskusijų ir buvo nuspręsta organizuoti gyventojų apklausą. Joje buvo ne tik klausimas dėl atsinaujinančių energijos šaltinių statybų, bet ir dėl kitų projektų. Stebėtina, bet Pagėgių savivaldybės gyventojų apklausos komisijos duomeninimis ji laikoma neįvykusia dėl per mažo gyventojų aktyvumo. Galbūt gyventojams šie klausimai nerūpi?

Pagal patvirtintą koncepciją galimybė atsirasti vėjo jėgainių parkams numatoma A, B, C, D, E, F ir G zonose, schemoje pažymėtose mėlyna spalva.

 

Baseinų nereikia
Apklausa vyko darbo dienomis nuo birželio 22 d. iki liepos 3 d. Ją organizuoti buvo pavesta aministracijos direktorei Dainorai Butvydienei. Savo nuomonę buvo galima pareikšti visose penkiose Pagėgių savivaldybės seniūnijose nuo 13.30 iki 15.30 val. Seniūnijų komisijos buvo sudarytos iš seniūnų, ten dirbančių raštvedžių bei opozicijos pasiūlytų bendruomenės atstovų.

Irena Armonienė iš Šilgalių: „Aš asmeniškai apklausoje nedalyvavau, nes nemanau, kad tai ką nors pakeistų. Mano nuomone, vėjo jėgainių turėtų būti kuo mažiau. Turbūt didžiausią žalą žmogui jos daro skleisdamos žmogaus ausiai negirdimą infragarsą. Nauda turbūt tik tiems žmonėms, kurie išnuomoja žemę jų statybai“.

Apklausoje dalyvavę asmenys galėjo atsakyti teigiamai arba neigiamai į pateiktus klausimus: „Ar pritariate vėjo jėgainių parkų steigimui Pagėgių savivaldybėje?“; „Ar Pagėgių savivaldybės lopšelyje-darželyje turėtų būti įrengtas baseinas?“; „Ar Pagėgių savivaldybės gyventojams reikalingas baseinas?“; „Ar Vilkyškių miestelyje prie Johaneso Bobrovskio gimnazijos turėtų būti statoma sporto salė?“.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, po įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų, Pagėgių savivaldybėje gyvena 8447 asmenys, turintys teisę balsuoti. Savo nuomonę dėl vėjo jėgainių parkų statybų pareikšti atvyko tik 229 žmonės: 43 pasisakė už, 170 – prieš, 16 neįskaičiuota, nes asmenys nepateikė tapatybės dokumentų.
Dėl baseino atsiradimo lopšelyje-darželyje apklausoje dalyvavio 195 asmenys, dėl baseino Pagėgiuose – 199, o dėl sporto salės Vilkyškiuose – 203. Pagal LR vietos savivaldos įstatymą apklausa laikoma įvykusia, kai joje dalyvauja daugiau nei 15 proc. gyventojų, turinčių teisę balsuoti. Konkrečiai įvykusioje apklausoje nuomonę pareikšti turėjo atvykti ne mažiau kaip 1267 asmenys.

Robertas Kasilauskas iš Stoniškių: „Apklausoje nedalyvavau, nes nesu nusistatęs prieš vėjo jėgainių parkų statybas. Mano žmonos sklype bus statoma vėjo jėgainė. Manau, kad nėra blogai, jog į mūsų savivaldybę ateina verslas. Juk tai galimybė žmonėms gauti papildomų pajamų“.

Pasak Pagėgių savivaldybės gyventojų apklausos komisijos pirmininkės Palmiros Kinderienės, ruošiantis apklausai buvo parengta per 1500 lapų balsavimo rezultatams fiksuoti ir manyta, kad jų gali pritrūkti. „Apklausai buvo skirta per dvi savaites. Informacija buvo viešinama savivaldybės interneto svetainėje, spaudoje bei visų penkių seniūnijų skelbimų lentose. Sunku pasakyti, kodėl toks nedidelis gyventojų aktyvumas, kad apklausa neįvyko“, – sakė Palmira Kinderienė.
Apklausos nekartos
Apklausiant gyventojus dėl vėjo jėgainių parkų atsiradimo, kiti projektiniai klausimai buvo įtraukti siekiant tuo pačiu metu sužinoti gyventojų nuomonę. Apklausai organizuoti yra reikalingi žmogiškieji ištekliai ir finansavimas. Kadangi ją rengė Savivaldybės ir seniūnijų darbuotojai darbo metu, todėl jiems papildomai mokėti nereikėjo. Papildomas išlaidas sudarė kanceliarijos ir transporto išlaidos.

Tai jau antroji Pagėgių savivaldybėje skelbta apklausa. Pirmoji buvo organizuota pernai dėl Panemunės miesto arba kaimo statuso. Ji taip pat neįvyko dėl per mažo gyventojų aktyvumo.
Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė sakė, kad tuo pačiu klausimu gyventojų apklausos pakartotinai nebus organizuojama.

Vaida Malakauskienė iš Stoniškių: „Teko girdėt, kad buvo vykdoma gyventojų apklausa, bet pati nedalyvavau. Man tai neaktualu. Jeigu kažkam reikia statyti vėjo jėgaines, tegul stato. Nemanau, kad jos darytų kažkokį neigiamą poveikį“.

„Kadangi gyventojai nebuvo aktyvūs išreikšdami nuomonę šiais klausimais, ateityje tokios pat apklausos nebedarysime. Nebent kitais klausimais, nes kartoti nėra reikalo. Nebent iškils kokia problema, aktuali visai savivaldybei ar konkrečiai seniūnijai. Mano manymu, apklausa neįvykti galėjo ir todėl, kad žmonėms pateikti klausimai nebuvo aktualūs. Informacijos buvo pateikta pakankamai, bet gyventojai vis tiek nepanoro pareikšti savo nuomonės“, – sakė D. Butvydienė.
Gyventojai turėtų žinoti, kad patvirtinus vėjo jėgainių parkus, tėra numatoma galimybė, kur jie galėtų stovėti. Vėjo malūnai bus statomi tik vietovėse, kurios atitinka visus reikalavimus, o juos statančios firmos turės gauti aplinkinių sklypų savininkų sutikimus. Dar bus tvirtinamas specialusis vėjo jėgainių statybų bei detalieji planai. Planus vertins teritorinio planavimo inspekcija, bus įvertintas galimas poveikis aplinkai, vyks vieši svarstymai, kur galės dalyvauti visi norintieji.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Kelių priežiūra“ skelbia metinius veiklos rezultatus: numatytos naujovės

„Kelių priežiūros“ pajamos pernai augo beveik 11 proc., rodo metiniai veiklos rezultatai. Skelbiama, kad nors bendrovė metus užbaigė pelningai, tačiau veikla per praėjusius kelerius metus vis dar išlieka nuostolinga. Skaičiuojama, kad ir toliau taikant kompleksinius veiklos sprendimus bei laikantis strateginio veiklos plano, bendrovei jau kitąmet turėtų pavykti panaikinti sukauptą praeities nuostolį ir išmokėti dividendus valstybei. Pasak generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, bendrovei praėję metai buvo tikri iššūkių, kadangi valstybinės reikšmės kelių dangos reikalauja vis daugiau remonto darbų šiltuoju sezonu, o

Vainuto gimnazistai – „Lietuviško žodžio šviesoje“

Vainuto gimnazija paviešino gerą žinią apie gimnazistų sėkmingą pasirodymą konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“. Kas jame išgarsino Vainuto kraštą? Paskaitykime. Gegužės 7 dieną  Vainuto gimnazijos mokiniai  Luka Šimanskaitė, 2 kl., ir  Arnas Šimanskas, 6 kl., dalyvavo Klaipėdos dramos teatre vykusiame tradiciniame respublikiniame meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  Už artistiškai ir kūrybiškai perskaitytą Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Auksinė skruzdėlė“ Luka Šimanskaitė pelnė didįjį prizą, o Arnas Šimanskas už artistiškumą ir kūrybiškumą

Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3 metrai. „Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau. Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį

Gegužę yra buvę net ir šalčio

Meteo.lt skelbia, kad gegužė yra vėlyvojo pavasario mėnuo, kai vyksta perėjimas į meteorologinę vasarą. Nors šį mėnesį šalnų dirvos paviršiuje būna gana dažnai, didesnių šalčių įprastai nepasitaiko, bet… Štai prieš 29 ir 59 metus Varėnoje buvo išmatuota pati žemiausia gegužės mėn. oro temperatūra Lietuvoje, tuomet atšalo iki -6,8°C.  Tokią žemą oro temperatūrą lėmė ne tik atslinkusi šalta oro masė, bet ir toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta ir oro temperatūra dažnai nukrenta labiausiai. Žiemą ar kovo mėnesį

Taip pat skaitykite