Per praėjusius metus Šilutės muziejų papildė beveik 600 eksponatų

Klaipėdos krašto prijungimui prie Didžiosios Lietuvos dienai paminėti Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“, kur eksponuojami pernai muziejui dovanoti ar muziejininkų įsigyti eksponatai.

Seimo narys Artūras Skardžius dovanojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto įrėmintą kopiją, išreikšdamas viltį, kad ši dovana ras vietą restauruotuose dvaro rūmuose.

Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė džiaugiasi, kad netrūksta žmonių, turinčių ir norinčių ką nors vertinga dovanoti muziejui. Savo geradariams muziejus kasmet padėkoja. Į parodą atvyko ne tik šilutiškių, sulaukta svečių, šilutiškių draugijos narių iš Palangos. Parodą aplankė ir dovaną muziejui įteikė Seimo narys Artūras Skardžius.
Per praėjusius metus Šilutės muziejaus rinkiniai papildyti bemaž 600 eksponatų. Jie saugomi archeologijos, bonistikos, dailės, etnografijos, faleristikos, fotografijos, liaudies meno, raštijos, istorinių eksponatų rinkinių saugyklose. Dėl vietos stokos parodoje nebuvo galimybės parodyti visus eksponatus, tačiau parodos organizatoriai pasistengė, kad bent vienas dovanotojo daiktas būtų eksponuojamas parodoje. Kaip ateityje visi eksponatai bus sutalpinti naujuose rūmuose, muziejininkai kol kas nežino.
Parodą pristačiusi Šilutės muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Inga Radavičiūtė apgailestavo, kad parodos lankytojai nepamatys daugybės restauruotų eksponatų. Ji priminė, kad nemažai restauruotų tekstilės eksponatų jau buvo galima pamatyti praėjusią vasarą surengtoje parodoje „Jų apranga ir aplinka dvelkė grožiu“, o kitus bus galima pamatyti restauruotame dvare.

Jaunųjų šaulių vadą Donatą Jaunių ypač sudomino muziejaus eksponatas – šaulio uniforma.

Parodoje „Ekponatai – laikmečio liudininkai“ – įdomūs ir vertingi eksponatai. Pernai muziejui nemažai dovanota fotografijų. Iš 145 fotografijų parodoje eksponuotos 9, dovanotos Vytauto Pupšio ir Benedikto Juškevičiaus, taip pat Zitos Gutauskienės dovanotas atvirukas. Raštijos skyrių papildė Vokietijoje gyvenančio Wilfried Jagst dovanoti originalūs dokumentai, kuriuose užfiksuoti senųjų šio krašto gyventojų vardai, pavardės, jų biografiniai faktai. Ramutė Girskienė dovanojo 1936 metų leidimo knygą su rašytojo Johano Volfgango Gėtės sentencijomis, eilėmis, o Morta Kišonienė – dvi receptų knygas su gausybe iliustracijų. Įvairių leidinių muziejui dovanojo Česlovas Jovaiša bei Rūta Trimonienė, o Vida Gedvilaitė – 1976 metais išduotą pensininko pažymėjimą. Kelias dešimtis vadovėlių dovanojo Salomėja Tarozienė ir Antanas Uznys, Violeta Stanišauskienė – Žalgirių pradinės mokyklos dienyną, pildytą 1950-1951 m. Raštijos rinkinys papildytas Vytauto Gocento, Witold Peuster, Jono Jauniaus dovanotais žemėlapiais, raštais, kuriuose gausu istorinių faktų.
Archeologijos rinkinį papildė archeologo Egidijaus Abromavičiaus dovanotos molinių indų šukės, rastos 2012 metais Šilutės istorinėje dalyje: Pievų, Turgaus gatvėse. Indų šukės yra XVIII-XX amžiaus radiniai.
Faleristikos rinkinį, kuriame yra saugomi įvairūs medaliai, ženklai, papildė Zigmanto Dokšo muziejui padovanotas medalis, kurį jis, būdamas Juknaičių tarybinio ūkio direktorius, gavo už tuometinius nuopelnus. Medalių padovanojo Donatas Jaunius ir Eufrozina Jarmalienė.
Bonistikos rinkinį papildė tik Zitos Gutauskienės dovanoti 5 banknotai: rubliai, markės ir vienas doleris.
Istorinių eksponatų rinkinys papildytas įvairiais elektriniais prietaisais. Laima Kairienė ir Vida Gedvilaitė dovanojo po televizorių „Šilelį“, Roma Šukienė ir Indrė Skablauskaitė radijo imtuvą ir magnetolą, Vytautas Žemaitaitis filmavimo kamerą, Artūras Gaidelis – lygintuvą, Adelė Vaičiūnienė – rankinį maisto plaktuvą.
Istorinių eksponatų rinkinyje saugomi ir žaislai, mokyklinė atributika. Danutės Narbutienės dovanotas lagaminas primena išvykas į pionierių stovyklas. Lėlių dovanojo Oksana Masidunskienė, kalėdinį žaislą – Natalija Kučinskaja, Rymantė Tylaitė – drožtuką, o du mažus puodelius – Hilda Tenikaitienė. Parodos lankytojai susidomėjo Trautės Elmenthaler dovanota Šiaurės Vokietijos šaulio paradine uniforma, papuošta įvairiais ženkliukais, medaliais. Šilutės muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Inga Radavičiūtė patikino, kad tokias uniformas nešiojo ir Šilutėje.

Muziejui dovanojusiems eksponatų įteiktos padėkos.

Etnografijos rinkinyje saugomas Joanos ir Mykolo Algirdo Kubaičių dovanotas plūgas, priklausęs Mykolo Algirdo Kubaičio tėvui. Vaclovas Barkauskas į muziejų atnešė sviesto matavimo prietaisą ir visraktį. Dar vieną matavimo prietaisą – svarstykles padovanojo Audrius Benkunskas.
Liaudies meno rinkinys papildytas Angelės ir Vytauto Raukčių margintais margučiais, Arūno Meškausko dovanotu paveikslu, Liudos Toleikienės medine dėžute, Elos Vilčiauskienės dovanotomis vyžomis ir takeliu, Adelės Vilčiauskienės dovanotais rankšluosčiais, Jadvygos Steponavičiūtės dovanota staltiesėle.
Dailės rinkinį, kaip ir kiekvienais metais, papildo Šilutės muziejaus bičiulis Kurt Beutler. Nors jis gyvena Vokietijoje, tačiau šio dailininko pieštuose piešiniuose atsispindi Mažojoje Lietuvoje gyvenančių žmonių vargai ir džiaugsmai.
Muziejus džiaugiasi dovanomis, tačiau nemažai eksponatų įsigijo ir patys. Pernai iš privačių asmenų įsigyta 50 vienetų muziejinių vertybių. Iš Arūnės Arbušauskaitės nupirktas 30 vienetų indų komplektas, du laikrodžius ir lagaminėlį pirko iš Aloyzo Jasudos, iš Reginos Meškauskienės – prieškambario baldą, batų dėžę ir porceliano indų, puoštų mėlynos spalvos augaliniais ornamentais.
Eksponatų dovanojusiems muziejaus bičiuliams įteiktos padėkos.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Kelių priežiūra“ skelbia metinius veiklos rezultatus: numatytos naujovės

„Kelių priežiūros“ pajamos pernai augo beveik 11 proc., rodo metiniai veiklos rezultatai. Skelbiama, kad nors bendrovė metus užbaigė pelningai, tačiau veikla per praėjusius kelerius metus vis dar išlieka nuostolinga. Skaičiuojama, kad ir toliau taikant kompleksinius veiklos sprendimus bei laikantis strateginio veiklos plano, bendrovei jau kitąmet turėtų pavykti panaikinti sukauptą praeities nuostolį ir išmokėti dividendus valstybei. Pasak generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, bendrovei praėję metai buvo tikri iššūkių, kadangi valstybinės reikšmės kelių dangos reikalauja vis daugiau remonto darbų šiltuoju sezonu, o

Vainuto gimnazistai – „Lietuviško žodžio šviesoje“

Vainuto gimnazija paviešino gerą žinią apie gimnazistų sėkmingą pasirodymą konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“. Kas jame išgarsino Vainuto kraštą? Paskaitykime. Gegužės 7 dieną  Vainuto gimnazijos mokiniai  Luka Šimanskaitė, 2 kl., ir  Arnas Šimanskas, 6 kl., dalyvavo Klaipėdos dramos teatre vykusiame tradiciniame respublikiniame meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  Už artistiškai ir kūrybiškai perskaitytą Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Auksinė skruzdėlė“ Luka Šimanskaitė pelnė didįjį prizą, o Arnas Šimanskas už artistiškumą ir kūrybiškumą

Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3 metrai. „Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau. Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį

Gegužę yra buvę net ir šalčio

Meteo.lt skelbia, kad gegužė yra vėlyvojo pavasario mėnuo, kai vyksta perėjimas į meteorologinę vasarą. Nors šį mėnesį šalnų dirvos paviršiuje būna gana dažnai, didesnių šalčių įprastai nepasitaiko, bet… Štai prieš 29 ir 59 metus Varėnoje buvo išmatuota pati žemiausia gegužės mėn. oro temperatūra Lietuvoje, tuomet atšalo iki -6,8°C.  Tokią žemą oro temperatūrą lėmė ne tik atslinkusi šalta oro masė, bet ir toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta ir oro temperatūra dažnai nukrenta labiausiai. Žiemą ar kovo mėnesį

Taip pat skaitykite