„Pažinimo kelias“ Lietuvos pajūrio regione

Ar turite magiškų galių turintį daiktą, kuris lydi Jus visur, atneša laimę ir saugo, savo kelionių talismaną? Jei dar ne, tai šis smagus žaidimas – kaip tik Jums! Šešios Klaipėdos regiono savivaldybės (Klaipėdos m., Klaipėdos r., Kretingos r., Palangos, Skuodo r., Šilutės r.) birželio 24 d. startuoja su nauju projektu ir siūlo atsiminimus apie kiekvieną aplankytą vietą verti į vieną bendrą vėrinį bei patiems susikurti savo talismaną – Pažinimo kelio apyrankę.

Atvažiuokite į Lietuvos pajūrį, aplankykite po 3 nurodytas vietas kiekvienoje savivaldybėje, nusifotografuokite prie jų, o apsilankę turizmo informacijos centruose, gaukite karoliukus pažinimo apyrankei. Darosi įdomu? Bet tai dar ne viskas! Kiekviena savivaldybė dovanos po karoliuką su savo raide, kuri turi tam tikrą reikšmę: Kviečianti Klaipėda, Elegantiška Palanga, Laukianti Šilutė, Išskirtinis Klaipėdos rajonas, Atviras Skuodas, Slėpininga Kretinga. Tai koks stebuklingas žodis taps Jūsų kelionių talismanu?
Taip ne tik susipažinsite su išskirtinėmis regiono vietomis, patirsite pažinimo džiaugsmą, bet ir būsite apdovanoti! Jūsų šios vasaros planas – pasiimti gerą nuotaiką ir lėkti link saulėto pajūrio bei patirti naujų atradimų džiaugsmą aplankant kerinčio grožio Klaipėdos regiono turistinius objektus:

KLAIPĖDA

Molas – uosto vartai (Vėtros g. 9, Klaipėda)

Klaipėdos uosto vartus sudaro pietinis ir šiaurinis molai. Jie saugo uostą nuo bangavimo, ledonešio, užnešimo sąnašomis. Molai pastatyti ant polių, o virš vandens iškilusi dalis išmūryta iš akmenų, molai dar sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais.

Šiaurinis molas yra miestiečių ypač mėgiama pasivaikščiojimų vieta – čia smagu stebėti saulėlydžius, sutikti atvykstančius ir pamojuoti išvykstantiems laivams. O kokie kerintys vaizdai čia būna siaučiant audrai, kai per molą ritasi putotos bangos – tikrai verta pamatyti!

Laikrodžių muziejus (Liepų g. 12)

Ar teko susimąstyti kaip žmogus anksčiau suprato laiką? Kaip skaičiavo metus, mėnesius, dienas, valandas, minutes? Ar žinote kada išrastas saulės, vandens, ugnies ar smėlio laikrodis? Laikrodžių muziejaus ekspozicijoje yra per 1700 originalių retų laikrodžių ir rekonstrukcijų, ekspoziciją papildo baldai, interjero detalės, graviūros. Muziejaus kiemelyje įrengtas Saulės laikrodžių parkas – čia rasite net 4 skirtingus saulės laikrodžius!

Skulptūrų parkas (K. Donelaičio g. 6B)

Tai moderniosios lietuvių skulptūros galerija po atviru dangumi. Čia daugiau kaip dešimtmetį buvo statomi vasaros simpoziumų metu skulptorių sukurti darbai. “Vakarienė keturiems” “Pasivaikščiojimas” ,“Ramybė” ar “Vasaros lietus” – tai tik keletas iš šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojamų 116 meninių darbų, kuriuos sukūrė 61 skulptorius.


PALANGA

Birutės parkas (Vytauto g. 15, Palanga)

Poilsis Palangoje neįsivaizduojamas be elegantiško pasivaikščiojimo viename iš gražiausių parkų Šiaurės Europoje – Birutės parke. Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė.

Tiškevičių alėja (Nuo Kęstučio g. iki Kurhauzo)

Daugiau nei prieš 120 metų grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurta autentiška alėja buvo pirmasis Palangos parkas ir tuometis kurorto centras. Rekonstruotoji alėja – palangiškių padėka kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams. Alėją puošia dvi bronzinės skulptūros –  „Grafienė Antanina Sofija Loncka – Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“, jas jungia dekoratyvi juosta grindinyje, kurioje pasikartojančiu ritmu išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis „Deligas quem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“.

 Skulptūra „Žvejo dukros“ (kopose ties Šventosios uosto vartais, Šventoji)

Kopose, ties Šventosios uosto vartais, pastatyta įspūdinga 4 metrų aukščio skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“ – tai trys į jūra žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo.


ŠILUTĖ

Šilutės Hugo Šojaus dvaro parkas (Lietuvininkų g. 4, Šilutė)

Hugo Šojaus dvaras – tai nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, Klaipėdos kraštui būdingu dekoru. Šalia dvaro įkurtas angliško tipo parkas su trimis tvenkiniais ir pasivaikščiojimo takais. Parke, kuris driekiasi palei Šyšos upę iki senojo geležinkelio tilto, būta apie 150 rūšių augmenijos. Šiuo metu parke yra 40 rūšių medžių ir krūmų.

Ventės ragas

Ventės rago pusiasalis yra prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Jis labiausiai žinomas dėl čia įkurtos migruojančių paukščių žiedavimo stoties bei švyturio, kuris yra vienas seniausių Lietuvoje išlikusių švyturių! Nuo švyturio apžvalgos aikštelės matosi plati Kuršių marių panorama, Kuršių Nerija, Rusnės sala.

Švėkšnos dvaro parkas (Parko g. Švėkšna)

Nuostabus parkas Švėkšnos miestelio centre su nuo 1880 m. iki šių dienų išlikusia vila, centriniais vartais su tvoros segmentais, sodo vartais, senovės romėnų medžioklės deivės Dianos statula tvenkinio saloje. Taip pat išvysite naujai atkurtą saulės laikrodį, vazą ant pjedestalo, apvalią apžvalgos aikštelę su baliustrada, Šv. Marijos skulptūrą, „Laisvės angelą” ir dar daug dėmesio vertų objektų.


KLAIPĖDOS RAJONAS

 Kalniškės piliakalnis (šalia Gargždų, prie plento Gargždai-Vėžaičiai)

Vaizdingame Minijos upės slėnio kairiajame krante stūksantis Kalniškės piliakalnis mini Gargždų istorijos pradžią, o nuo jo atsiverianti panorama žavi miestiečius ir čia atvykusius. Atvykite ir Jūs, išvyskite XIII a. menantį piliakalnį.

 Drevernos mažųjų laivų uostas ir apžvalgos bokštas (Pamario g. 12, Dreverna)

Drevernos moderniame mažųjų laivų uoste rasite kempingą, restoraną, pramoginių laivų, vandens dviračių, valčių ar irklenčių nuoma, SPA, šildomą lauko baseiną, vaikų žaidimų aikšteles. Daugelio pamėgtas 15 m aukščio apžvalgos bokštas- puiki asmenukių vieta – iš čia atsiveria Naglių gamtinio rezervato, Kuršių marių ar daugybės jėgos aitvarų vaizdai.

Olando kepurė (Pajūrio regioninis parkas)

Karklė vilioja akmenuotu ir balto smėlio paplūdimiu, grynu pušų ir jūros kvapo prisodrintu oru ir bangų ošimu, sveikatos bei dviračių takais, nuvingiuojančiais per nuostabias pajūrio pievas ir pušynus, o įstabaus grožio gamtos paminklas – Olando kepurės skardis užburia kiekvieną. Tai 24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa, kuri, nuolat ardoma bangų mūšos, į pajūrį leidžiasi 16-18 m aukščio nuožulnumu.


SKUODAS

Skuodo krašto muziejus (Šaulių g. 3, Skuodas)

Muziejuje saugoma net 18916 eksponatų, kurie įtraukti  archeologijos, istorijos, etnografijos, architektūros, numizmatikos, tautodailės, gamtos rinkinius. Veikia 4 nuolatinės ekspozicijos. Muziejuje veikia informacinis terminalas „Apuolė–kuršių žemių centras“ – interaktyviu būdu galima susipažinti su seniausia Lietuvos gyvenviete – Apuolės piliakalniu, su kuršių gyvenimu, vikingų ginkluote, apranga, laivais, kovos būdais. Viktorinų ir žaidimų pagalba pasitikrinti savo žinias apie mūsų protėvius kuršius ir jų gyvenimą.

Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus ir parkas (Salantų g.2, Mosėdis)

Tai unikalus muziejus, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, vaizdingame 14,5 ha slėnyje. Muziejuje – nemaža uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, kolekcija, Lietuvos iškasenų, mineralų (brangakmenių, pusbrangių akmenų) kolekcijos.
Atvykus į muziejų galima pasigrožėti etaloniniu Bartuvos upės kraštovaizdžiu, čia eksponuojami pagonybės laikus menantys aukurai, pilkapis ir vienintelis šiame regione iki šiol išlikęs Mosėdžio vandens malūnas!

Šilalės kūlis (netoli Mosėdžio miestelio, prie plento Skuodas – Plungė)

Tai penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48 m, plotis – 5,48 m, aukštis – 3,66 m, o apimtis – 18,33 m. Riedulys guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės, o per jas link Šilalės kaimo vedė kūlgrinda (akmenų grindinys).


KRETINGA

Jauryklos upės parkas (P. Vileišio g., Kretinga)

Pietinėje Kretingos miesto dalyje įrengtas naujas, unikalaus landšafto, 10 hektarų ploto Jauryklos upės parkas, kviečiantis apsilankyti tiek ramaus poilsio gamtoje išsiilgusius, tiek ir aktyvesnio laisvalaikio mėgėjus. Jauryklos upės parke įrengta daugiau nei 3 km sveikatingumo bei gamtinių edukacinių takų su įvairiais mediniais tilteliais ir lieptais. 5 landšafto apžvalgos aikšteles, iš kurių atsivers įdomių gamtos objektų vaizdai, keletas vaikų žaidimų aikštelių su smėlio lauku, laipiojimo įrenginiais, sūpynėmis.

Kretingos dvaro parkas, Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu (Vilniaus g. 20, Kretinga)

Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Pietinėje parko dalyje 2002 m. buvo pastatytas astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. Šią kompoziciją, primenančią senąsias baltų kultūros tradicijas, sudaro tautodailininkų išdrožtos ąžuolinės skulptūros ir iškalti akmenys, žymintys istorinius įvykius bei kalendorines šventes. Ant kalvelės pastatytos 6 m aukščio medžio skulptūros šešėlis rodo valandas, pažymėtas ant centrinių akmenų, o pro jos viršuje iškirstą angą patekęs saulės spindulys skirtingais metų laikais krinta ant vis kito akmens, žyminčio kurią nors šventę.

Karus menantis Kartenos piliakalnis (Kartena, Kretingos r.)

Važiuojant išilgai Kartenos miestelio, kitame Minijos upės krante atsiveria Kartenos piliakalnis. Įkopus į jį kaip ant delno atsiveria Kartenos miestelio panorama. Viena iš legendų mena, kad ant kalno kadaise stovėjo Žemaičių karaliaus pilis, į kurią vis taikydavosi priešų kariuomenės. Kartą ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Pilies valdovas sušukęs savo kariams: „Veizėkiet, karė tenā!“ („Žiūrėkite, karas ten!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Valstybės, kuriose nustatytas koronaviruso mutacijų plitimas

Dėl naujų COVID-19 mutacijų ir jų išplitimo rizikos Europos Sąjungos (ES) šalyse Lietuvoje įvedamos griežtesnės koronaviruso plitimo valdymo priemonės keliaujantiems.  Į paveiktų šalių sąrašą įtraukiama ne tik Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė bei Pietų Afrikos Respublika, tačiau ir daugiau šalių, kuriose nustatytas mutacijų plitimas. Visiems keliautojams taikomas reikalavimas turėti tyrimo rezultatus ir izoliuotis. Šiuo metu daugelyje ES ir pasaulio šalių fiksuojami naujų koronaviruso mutacijų atvejai, tačiau 7 pasaulio šalyse stebimas susirūpinimą keliančių naujų koronaviruso mutacijų plitimas. Tai Airija,

Karantinas ir judėjimo ribojimai pratęsiami dar mėnesiui

Karantino ribojimai padėjo pristabdyti koronaviruso (COVID-19) plitimą Lietuvoje, tačiau sergamumo rodikliai vis dar yra aukšti. Todėl Vyriausybė trečiadienį nusprendė pratęsti karantiną iki vasario 28 d. Tiek pat galios ir draudimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą. 14 dienų sergamumas COVID-19 liga Lietuvoje gruodį viršijo 1000 susirgimo atvejų 100 tūkst. gyventojų, o dabar yra sumažėjęs perpus. Statistikos departamento sausio 27 d. duomenimis, Lietuvos sergamumo rodiklis siekia 498,2. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro statistikoje Lietuva išlieka raudonojoje zonoje, tarp koronaviruso labiausiai

Policija praneša

Sausio 26 d. naktį namuose Sodų g., Šilutėje, rastas 1961 m. gimusio vyro kūnas. Tos pačios dienos popietę Sausgalvių k., Juknaičių sen., rastas 1953 m. gim. vyro kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėti ikiteisminiai tyrimai mirties priežasčiai nustatyti. Sausio 25 d. ankstų rytą į atrakintą butą Pagrynių k., Šilutės sen., atėję du iš matymo pažįstami asmenys iš moters pavogė 225 eurus, du telefonus ir banko kortelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.  

Lietuvos bankas: per metus padirbtų eurų sumažėjo daugiau nei perpus  

Per 2020 m. Lietuvos banke buvo ištirta 1 333 vienetai padirbtų eurų (1 172 vnt. banknotų ir 161 vnt. monetų). Tai 57 proc. mažiau nei per 2019 m., kai buvo rasta 3 078 vnt. padirbtų eurų. „Padirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje. Sumažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis, o viena iš jų – karantino metu šiek tiek sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais“, – sako Ieva Vanskevičė, Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė. Per 2020

Taip pat skaitykite