Pasvališkiai vėl deklaruoja šilutiškių žemę kaip savo

Pernai Pasvalio rajone registruota žemės ūkio bendrovė „Žalsva“ deklaravo, kad Armalėnų aerodrome ir kitose rajono vietose pasėjo pupų. Šiemet žemės ūkio bendrovė „Vendeka“, taip pat iš Pasvalio, pretenduoja į išmokas už tame pačiame Armalėnų aerodrome ir kitose mūsų rajono vietose neva pasėtus rapsus ir miežius. Iš viso Šilutės seniūnijoje aptikta apie 50 ha ŽŪB „Vendeka“ neteisėtai deklaruotos žemės.

Šilutės seniūnijos inžinierė žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė sakė, kad „Vendekos“ deklaruotus plotus pastebėjo praėjusį pirmadienį, kai norėjo padėti deklaruoti pasėlius vienai Pagryniuose gyvenančiai ūkininkei. Trečiadienį deklaruoti kviečių pasėlius atėjo kitas žmogus, bet speciali deklaravimo programa parodė, kad tie plotai jau užsėti „Vendekai“ priklausančiais miežiais. Panašiai deklaruoti ir kaimyniniai plotai, kurių nedeklaravo niekas kitas.
„Jie taip deklaravo žemes visame mūsų rajone. Suskaičiavome apie 50 hektarų vien Šilutės seniūnijoje, dar skambino, kad panašių atvejų aptikta Juknaičiuose. Kiek svetimos žemės ŽŪB „Vendeka“ deklaravo kitose seniūnijose, nežinau. Matyt, jie po visą Lietuvą ieško nedeklaruotų žemių ir deklaruoja kaip savo. Tai labai keista, nes deklaruoti pasėlius nėra taip paprasta, reikia pateikti žemės nuosavybės dokumentus“, – kalbėjo Ramutė Girskienė. Ji aptiko, kad, kaip ir pernai, „užsėtas“ ir Armalėnų aerodromas bei aplinkiniai plotai. Nedeklaruotas tik orlaivių kilimo takas. Šie nauji ŽŪB „Vendeka“ „pasėliai“ atsirado po birželio 6 d., kai baigėsi pasėlių deklaravimo terminas. Deklaruojant vėliau išmokos šiek tiek mažėja. Panašu, kad po šio termino pasvaliečiai apžiūrėjo, kur mūsų rajone liko nedeklaruotų plotų ir deklaravo juos kaip savo pasėlius. Pavėlavę deklaruoti savo naudmenas ūkininkai rado jas jau deklaruotas ŽŪB „Vendeka“.
Anot R. Girskienės, bėda ta, kad norint atstatyti teisybę, dabar tikrajam žemės savininkui reikės įrodinėti, kad tas sklypas priklauso jam, teikti žemės nuosavybės dokumentus. Pernai taip teko vargti su ŽŪB „Žalsva“. Tąkart po pokalbio telefonu su „Žalsvos“ atstovu kelių ūkininkų žemės plotų brėžiniai buvo pakoreguoti, tačiau dauguma, pavyzdžiui, Armalėnų aerodrome, taip ir liko. Gali būti, kad šiemet mūsų rajone žemes deklaravusi ŽŪB „Vendeka“ yra ta pati nauju pavadinimu atgimusi ir tokia pat veikla besiverčianti ŽŪB „Žalsva“.

Šilutės seniūnijos žemėtvarkininkei Ramutei Girskienei Šilutės aerodrome sutikti skraidymo mokyklos vadovas Justinas Subačius (kairėje) ir pilotas Arnas Malinauskas rodė žemės valdas, kuriose per savaitę galvas iškelia tik menki baltieji dobiliukai.

Šilutės aerodrome sutikti Šilutės skraidymo mokyklos vadovas, pilotas instruktorius Justinas Subačius ir pilotas Arnas Malinauskas patikino, kad jie panaudai iš valstybės gautoje žemėje nei rapsų sėja, nei bulvių augina. Beje, tų plotų ir nedeklaruoja, nors kas savaitę rūpestingai šienauja nemenką (apie 30 ha) pievelę, kurioje kyla ir leidžiasi ultralengvieji lėktuviukai. Kad patys tuo įsitikintume, pasiūlė apsukti mokomuoju lėktuvėliu ratą ir pasižvalgyti iš viršaus. Galime patvirtinti – rapsų čia tikrai nepasėta…

Iš viršaus geriau matyti: pasvališkiai aerodrome rapsų nėra pasėję…
Petro Skutulo nuotr.

Internete pavyko rasti ŽŪB „Vendeka“ rekvizitus ir prisiskambinti jos vadovui Pranui Skaisgiriui. Paklausus, kaip atsitiko, kad pasvaliečiai žemę Šilutės rajone deklaruoja kaip savo, šis atsakė, kad, matyt, įsivėlė klaida ir paprašė padiktuoti neteisingai deklaruotų sklypų numerius, pažadėjęs viską ištaisyti. Žemėtvarkininkė R. Girskienė žadėjo ir pati paskambinti į „Vendeką“ ir reikalauti, kad bendrovės atstovai patys pakoreguotų neteisingai pažymėtus plotus elektroniniuose žemėlapiuose.
Pasiteiravus, ką daryti, kad tokių atvejų nebūtų, pernai ilgametis Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda sakė, jog taip neatsitiktų, jeigu teisę deklaruoti pasėlius turėtų tik žemės ūkio specialistai. Deklaruojant pasėlius savarankiškai, gali įsivelti klaidų, kurios vėliau gali pridaryti nuostolių. Panašu, kad taip atsiranda ir galimybių sukčiauti, pretenduojant į neteisėtas išmokas. Šilutės rajone pasėlius savarankiškai deklaruoja tik apie 20 žemės savininkų.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite