Paslaptingiausioje metų šventėje linksminosi pagal senąsias tradicijas

Šventėje pasveikintos jaunos Vainute gyvenimą kuriančios šeimos.

fondasPuoselėdami senąsias tradicijas vainutiškiai pakvietė į paslaptingiausią metų šventę – Jonines. Suėjo kaimynai, suvažiavo artimieji, svečiai sugužėjo iš artimų ir tolimesnių kaimų, miestelių, miestų.

Kur gėlėmis Vainutas žydi
Jau vidurdienį užvirė aistros krepšinio aikštelėje. Dėl seniūno V. Mockaus prizo varžėsi 15 komandų. Nors daug žadanti vainutiškių komanda ir netapo laimėtojais, bet pelnė trečią prizinę vietą. Seniūno prizą iškovojo mišri komanda, pasivadinusi „Šniūrais“.
Vakare Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Po sakralinės valandos šventinė eisena su pašventintais vainikais, lydima Šilalės kultūros centro pučiamųjų orkestro (vadovas Zigmas Levickis) ir šventės dalyvių bei svečių, patraukė į tradicinę šventės vietą. Slėnyje, kurio šlaite gėlėmis išrašytas Vainuto vardas, netrukus susirinko taip gausiai, kad žmonės lyg bitės avilyje lipte aplipo visus suolus ir šlaitus. Atvykėlių automobilių vilkstinės nutįso visų gatvių kelkraščiais. Netrūko jaunimo, čia pat krykštaujančių vaikų.
Tradicinę šventę sutelktai organizavo Senųjų kaimo tradicijų centras, Vainuto seniūnija, Vainuto bendruomenė ir rėmėjai.
Joninės, Rasos, Kupolės
Jonines, vis kitaip vadinamas, švenčia daugelyje krikščioniškojo pasaulio tautų. Joninių šventės ištakos – pagoniškoji Rasų šventė, kuri vėliau dėl krikščionybės įtakos sutapatinta su Jono Krikštytojo gimimo diena. Anksčiau vasaros saulėgrįžos šventė, kaip ir kitos didžiausios kalendorinės šventės būdavo švenčiamos kelias dienas.
Tai paslaptingiausia metų šventė, ilgiausios dienos, trumpiausios nakties – vasaros saulėgrįžos šventė. Tai metas, kai visa gamta pakyla į aukščiausią tašką ir tarsi gyvybės šaltinis trykšta sveikata, teikia gyvybę ir jėgą. Nuo seno merginos ir moterys Joninių išvakarėse skubėdavo rinkti žolynų. Juos surinkdavo iš skirtingų vietų, surišdavo į kupolę ar nupindavo vainiką mažiausiai iš 9 skirtingų žolynų. Kupoles išdžiovinusios kabindavo troboje garbingiausioje vietoje tam, kad visus metus nuo piktų akių, blogų žmonių saugotų.
Buvo tikima, kad Joninių rytą rasoje išsivoliojęs ir išsiprausęs sveikas būsi visus metus.
Linkėjimus – į vainiką
Vainuto seniūnas ir šventės svečiai iš puokščių rinkosi žolynus ir sakė palinkėjimus vainutiškiams. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis išsirinko ramunę ir palinkėjo saulėtos vasaros. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis išsirinkęs dobilą sakė, kad jis yra meilę, saldumą, ištikimybę, sveikatą simbolizuojantis augalas: „Eidamas prie bitelių visada pasidžiaugiu žydinčiais dobilais. Iš jų suneštas medus šviesiausias ir saldžiausias“. Vicemeras Virgilijus Pozingis iš rugiagėlių puokštės išskyrė varpas, pranašaujančias vainutiškiams gerą derlių: „Duonos tikrai nepritrūks“. Administracijos direktorius Sigitas Šeputis linkėjo sėkmingų metų, pilnų aruodų. Savivaldybės tarybos narys Steponas Kazlauskas pašmaikštavęs, kad puokštėje nėra statybinių medžiagų, vainutiškiams palinkėjo meilės.
Linkėjimų pynę vainikavo Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, pasidžiaugęs gausiai susirinkusiais ir Vainuto seniūnijos žmonėmis, gražinančiais miestelį. Puokštėje radęs paparčio šakelę, patikino per Jonines ieškosiąs paparčio žiedo…
Joninių magija
Šventės vedėja Vaida Galinskienė priminė, kad Joninių burtai turi magiškos galios. Prieš 5 metus su seniūnu V. Mockumi nusilaužę šermukšnio šakelę būrė, kad iš Vainuto neišvažiuotų jaunos šeimos. Burtai išsipildė. Vainute netrūksta jaunimo, nusprendusio savo gyvenimą kurti čia, gimtinėje. Vainuto žemėje leidžiantiems savo šaknis padėkota, jiems įteiktos atminimo dovanos. Į sceną pakviesta net 10 jaunų šeimų: Ieva ir Tadas Erciai, Simona ir Darius Jončai, Inga ir Mindaugas Vaitkai, Aušra ir Vaidotas Pociai, Rasa ir Modestas Erciai, Kristina ir Artūras Pielikiai, Ingrida ir Algimantas Lenkšai, Aistė ir Artūras Šimašiai, Sigita ir Modestas Šilinskai, Lina ir Marius Juzaičiai. Jaunosios šeimos atskubėjo su savo mažyliais, juos sveikino ir dovanų įteikė Meras V. Laurinaitis ir seniūnas V. Mockus.
Estafetės, žaidimai, linksmybės
Jaunimas varžėsi estafetėje su mediniais batais. Šioje rungtyje geriausiai sekėsi vainutiškiams ir jų svečiams iš Kvėdarnos.
Folklorinėje šventės dalyje skambėjo Vainuto folkloro ansamblio „Vainuta“ (vadovė Loreta Mieliulytė) Žemaičių Naumiesčio kaimiškos muzikos kapelos „Žaliakalnis“ (vadovas Valerijonas Krutikovas), Bikavėnų liaudiškos muzikos kapelos „Lolytėlė“ (vadovas Kazys Budrys) melodijos. Šokių pynes pynė Vainuto gimnazijos merginų šokių kolektyvo „Uta“ (vadovė Lina Šaulytė) šokėjos.
Pagerbti varduvininkai
Skambant „Lolytėlės“ melodijoms, į ratelį buvo pakviesti varduvininkai Jonai, Janinos, Rasos. Dešimties varduvininkų galvos papuoštos ąžuolų vainikais, šventę varduvininkams primins gauti lauknešėliai su kvepiančiomis braškėmis.
Kaip ir kasmet į Jonines iš svečios šalies sugrįžo Dalia ir Viktoras Kantminai. Šiemet jau ne vieni – su savo sūnumi Jonuku, jauniausiu šventės varduvininku.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotarietiška pavakario talka Mažiuose

talka Mažių kapinaitėse

Jau vienuolikti metai kasmet rudenį ir pavasarį rotariečiai susirenka į talką Mažių kapinaitėse (Šilutės sen.). Darbo netrūksta: per vasarą priželia aukštos žolės, rudenį ir per visą žiemą ąžuolai storai pribarsto lapų,  tai vienur, tai kitur vis išlenda medžių atžalos. Vakar, spalio 18 d., taip pat vyko talka, tik šį kartą su patalkiais ir pokalbiais apie Vydūną.   Kažkur netoliese gimė Vydūnas   Atsiverčiu Šilutės Rotary klubui Vydūno bibliotekos padovanotą storą Vaclovo Bagdonavičiaus ir Aušros Martišiūtės-Linartienės parašytą monografiją VYDŪNAS ir randu

Kelionės išlaidų apmokėjimas – reikšminga pagalba suinteresuotiems darbu užsienyje

Namų remontas, „kapitalinis vizitas“ pas odontologą, svajonių atostogos su šeima ar naujas automobilis – svajonių ir planų turime kiekvienas, deja, ne visi turi palankias galimybes juos įgyvendinti. Bene dažniausia to priežastis – stinga lėšų. Jei Lietuvoje siūlomos darbo vietos jums nėra priimtinos dėl atlyginimo dydžio ar kitų priežasčių, atviros ir kitų valstybių darbo rinkos: tereikia žinoti, kaip išsirinkti geriausią karjeros sprendimą! Darbas užsienyje su apmokama kelione – palanki galimybė ir tiems, kuriems išvyka į vieną ar kitą šalį būtų „neįkandama“

Ar valstybinių ir privačių medicinos įstaigų įranga skiriasi?

Turbūt sutiksite, kad sveikata yra svarbiausias žmogaus turtas. Žinoma, norisi visada jaustis gerai ir kad tiek kūnas, tiek siela visada būtų sveiki. Tokiu atveju reikalinga nuolatinė savo kūno priežiūra, kuri apima tiek mūsų kasdienius ritualus, tiek medicininę įrangą, kuri gali diagnozuoti problemas dar tada, kol jos labai mažos. Tiesa, dažnai girdime, kad medicininė įranga valstybinėse ir privačiose klinikose skiriasi. Dėl to to kinta ir ligos radimo tempai. Ar tai yra tiesa? Negalime pasiremti faktais, kadangi nebuvo atliktas toks tyrimas. Tačiau

Rusniškis Saulius Bukantas – per plauką nuo „Auksinės Krivūlės“ riterio apdovanojimo

Šiandien, spalio 19 d., Vilniuje šešioliktą kartą šalies savivaldybėms bus teikiami svarbiausi metų apdovanojimai – „Auksinės Krivūlės“ statulėlės ir trims savivaldai nusipelniusiems asmenims – „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklai. Esame informavę, kad Šilutės r. savivaldybės taryba pasiūlė „Auksinės Krivūlės“ riterio ženklu apdovanoti Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininką Saulių Bukantą. Iškilmių dieną paaiškėjo, kad apdovanoti šiuo ženklu buvo pasiūlyta 14 veiklių, aktyvių ir savo darbais išsiskyrusių asmenų. S. Bukanto kandidatūrą palaikė 7 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos nariai, tad vos vienas balsas nulėmė,

Taip pat skaitykite