Paslaptingiausioje metų šventėje linksminosi pagal senąsias tradicijas

Šventėje pasveikintos jaunos Vainute gyvenimą kuriančios šeimos.

fondasPuoselėdami senąsias tradicijas vainutiškiai pakvietė į paslaptingiausią metų šventę – Jonines. Suėjo kaimynai, suvažiavo artimieji, svečiai sugužėjo iš artimų ir tolimesnių kaimų, miestelių, miestų.

Kur gėlėmis Vainutas žydi
Jau vidurdienį užvirė aistros krepšinio aikštelėje. Dėl seniūno V. Mockaus prizo varžėsi 15 komandų. Nors daug žadanti vainutiškių komanda ir netapo laimėtojais, bet pelnė trečią prizinę vietą. Seniūno prizą iškovojo mišri komanda, pasivadinusi „Šniūrais“.
Vakare Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Po sakralinės valandos šventinė eisena su pašventintais vainikais, lydima Šilalės kultūros centro pučiamųjų orkestro (vadovas Zigmas Levickis) ir šventės dalyvių bei svečių, patraukė į tradicinę šventės vietą. Slėnyje, kurio šlaite gėlėmis išrašytas Vainuto vardas, netrukus susirinko taip gausiai, kad žmonės lyg bitės avilyje lipte aplipo visus suolus ir šlaitus. Atvykėlių automobilių vilkstinės nutįso visų gatvių kelkraščiais. Netrūko jaunimo, čia pat krykštaujančių vaikų.
Tradicinę šventę sutelktai organizavo Senųjų kaimo tradicijų centras, Vainuto seniūnija, Vainuto bendruomenė ir rėmėjai.
Joninės, Rasos, Kupolės
Jonines, vis kitaip vadinamas, švenčia daugelyje krikščioniškojo pasaulio tautų. Joninių šventės ištakos – pagoniškoji Rasų šventė, kuri vėliau dėl krikščionybės įtakos sutapatinta su Jono Krikštytojo gimimo diena. Anksčiau vasaros saulėgrįžos šventė, kaip ir kitos didžiausios kalendorinės šventės būdavo švenčiamos kelias dienas.
Tai paslaptingiausia metų šventė, ilgiausios dienos, trumpiausios nakties – vasaros saulėgrįžos šventė. Tai metas, kai visa gamta pakyla į aukščiausią tašką ir tarsi gyvybės šaltinis trykšta sveikata, teikia gyvybę ir jėgą. Nuo seno merginos ir moterys Joninių išvakarėse skubėdavo rinkti žolynų. Juos surinkdavo iš skirtingų vietų, surišdavo į kupolę ar nupindavo vainiką mažiausiai iš 9 skirtingų žolynų. Kupoles išdžiovinusios kabindavo troboje garbingiausioje vietoje tam, kad visus metus nuo piktų akių, blogų žmonių saugotų.
Buvo tikima, kad Joninių rytą rasoje išsivoliojęs ir išsiprausęs sveikas būsi visus metus.
Linkėjimus – į vainiką
Vainuto seniūnas ir šventės svečiai iš puokščių rinkosi žolynus ir sakė palinkėjimus vainutiškiams. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis išsirinko ramunę ir palinkėjo saulėtos vasaros. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis išsirinkęs dobilą sakė, kad jis yra meilę, saldumą, ištikimybę, sveikatą simbolizuojantis augalas: „Eidamas prie bitelių visada pasidžiaugiu žydinčiais dobilais. Iš jų suneštas medus šviesiausias ir saldžiausias“. Vicemeras Virgilijus Pozingis iš rugiagėlių puokštės išskyrė varpas, pranašaujančias vainutiškiams gerą derlių: „Duonos tikrai nepritrūks“. Administracijos direktorius Sigitas Šeputis linkėjo sėkmingų metų, pilnų aruodų. Savivaldybės tarybos narys Steponas Kazlauskas pašmaikštavęs, kad puokštėje nėra statybinių medžiagų, vainutiškiams palinkėjo meilės.
Linkėjimų pynę vainikavo Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, pasidžiaugęs gausiai susirinkusiais ir Vainuto seniūnijos žmonėmis, gražinančiais miestelį. Puokštėje radęs paparčio šakelę, patikino per Jonines ieškosiąs paparčio žiedo…
Joninių magija
Šventės vedėja Vaida Galinskienė priminė, kad Joninių burtai turi magiškos galios. Prieš 5 metus su seniūnu V. Mockumi nusilaužę šermukšnio šakelę būrė, kad iš Vainuto neišvažiuotų jaunos šeimos. Burtai išsipildė. Vainute netrūksta jaunimo, nusprendusio savo gyvenimą kurti čia, gimtinėje. Vainuto žemėje leidžiantiems savo šaknis padėkota, jiems įteiktos atminimo dovanos. Į sceną pakviesta net 10 jaunų šeimų: Ieva ir Tadas Erciai, Simona ir Darius Jončai, Inga ir Mindaugas Vaitkai, Aušra ir Vaidotas Pociai, Rasa ir Modestas Erciai, Kristina ir Artūras Pielikiai, Ingrida ir Algimantas Lenkšai, Aistė ir Artūras Šimašiai, Sigita ir Modestas Šilinskai, Lina ir Marius Juzaičiai. Jaunosios šeimos atskubėjo su savo mažyliais, juos sveikino ir dovanų įteikė Meras V. Laurinaitis ir seniūnas V. Mockus.
Estafetės, žaidimai, linksmybės
Jaunimas varžėsi estafetėje su mediniais batais. Šioje rungtyje geriausiai sekėsi vainutiškiams ir jų svečiams iš Kvėdarnos.
Folklorinėje šventės dalyje skambėjo Vainuto folkloro ansamblio „Vainuta“ (vadovė Loreta Mieliulytė) Žemaičių Naumiesčio kaimiškos muzikos kapelos „Žaliakalnis“ (vadovas Valerijonas Krutikovas), Bikavėnų liaudiškos muzikos kapelos „Lolytėlė“ (vadovas Kazys Budrys) melodijos. Šokių pynes pynė Vainuto gimnazijos merginų šokių kolektyvo „Uta“ (vadovė Lina Šaulytė) šokėjos.
Pagerbti varduvininkai
Skambant „Lolytėlės“ melodijoms, į ratelį buvo pakviesti varduvininkai Jonai, Janinos, Rasos. Dešimties varduvininkų galvos papuoštos ąžuolų vainikais, šventę varduvininkams primins gauti lauknešėliai su kvepiančiomis braškėmis.
Kaip ir kasmet į Jonines iš svečios šalies sugrįžo Dalia ir Viktoras Kantminai. Šiemet jau ne vieni – su savo sūnumi Jonuku, jauniausiu šventės varduvininku.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Iki 2025 m. pabaigos „Via Lietuva“ planuoja įrengti daugiau nei 120 km apsaugos priemonių nuo laukinių gyvūnų

Kiekvieną pavasarį šalies keliuose fiksuojama suaktyvėjusi laukinių gyvūnų migracija. „Via Lietuva“, siekiant didinti eismo dalyvių saugumą keliuose, nuosekliai plečia apsauginės infrastruktūros priemonių skaičių bei primena vairuotojams, jog šiuo metu kelyje jie privalo būti dar atidesni. Susidūrimams su laukiniais gyvūnais mažinti – konkrečios priemonės Remiantis įmonės „Via Lietuva“ duomenimis, šiuo metu valstybinės reikšmės kelių tinkle yra įrengta 916 km tinklo tvoros su susijusiomis specializuotomis priemonėmis migracijai: 15 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 14 požeminių perėjų vidutiniams ir smulkiesiems gyvūnams, 15 apsaugos

Orai: šilumos teks palaukti

Hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad likusios šios savaitės dienos bus pavasariškos, vasariška šiluma neprognozuojama. Be to, naktimis daug kur dirvos paviršiuje kandžiosis šalnos. Gegužės 9 d., ketvirtadienį, kai kur trumpai palis Vėjas besikeičiančios krypties, 4-9 m/s. Temperatūra naktį 1-6 laipsniai šilumos, Rytų Lietuvoje ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos, 0-5 laipsniai šalčio, dieną bus 10-15 laipsnių šilumos. Gegužės 10 d., penktadienį, naktį šiaurės vakarinėje šalies pusėje, dieną daug kur palis. Vėjas naktį pietų, pietvakarių, 5-10 m/s, dieną vakarų, šiaurės vakarų,

Ministerija nustatė aiškesnius reikalavimus apsauginėms juostoms ir pagrioviams

Žemės ūkio ministerija, atsižvelgusi į  pasiūlymus, pakeitė Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (GAAB), taikomų nuo 2023 metų, aprašą. Tikimasi, kad pakeitimai ūkininkams įneš daugiau aiškumo bei leis tikslingiau įgyvendinti Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas. Pakeisti 4 GAAB standarto „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ reikalavimai, kuriais aiškiau nurodyta, kokiais atvejais tikslinga išskirti ir deklaruoti apsaugines juostas ir pagriovius, o kokiais visai nebūtina, kokius kodus naudoti deklaruojant. Nuo 2024 m. įsigaliojo reikalavimas – prie sureguliuotų vandens telkinių ar

Pirmą dieną balsavo per 40,6 tūkst. rinkėjų

rinkimai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia pirmosios išankstinio balsavimo dienos, gegužės 7 d., aktyvumą. VRK duomenimis, pirmąją išankstinio balsavimo dieną Respublikos Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo iš viso balsavo daugiau kaip 40,6 tūkstančio rinkėjų. Tai yra 1,7 proc. bendro visų rinkėjų skaičiaus. Prieš penkerius metus, 2019 m. vykusiuose Respublikos Prezidento rinkimuose, pirmąją balsavimo iš anksto dieną balsavo beveik 17 tūkst. rinkėjų (rinkėjų aktyvumas – 0,7 proc.). Šiemet, kaip įprasta, daugiausiai rinkėjų iš anksto balsuoja sostinėje. Gausiausiai rinkėjai ėjo balsuoti

Taip pat skaitykite