Paslaptingiausioje metų šventėje linksminosi pagal senąsias tradicijas

Šventėje pasveikintos jaunos Vainute gyvenimą kuriančios šeimos.

fondasPuoselėdami senąsias tradicijas vainutiškiai pakvietė į paslaptingiausią metų šventę – Jonines. Suėjo kaimynai, suvažiavo artimieji, svečiai sugužėjo iš artimų ir tolimesnių kaimų, miestelių, miestų.

Kur gėlėmis Vainutas žydi
Jau vidurdienį užvirė aistros krepšinio aikštelėje. Dėl seniūno V. Mockaus prizo varžėsi 15 komandų. Nors daug žadanti vainutiškių komanda ir netapo laimėtojais, bet pelnė trečią prizinę vietą. Seniūno prizą iškovojo mišri komanda, pasivadinusi „Šniūrais“.
Vakare Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Po sakralinės valandos šventinė eisena su pašventintais vainikais, lydima Šilalės kultūros centro pučiamųjų orkestro (vadovas Zigmas Levickis) ir šventės dalyvių bei svečių, patraukė į tradicinę šventės vietą. Slėnyje, kurio šlaite gėlėmis išrašytas Vainuto vardas, netrukus susirinko taip gausiai, kad žmonės lyg bitės avilyje lipte aplipo visus suolus ir šlaitus. Atvykėlių automobilių vilkstinės nutįso visų gatvių kelkraščiais. Netrūko jaunimo, čia pat krykštaujančių vaikų.
Tradicinę šventę sutelktai organizavo Senųjų kaimo tradicijų centras, Vainuto seniūnija, Vainuto bendruomenė ir rėmėjai.
Joninės, Rasos, Kupolės
Jonines, vis kitaip vadinamas, švenčia daugelyje krikščioniškojo pasaulio tautų. Joninių šventės ištakos – pagoniškoji Rasų šventė, kuri vėliau dėl krikščionybės įtakos sutapatinta su Jono Krikštytojo gimimo diena. Anksčiau vasaros saulėgrįžos šventė, kaip ir kitos didžiausios kalendorinės šventės būdavo švenčiamos kelias dienas.
Tai paslaptingiausia metų šventė, ilgiausios dienos, trumpiausios nakties – vasaros saulėgrįžos šventė. Tai metas, kai visa gamta pakyla į aukščiausią tašką ir tarsi gyvybės šaltinis trykšta sveikata, teikia gyvybę ir jėgą. Nuo seno merginos ir moterys Joninių išvakarėse skubėdavo rinkti žolynų. Juos surinkdavo iš skirtingų vietų, surišdavo į kupolę ar nupindavo vainiką mažiausiai iš 9 skirtingų žolynų. Kupoles išdžiovinusios kabindavo troboje garbingiausioje vietoje tam, kad visus metus nuo piktų akių, blogų žmonių saugotų.
Buvo tikima, kad Joninių rytą rasoje išsivoliojęs ir išsiprausęs sveikas būsi visus metus.
Linkėjimus – į vainiką
Vainuto seniūnas ir šventės svečiai iš puokščių rinkosi žolynus ir sakė palinkėjimus vainutiškiams. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis išsirinko ramunę ir palinkėjo saulėtos vasaros. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis išsirinkęs dobilą sakė, kad jis yra meilę, saldumą, ištikimybę, sveikatą simbolizuojantis augalas: „Eidamas prie bitelių visada pasidžiaugiu žydinčiais dobilais. Iš jų suneštas medus šviesiausias ir saldžiausias“. Vicemeras Virgilijus Pozingis iš rugiagėlių puokštės išskyrė varpas, pranašaujančias vainutiškiams gerą derlių: „Duonos tikrai nepritrūks“. Administracijos direktorius Sigitas Šeputis linkėjo sėkmingų metų, pilnų aruodų. Savivaldybės tarybos narys Steponas Kazlauskas pašmaikštavęs, kad puokštėje nėra statybinių medžiagų, vainutiškiams palinkėjo meilės.
Linkėjimų pynę vainikavo Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, pasidžiaugęs gausiai susirinkusiais ir Vainuto seniūnijos žmonėmis, gražinančiais miestelį. Puokštėje radęs paparčio šakelę, patikino per Jonines ieškosiąs paparčio žiedo…
Joninių magija
Šventės vedėja Vaida Galinskienė priminė, kad Joninių burtai turi magiškos galios. Prieš 5 metus su seniūnu V. Mockumi nusilaužę šermukšnio šakelę būrė, kad iš Vainuto neišvažiuotų jaunos šeimos. Burtai išsipildė. Vainute netrūksta jaunimo, nusprendusio savo gyvenimą kurti čia, gimtinėje. Vainuto žemėje leidžiantiems savo šaknis padėkota, jiems įteiktos atminimo dovanos. Į sceną pakviesta net 10 jaunų šeimų: Ieva ir Tadas Erciai, Simona ir Darius Jončai, Inga ir Mindaugas Vaitkai, Aušra ir Vaidotas Pociai, Rasa ir Modestas Erciai, Kristina ir Artūras Pielikiai, Ingrida ir Algimantas Lenkšai, Aistė ir Artūras Šimašiai, Sigita ir Modestas Šilinskai, Lina ir Marius Juzaičiai. Jaunosios šeimos atskubėjo su savo mažyliais, juos sveikino ir dovanų įteikė Meras V. Laurinaitis ir seniūnas V. Mockus.
Estafetės, žaidimai, linksmybės
Jaunimas varžėsi estafetėje su mediniais batais. Šioje rungtyje geriausiai sekėsi vainutiškiams ir jų svečiams iš Kvėdarnos.
Folklorinėje šventės dalyje skambėjo Vainuto folkloro ansamblio „Vainuta“ (vadovė Loreta Mieliulytė) Žemaičių Naumiesčio kaimiškos muzikos kapelos „Žaliakalnis“ (vadovas Valerijonas Krutikovas), Bikavėnų liaudiškos muzikos kapelos „Lolytėlė“ (vadovas Kazys Budrys) melodijos. Šokių pynes pynė Vainuto gimnazijos merginų šokių kolektyvo „Uta“ (vadovė Lina Šaulytė) šokėjos.
Pagerbti varduvininkai
Skambant „Lolytėlės“ melodijoms, į ratelį buvo pakviesti varduvininkai Jonai, Janinos, Rasos. Dešimties varduvininkų galvos papuoštos ąžuolų vainikais, šventę varduvininkams primins gauti lauknešėliai su kvepiančiomis braškėmis.
Kaip ir kasmet į Jonines iš svečios šalies sugrįžo Dalia ir Viktoras Kantminai. Šiemet jau ne vieni – su savo sūnumi Jonuku, jauniausiu šventės varduvininku.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 70

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Taip pat skaitykite