Nedarbas rajone: bedarbių padaugėjo, bet masinio atleidimo nėra

Neabejojama, kad įvestas karantinas paveikė Lietuvos verslą. Žinoma, yra verslininkų, kurie rado būdų, kaip išlaikyti darbuotojus, tačiau dauguma, praradę pajamas, ėmė atleidinėti darbuotojus. Bedarbių pagausėjo ir Šilutės rajone. Šiuo metu prašymus skirti išmokas pateikė 400 savarankiškai dirbančių asmenų.

Darbo rinkos pokyčius Šilutės rajone pastebi ir Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė. Anot jos, kaip ir visoje šalyje, taip ir rajone pagausėjo darbo ieškančių asmenų.

„Registruojasi daugiau asmenų. Ne tik bedarbiai, bet ir darbo ieškantys asmenys. Tai ir
dirbantys su verslo liudijimais arba besiverčiantys individualia veikla, kurie ekstremalios
situacijos ir karantino laikotarpiu nori gauti fiksuotas išmokas“, – informavo I. Girdenienė.

Prašymus skirti išmokas, kurių dydis siekia 257 Eur, pateikė 400 savarankiškai dirbančių asmenų. Pasibaigus karantinui, anot vedėjos, šie prašymus pateikę asmenys toliau tęs
savo veiklą.

Šiuo metu Šilutės skyriuje užregistruota 2780 bedarbių. 2019 m. pradžioje darbo neturėjo 2246 asmenys. Pasak I. Girdenienės, nedarbas dabar siekia 11,5 proc. „Nedarbas auga. Nežinome, kaip bus vėliau su ekonomika, tačiau kol kas masinio darbuotojų atleidimo dar nepastebime. To nedarė nė didesnės gamyklos ar įmonės. Solidžios firmos stengiasi darbuotojus išlaikyti ir formina prastovas“, – informavo Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja.

Užtat mažesnės įmonės atleidžia dalį darbuotojų. Daugiausiai tai paslaugų sektoriaus ir
maitinimo įstaigos. Sužinoję apie valstybės subsidijas darbdaviams, kurie karantino metu neatleidžia darbuotojų, bet skelbia jiems prastovas, Šilutės rajone jau šia priemone pasinaudojo 76 darbdaviai.

„Mūsų klientų būrį išaugino ir iš užsienio sugrįžę asmenys. Darbo neteko daug dirbusių
užsienyje, todėl jie sugrįžo į gimtinę, – pastebi I. Girdenienė. – Bedarbių skaičių papildė
net trečdalis iš užsienio sugrįžusių asmenų“.

Darbo pasiūlymų – mažiau
Tiesa, yra ir šiuo laikotarpiu ieškančių darbuotojų. Pasak I. Girdenienės, paraiškas
Užimtumo tarnybai yra pateikę 37 darbdaviai, pasiruošę priimti į darbą 60 darbuotojų. Pats darbymetis Klassman-Deilmann durpių gavybos įmonėje, kuri šiuo metu ieško 19 darbuotojų.

Kitos įmonės įdarbintų po vieną ar du asmenis. I. Girdenienė informavo, kad nemažai bendrovių ieško virėjų ir konditerių. Taip pat ieškoma įvairių specialistų, pavyzdžiui,
šaltkalvių.

Viliamasi, kad gegužę vėl bus galima gyventi įprastu režimu, tačiau, anot I. Girdenienės, darbo pasiūlymų nebus daug. Prognozuojama, kad išaugs konkurencija į laisvas darbo vietas.

„Darbo vietų mažės. Darbdaviai vertins ekonominę situaciją, kiek galės priimti žmonių atgal. Jeigu tris atleido, dabar pasvarstys, ar tiek ir priimti atgal. Gal nepriims nė vieno…
Jeigu greitai atsigaus užsienio rinka, tai gal vėl išvyks parvykusieji dėl pandemijos“, – pasakojo I. Girdenienė.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite