Maisto produktų tausojimo gudrybės: nuo šaldytuvo lentynėlių paslapčių iki šaldytų avokadų ir acte mirkytų uogų

Tausoti, saugoti ir veltui nešvaistyti maisto.

Tokios tvarumo idėjos šiuo metu yra ne tik labai populiarios: jos taip pat leidžia gyventi taupiau, sąmoningiau ir kuo ilgiau mėgautis maisto produktų šviežumu. Visgi neretai tenka susidurti su galvosūkiu, kaip to pasiekti savo virtuvėje.

Gudrybės šaldytuve

Didelę dalį pasaulio užkariavusi sąmoningo maisto vartojimo filosofija sėkmingai kelią skinasi ir į lietuvių virtuves. Todėl šį, vis dažnesnį šalies gyventojų pasirinkimą sveikinanti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina – švaistyti mažiau reiškia gyventi geriau.

„Lietuviai per pastaruosius metus įprato kruopščiai pasiruošti prieš einant pirkti, todėl šiandien viešojoje erdvėje galima rasti begales naujų patarimų, kaip susiplanuoti savaitės valgiaraščio meniu ir pirkinių sąrašą, panaudojant kuo daugiau namuose užsistovėjusių produktų. Šie naujieji įpročiai taip pat skatina žmones ieškoti būdų, leisiančių namuose turimus produktus ilgesnį laiką išsaugoti šviežius. O tai ypatingai svarbu vasaros sezonu, kada vis daugiau atsigręžiama į šviežias daržoves ir uogas“, – sako E. Dapkienė.

Šiai nuomonei pritaria ir „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Pasak jos, ypač naudingas yra ne tik planavimas, bet ir tinkamas produktų laikymas. Todėl B. Baratinskaitė dalijasi pagrindinėmis pastarojo taisyklėmis, kurias galima pradėti taikyti nuo kiekvienos virtuvės centro – šaldytuvo.

„Pexels“ nuotr.

„Šis virtuvės pagalbininkas yra pagrindinis mūsų maisto šviežumo saugotojas. Visgi ne visi žino, kaip teisingai šaldytuve laikyti produktus, jog šie išliktų švieži ir tinkami vartoti daug ilgesnį laiką. Todėl, pirmiausia, patariama nuolat užtikrinti optimalią, 3–5 laipsnių temperatūrą. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į šaldytuvo lentynų paskirtį. Viršutinės būna skirtos maistui, kurio nereikia gaminti: mėsos gaminiams, jau paruoštiems valgiams. Ten produktai yra geriausiai matomi ir greičiausiai suvartojami. Tada yra vidurinės lentynos – tai pieno produktų, kiaušinių laikymo vieta. O apatinės yra šalčiausios, todėl puikiai tinka neapdorotai, žaliai mėsai ir žuviai. Tuo metu šaldytuvo stalčiai skirti vaisiams ir daržovėms“, – pastebi B. Baratinskaitė.

Išvardijusi pagrindines maisto laikymo šaldytuve taisykles, ji atkreipia dėmesį ir į minėto įrenginio durelių paskirtį. Ši vieta, anot B. Baratinskaitės, temperatūrų atžvilgiu yra pati nepastoviausia, todėl  čia reiktų sudėti produktus, kuriems temperatūrų pokyčiai nebaisūs, pavyzdžiui, tai gali tapti tinkama vieta sultims, sviestui ar atidarytiems konservams.

Daržovės mėgsta vandenį

Vasarą norisi ne tik tinkamai laikyti maisto produktus, bet ir kuo ilgiau išsaugoti vaisių bei daržovių šviežumą. „Tai padaryti yra lengviau panaudojant vandenį. Jame laikant daržoves, jų šviežumas išsaugomas ilgiau. Pavyzdžiui, daugelio mėgstami brokoliai gali būti pamerkiami į indą su vandeniu ir paliekami šaldytuve. Taip jie nesuminkštės ir nepradės geltonuoti. Tas pats galioja ir morkoms. Jas galima supjaustyti šiaudeliais, sudėti į stiklainį su vandeniu, palikti šaldytuve ir mėgautis ilgai išliekančia spalva bei traškesniu. Šios gudrybės pritaikomos ir ridikėliams, salierams. Laikydami juos vandenyje, pamiršite, ką reiškia suvytosios daržovės“, – pažada B. Baratinskaitė.

Patarimų maisto ekspertė turi ir prieskoninių žolelių bei įvairių salotų mylėtojams. Pašnekovė siūlo jų nelaikyti plastikinėse pakuotėse. Vietoje to, geriau žalumynus sudėti į indelį, kuriame patiestas vandeniu sudrėkintas popierinio rankšluosčio lapelis – jis drauge su žalumynais laikomas šaldytuve.

„Tačiau geriausia žalumynus pirkti vazonėliuose. Taip juos galima ilgiau auginti, sutaupyti neperkant naujų bei netgi papuošti namus ir pripildyti juos maloniais prieskoniniais aromatais. Minėtą gudrybę drąsiai taikykite visoms prieskoninėms žolelėms, salotoms, špinatams ir kitoms lapinėms daržovėms“, – teigia B. Baratinskaitė.

Stebinantis uogų ir avokadų šviežumas

Šiltasis sezonas džiugina ne tik šviežiomis daržovėmis, bet ir gausiu uogų derliumi. Jų vasarą perkame ypač daug, tačiau visas suvalgyti spėjame ne visada. Visgi, anot B. Baratinskaitės, uogų išmesti nereikės, jeigu bus atsižvelgiama į paprastas rekomendacijas.

„Kelią bakterijų dauginimuisi uogose gali užkirsti vandens ir baltojo acto tirpalas – jam reikia vieno puodelio acto ir trijų puodelių šilto vandens. Šiame mišinyje trumpai pamirkykite uogas, tada gerai praskalaukite šaltu vandeniu – vėliau jas tiesiog nusausinkite ir sudėkite į indą, išklotą popierinio rankšluosčio lapeliais. Indą uždenkite dangčiu, tačiau palikite šiek tiek oro „kvėpavimui“. Tuomet indą su uogomis siūlyčiau laikyti šaldytuve ir taip jų šviežumu bus galima mėgautis išties ilgai – iki poros savaičių. Šie patarimai tinka braškėms, trešnėms, gervuogėms, tačiau tik ne avietėms. Jas visgi reikėtų suvalgyti kuo greičiau“, – akcentuoja maisto gamybos ekspertė.

Ji priduria: daugelis vasarą mėgsta pasilepinti ir avokadais. Šie vaisiai turi ne tik daugybę organizmui naudingų medžiagų, bet ir praturtina daugelį patiekalų: salotas, sveikuoliškus kokteilius, sumuštinius, padažus.

„Perpjautas avokadas greitai oksiduojasi ir netrunka pajuoduoti. Tad norint porai dienų išsaugoti jo šviežumą, galite jo puselę sandariai uždaryti indelyje su perpus perpjautu svogūnu. Tuo tarpu gerokai sunokusius avokadus, kurių nespėjama suvalgyti, galima supjaustyti jums skaniausiais gabalėliais ir paprasčiausiai sandariai įdėjus į indelį užšaldyti šaldiklyje. Vaisiai puikiai išsaugos skonines ir švelnios struktūros savybes – beliks prieš valgymą juos ištraukti ir valandą palaikyti kambario temperatūroje. Toks šaldytas avokadas puikiai tinka kokteiliams, gvakamolei, glotnučiams, o sutrynus pagardins bet kurį skrebutį“, – pažymi B. Baratinskaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė. Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas

Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos

Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų įstatymo pataisas. Ši nuostata netaikoma senų, retų ir ypač vertingų knygų bei rankraščių fondui ir nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui. Šiuo metu rengiama ir kultūros ministro įsakymu bus patvirtinta pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti bibliotekų fondo nurašytų knygų neatlygintino perdavimo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn tvarka, kurioje numatoma detaliai reglamentuoti perdavimo procesą, perdavimo būdus ir taikomus

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tvarkos. Nuo balandžio 22 d. iki balandžio 24 d. policijos pareigūnai užfiksavo 16 chuliganiško vairavimo atvejų (Šilutėje – 7, Tauragėje – 8 ir Pagėgiuose – 1). Pažeidėjams surašyti protokolai. Primename, kad nuo balandžio 26d. iki 28 d. bus vykdoma

Taip pat skaitykite