Maisto produktų tausojimo gudrybės: nuo šaldytuvo lentynėlių paslapčių iki šaldytų avokadų ir acte mirkytų uogų

Tausoti, saugoti ir veltui nešvaistyti maisto.

Tokios tvarumo idėjos šiuo metu yra ne tik labai populiarios: jos taip pat leidžia gyventi taupiau, sąmoningiau ir kuo ilgiau mėgautis maisto produktų šviežumu. Visgi neretai tenka susidurti su galvosūkiu, kaip to pasiekti savo virtuvėje.

Gudrybės šaldytuve

Didelę dalį pasaulio užkariavusi sąmoningo maisto vartojimo filosofija sėkmingai kelią skinasi ir į lietuvių virtuves. Todėl šį, vis dažnesnį šalies gyventojų pasirinkimą sveikinanti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina – švaistyti mažiau reiškia gyventi geriau.

„Lietuviai per pastaruosius metus įprato kruopščiai pasiruošti prieš einant pirkti, todėl šiandien viešojoje erdvėje galima rasti begales naujų patarimų, kaip susiplanuoti savaitės valgiaraščio meniu ir pirkinių sąrašą, panaudojant kuo daugiau namuose užsistovėjusių produktų. Šie naujieji įpročiai taip pat skatina žmones ieškoti būdų, leisiančių namuose turimus produktus ilgesnį laiką išsaugoti šviežius. O tai ypatingai svarbu vasaros sezonu, kada vis daugiau atsigręžiama į šviežias daržoves ir uogas“, – sako E. Dapkienė.

Šiai nuomonei pritaria ir „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Pasak jos, ypač naudingas yra ne tik planavimas, bet ir tinkamas produktų laikymas. Todėl B. Baratinskaitė dalijasi pagrindinėmis pastarojo taisyklėmis, kurias galima pradėti taikyti nuo kiekvienos virtuvės centro – šaldytuvo.

„Pexels“ nuotr.

„Šis virtuvės pagalbininkas yra pagrindinis mūsų maisto šviežumo saugotojas. Visgi ne visi žino, kaip teisingai šaldytuve laikyti produktus, jog šie išliktų švieži ir tinkami vartoti daug ilgesnį laiką. Todėl, pirmiausia, patariama nuolat užtikrinti optimalią, 3–5 laipsnių temperatūrą. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į šaldytuvo lentynų paskirtį. Viršutinės būna skirtos maistui, kurio nereikia gaminti: mėsos gaminiams, jau paruoštiems valgiams. Ten produktai yra geriausiai matomi ir greičiausiai suvartojami. Tada yra vidurinės lentynos – tai pieno produktų, kiaušinių laikymo vieta. O apatinės yra šalčiausios, todėl puikiai tinka neapdorotai, žaliai mėsai ir žuviai. Tuo metu šaldytuvo stalčiai skirti vaisiams ir daržovėms“, – pastebi B. Baratinskaitė.

Išvardijusi pagrindines maisto laikymo šaldytuve taisykles, ji atkreipia dėmesį ir į minėto įrenginio durelių paskirtį. Ši vieta, anot B. Baratinskaitės, temperatūrų atžvilgiu yra pati nepastoviausia, todėl  čia reiktų sudėti produktus, kuriems temperatūrų pokyčiai nebaisūs, pavyzdžiui, tai gali tapti tinkama vieta sultims, sviestui ar atidarytiems konservams.

Daržovės mėgsta vandenį

Vasarą norisi ne tik tinkamai laikyti maisto produktus, bet ir kuo ilgiau išsaugoti vaisių bei daržovių šviežumą. „Tai padaryti yra lengviau panaudojant vandenį. Jame laikant daržoves, jų šviežumas išsaugomas ilgiau. Pavyzdžiui, daugelio mėgstami brokoliai gali būti pamerkiami į indą su vandeniu ir paliekami šaldytuve. Taip jie nesuminkštės ir nepradės geltonuoti. Tas pats galioja ir morkoms. Jas galima supjaustyti šiaudeliais, sudėti į stiklainį su vandeniu, palikti šaldytuve ir mėgautis ilgai išliekančia spalva bei traškesniu. Šios gudrybės pritaikomos ir ridikėliams, salierams. Laikydami juos vandenyje, pamiršite, ką reiškia suvytosios daržovės“, – pažada B. Baratinskaitė.

Patarimų maisto ekspertė turi ir prieskoninių žolelių bei įvairių salotų mylėtojams. Pašnekovė siūlo jų nelaikyti plastikinėse pakuotėse. Vietoje to, geriau žalumynus sudėti į indelį, kuriame patiestas vandeniu sudrėkintas popierinio rankšluosčio lapelis – jis drauge su žalumynais laikomas šaldytuve.

„Tačiau geriausia žalumynus pirkti vazonėliuose. Taip juos galima ilgiau auginti, sutaupyti neperkant naujų bei netgi papuošti namus ir pripildyti juos maloniais prieskoniniais aromatais. Minėtą gudrybę drąsiai taikykite visoms prieskoninėms žolelėms, salotoms, špinatams ir kitoms lapinėms daržovėms“, – teigia B. Baratinskaitė.

Stebinantis uogų ir avokadų šviežumas

Šiltasis sezonas džiugina ne tik šviežiomis daržovėmis, bet ir gausiu uogų derliumi. Jų vasarą perkame ypač daug, tačiau visas suvalgyti spėjame ne visada. Visgi, anot B. Baratinskaitės, uogų išmesti nereikės, jeigu bus atsižvelgiama į paprastas rekomendacijas.

„Kelią bakterijų dauginimuisi uogose gali užkirsti vandens ir baltojo acto tirpalas – jam reikia vieno puodelio acto ir trijų puodelių šilto vandens. Šiame mišinyje trumpai pamirkykite uogas, tada gerai praskalaukite šaltu vandeniu – vėliau jas tiesiog nusausinkite ir sudėkite į indą, išklotą popierinio rankšluosčio lapeliais. Indą uždenkite dangčiu, tačiau palikite šiek tiek oro „kvėpavimui“. Tuomet indą su uogomis siūlyčiau laikyti šaldytuve ir taip jų šviežumu bus galima mėgautis išties ilgai – iki poros savaičių. Šie patarimai tinka braškėms, trešnėms, gervuogėms, tačiau tik ne avietėms. Jas visgi reikėtų suvalgyti kuo greičiau“, – akcentuoja maisto gamybos ekspertė.

Ji priduria: daugelis vasarą mėgsta pasilepinti ir avokadais. Šie vaisiai turi ne tik daugybę organizmui naudingų medžiagų, bet ir praturtina daugelį patiekalų: salotas, sveikuoliškus kokteilius, sumuštinius, padažus.

„Perpjautas avokadas greitai oksiduojasi ir netrunka pajuoduoti. Tad norint porai dienų išsaugoti jo šviežumą, galite jo puselę sandariai uždaryti indelyje su perpus perpjautu svogūnu. Tuo tarpu gerokai sunokusius avokadus, kurių nespėjama suvalgyti, galima supjaustyti jums skaniausiais gabalėliais ir paprasčiausiai sandariai įdėjus į indelį užšaldyti šaldiklyje. Vaisiai puikiai išsaugos skonines ir švelnios struktūros savybes – beliks prieš valgymą juos ištraukti ir valandą palaikyti kambario temperatūroje. Toks šaldytas avokadas puikiai tinka kokteiliams, gvakamolei, glotnučiams, o sutrynus pagardins bet kurį skrebutį“, – pažymi B. Baratinskaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Dėmesio centre – mirtingumas, o ne ekonomika

Liepą Šilutės rajone sulaukta 40 naujagimių, mirė 63 žmonės, sutuokta 60 porų, iširo 11 šeimų. Tokią informaciją paskelbė Savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris. Jo duomenimis, šiemet per 7 mėnesius rajone sulaukta 208 naujagimių, mirė 443 žmonės, sutuokta 141 pora, buvo 81 ištuoka. Iširus 81 šeimai, su motinomis gyventi liko 78 vaikai, nė vieno – su tėvu. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos rezultatai yra geri, tačiau mažas gimstamumas ir didelis gyventojų mirštamumas jau kelia rūpesčių: per pirmąjį pusmetį

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviračių, paprastų ir elektrinių paspirtukų vairuotojams. Žinoma, kad atsakymus į juos dominančius klausimus išgirs ir kitų transporto priemonių vairuotojai, keleiviai. Rugpjūčio 9 d. nuo 10

Nuo rugpjūčio 2 d. parvykusiems iš Italijos ir Prancūzijos reikės izoliuotis

COVID-19 paveiktų šalių sąraše Italijai ir Prancūzijai atsidūrus raudonoje zonoje, nuo pirmadienio iš jų atvykstantys asmenys, nepaskiepyti nuo COVID-19 ligos ir nesirgę šia liga per paskutinį pusmetį, turės prieš kelionę atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą izoliuotis. Nauji reikalavimai atvykstantiems iš Austrijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Taso salos – vykstantiems iš šių šalių reikės išsitirti prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, nes šios šalys pateko į geltoną zoną. Žalios zonos valstybių sąrašą, iš kur atvykstant reikalaujama atsivežti neigiamą COVID-19

Taip pat skaitykite