„Maištinga menininkė tapo tolerantiška piliete…“

 

Šilutiškė Jūratė Pancerova šešerius metus vadovauja Šilutės kultūros ir pramogų centrui.
Petro Skutulo nuotr.

Šešerius metus Šilutės kultūros ir pramogų centrui vadovaujanti Jūratė Pancerova spalio 13 d. atšventė jubiliejų. Jaunatviškos išvaizdos, meniškos prigimties moteris pasidžiaugė, kad visi tie 50 metų prabėgo Šilutėje. Po darbo Šilutės muziejuje atėjo į Šilutės kultūros ir pramogų centrą. Per Vėlines Jūratė Pancerova Šilutės kapinėse tvarkys motinos Elenos ir tėvelio Algirdo kapus. Mamytė buvo kilusi iš kaimo netoli Inkaklių (Švėkšnos sen.), tėvelis – nuo Veiviržėnų. Ir jų darbo metai prabėgo Šilutėje. Mama dirbo „Raudonkepuraitės“ vaikų darželyje, tėtis buvo vairuotojas.
Jūratė su vyru Vladimiru užaugino du sūnus. 30 metų Dovydas – 15min.lt tinklalapio tyrimų žurnalistas, jau išgarėjęs Lietuvoje tiriamosios žurnalistikos publikacijomis, lankęsis Ukrainoje, parašęs knygą „Kiborgų žemė“. Dovydas su šilutiške Giedre sukūrė šeimą, augina gegužę vienerių metukų sulaukusį Daumantą. 22 metų sūnus Danielius studijuoja Muzikos akademijoje, groja saksofonu, paniręs į džiazą.
Pokalbį pradėjome klausimu, ar menininkės talento turinčiai moteriai nenuobodus administracinis direktorės darbas. Jūratė PANCEROVA atsakė:
– Nors mano darbai buvo gerai įvertinti, galėjau įstoti į tuometinę Dailės akademiją, tačiau nuvykusi tarsi pabūgau didelio Vilniaus miesto – nestojau, sugrįžau. Talentas? Nežinau… Kai mokiausi tuometinėje Šilutės pirmojoje vidurinėje mokykloje, patekau į sustiprinto piešimo klasę. Po pamokų dar lankiau papildomas dailės pamokas. Dailės mokėmės 11 metų, į namus sugrįždavau beveik vakare. Dabar jau esu toli nuo piešimo. Atviruką gražiai užrašau… Domiuosi dizainu, apipavidalinimu, padiskutuoju su šio darbo specialistais.
– Jūsų dienos bėga šalia dainuojančių, šokančių, grojančių. Ar linksmas toks gyvenimas?
– Sakyčiau, kad dabar esu tolokai nuo kūrybos, nes direktorius yra administratorius. Kūrybingumo tam tikra prasme reikia ruošiant projektus: čia ir sumanymo idėja, tikslas, siekis. Išties neįsivaizduoju savęs kitame darbe, nes man artimiausias – kūrybinis, susijęs su kultūra.
– Kiek meno mėgėjų kolektyvų yra Šilutės kultūros ir pramogų centre?
– Yra „Karčemos“ ansamblis, parengęs liaudiškos ir pramoginės muzikos programas, vokaliniai ansambliai „Mingė“ ir „Vaivora“, pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario Brass“ ir folkloro kolektyvas „Verdainė“. Neturime šokių kolektyvo, nors šilutiškiai ir pageidauja. Iš viso centre repetuoja, čia renkasi dar 32 įvairūs kolektyvai: net trys „Žvaigždūnės“ grupės, „Spindulys“, „Dakota“, „Salūnas“ ir kiti. Kiekviena diena išdalinta, visos valandos paskirstytos.
Džiaugiamės, kad turime „Jaunimo erdvę“, kur renkasi jaunimas, kalbasi, diskutuoja, išgeria arbatos, gali ruošti ir pamokas. Jaunimui nereikia burtis kur gatvėje, susitikti parke, kitur. Mums labai svarbu šalia burti jaunimą. Aktyvūs jauni žmonės atsiveda ir draugų, čia gali rinktis po pamokų ir būti iki 21 valandos.
– Pilkas, niūrus tas Šilutės kultūros ir pramogų centro pastatas. Kada sulauksime rekonstrukcijos?
– Kitų metų pavasarį turėtų prasidėti labai laukiami darbai. Meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejų dar švęsime neatnaujintame centre. Turėtų jis pasikeisti, gal ir išorė, ir vidaus patalpos. Ir architektūrine prasme šioje aplinkoje centro pastatas nelabai tinka. Salė, kur yra 500 sėdimų vietų, nepadidės, vietų gal net sumažės. Bet juk Šilutėje labai sumažėjo ir gyventojų. Nedaug būna renginių, kad beprisirinktų pilnutėlė salė. Nebent, kai scenoje pasirodo labai garsūs, populiarūs atlikėjai. Labai daug žiūrovų susirinko į šilutiškio Marijaus Budraičio kūrybos vakarą, tebėra populiarus Juozas Erlickas, dar keli.
Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją žmonių susirenka mažiau, nes švenčiama ir seniūnijose, gal važiuojama švęsti į gimtines, į didžiuosius Lietuvos miestus… Įprasta, kad susirenka 200-300 žiūrovų. Per metus centre vyksta per 100 įvairių renginių – švenčių, koncertų, spektaklių, konferencijų, iš jų per 30 organizuoja centro darbuotojai.
– Žinau, kad Šilutės kultūros įstaigos sumanė švęsti, likus šimtui dienų iki Lietuvos 100-mečio. Kada tai prasidės ir kaip tai vyks?
– Lapkričio 7 dieną šilutiškiai kviečiami švęsti 100 dienų sukaktį iki Lietuvos 100–mečio. „Šilutė švenčia šimtmečio šimtadienį“ – taip pavadintas šis renginys. Šilutės kamerinis dramos teatras visus pakvies į Hugo Šojaus muziejaus palėpę skaityti Lietuvos poetų eiles. Kas norės, tas ir skaitys savo pasirinktą eilėraštį. Nuo lapkričio 7-os ryto iki pusiaunakčio visi pasiners į poeziją. Kitą dieną 11 val. į kelionę po rajoną išriedės „Šimtmečio autobusas“, kelionėje bus supažindinama su Lietuvos istorija, bus galima spręsti kryžiažodžius. Kai per pietus autobusas iš Macikų sugrįš į Šilutę, visus pakviesime į treniruotę pasimankštinti su „Atėnės“ merginomis skambant lietuvių liaudies muzikai. Vakare – „Šimtmečio grilis“. Lietuvių kultūroje stalas ir maistas labai svarbu. Šilutiškius sukviesime prie bendro stalo, o kolektyvai, šeimos, draugų grupės bus pagaminę griliuose maisto – daržovių, žuvies ar dar ko nors. Tokią šventę kuria muziejus, teatras, Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka ir mūsų centras.
Artėja Kalėdų eglutės įžiebimo šventė. Klaipėdoje tam skiriama 50 tūkstančių eurų, Šilutėje tenka išsiversti su vienu tūkstančiu. Nelengva surasti rėmėjų, nes ir verslui nelengva. Gerai, kad Lietuvos 100–mečiui skirtus renginius finansuoja ir šalies fondai. Jau metas ruoštis Vasario 16-ajai, šiemet ji ypatinga – švęsime Lietuvos 100 metų jubiliejų. Jau tapo tradicija šios šventės metu teikti „Lietuvininkų vilties“ premiją, o „Sidabrinės nendrės“ premija teikiama Kovo 11-ąją. Laikas bėga greitai, apie būsimas šventes turime galvoti iš anksto.
– Kam skirtas jūsų laisvalaikis?
– Knygų skaitymui ir Kraštotyros draugijos veiklai. Darbas Šilutės muziejuje man buvo svarbus, nuo to nenutolau.
– Kas gyvenime labai svarbu?
– Vaikystėje, jaunystėje mes negalėjome turėti savo nuomonės. Tačiau aš buvau linkusi prie dailės, o kūrėjai yra šiek tiek maištautojai… Buvau įsitikinusi, kad mano vaikai bus kitokie. Pirmiausia, jie turi turėti savo nuomonę ir ją be baimės išsakyti. Mes, toji 50-mečių karta, savo nuomonės arba neturėjome, arba ją nutylėdavome. Tiesa, su amžiumi daugėja tolerancijos, diplomatiškumo… Jaučiame, tiesa? Vaikus šeimoje auginome mokydami turėti nuomonę ir nebijoti ją išsakyti. Užauginti sąžiningus, dorus savo vaikus mums šeimoje buvo labai svarbu.
– Žinant, kokius drąsius tiriamosios žurnalistikos straipsnius rašo jūsų sūnus Dovydas, nepabūgęs lankytis karo metu Ukrainoje, akivaizdu, kad sūnų užauginote drąsų, atkaklų ir nebijantį į viešumą traukti korumpuotų veikėjų darbelius.
– Neramu… Esu motina. Dovydo ateitį įsivaizdavau susijusią su istorija. Jis domėjosi, net mažas būdamas piešė „laikraščius“, kartu važiuodavome į kraštotyros ekspedicijas. Jam tai buvo įdomu. Jis buvo tyrėjas.
– Dovydas ir yra tyrėjas, tačiau tiria tai, kas pavojinga: turtingų, įtakingų, pažinčių turinčių asmenų darbelius… Be to, įvairaus sukčiavimo reikalus gali narplioti už sukčiautoją visa tai geriau suprantantis žurnalistas. Reikia žinių, reikia išmanyti įstatymus ir dar daug ką.
– Tėvai užaugina vaikus, kurie eina savo gyvenimo keliu. Nevalia spausti, reikalauti. To ir nedarau. Kaip mama pasakau Dovydui savo nuomonę, tačiau nerinkau jam man patinkančio darbo, specialybės…
– Norėčiau padaryti išvadą…
– Maištinga menininkė tapo tolerantiška piliete…
Kalbėjosi
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,