Macikų karo belaisvių kapavietė mirksta vandenyje? Etikos komisija pradeda tyrimą

Vakar, gegužės 11-ąją, įvyko Šilutės r. savivaldybės Tarybos Etikos komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas vicemero Sigito Šepučio prašymas pradėti tyrimą dėl galimai tikrovės neatitinkančios ir viešai paskelbtos informacijos apie Macikų karo belaisvių kapavietę.

Taip Macikų karo belaisvių kapavietės aplinka atrodė gegužės 7 d., kai čia lankėsi šalies Premjerė Ingrida Šimonytė. Petro Skutulo nuotr.

Balandžio 29-ąją Šilutės r. savivaldybės Tarybos posėdyje buvo pristatytas rajono mero Vytauto Laurinaičio atsakymas dėl Tarybos narės Sandros Tamašauskienės skundo.  Atsakyme, kurį tąkart pristatė mero pavaduotas Sigitas Šeputis, buvo pabrėžta, kad Tarybos narės skunde išdėstyti faktai neatitinka tikrovės.

Kokie faktai?

Tąsyk Tarybos narė išdėstė akivaizdžius faktus, kad perlaidojimo vietoje telkšo bala, ir perlaidojimo vieta galimai netinkama. S. Šeputis tai paneigė ir apskundė Tarybos narę Savivaldybės tarybos Etikos komisijai balandžio pabaigoje vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje.

Politikės skunde aprašoma situacija, jog 2019-ųjų liepos 24-ąją Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio įsakymu buvo sudaryta Šilutės rajono Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų sąjungos GULAG’o lagerių objektų komplekso (1941-1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisija, kuri galimai parinko netinkamą palaikų perlaidojimo vietą:

„Šį pavasarį, kaip ir kasmet, upei Šyšai patvinus, kapai tapo neįžengiami – kapavietę užliejo potvynio vanduo. Suprantama, kad apie tai negalėjo žinoti komisijos pirmininkas Deividas Matulionis – Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, tačiau komisijos pirmininko pavaduotojas Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis apie tai nežinoti negalėjo“. 

Aldonos Aleksėjūnienės nuotr.

Aprašoma dar ir tai, kad informaciją paviešinus laikraštyje „Kauno diena“ (žurnalistė Aldona Aleksėjūnaitė) savivaldybės tinklalapyje atsirado nuotraukos, kuriose kapavietė, jau išdžiuvus vandeniui, atrodo nepriekaištingai, o informacija pavadinta „melaginga“.

S. Tamašauskienės prašymas

S. Tamašauskienė skunde prašo ištirti situaciją dėl Šilutės rajono Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų sąjungos GULAG’o lagerių objektų komplekso (1941-1955 m.) kapavietės. Taip pat skunde reikalaujama atsakomybės iš atsakingų asmenų, o žurnalistės Aldonos Aleksėjunienės viešai atsiprašyti.

Skundą ir vaizdinę medžiagą Tarybos narė S. Tamašauskienė pateikė ne tik Šilutės r. savivaldybės tarybai ir rajono merui Vytautui Laurinaičiui, bet ir LR Seimo nariui Zigmantui Balčyčiui ir LR Vyriausybės kanclerei Giedrei Balčytytei.

Aldonos Aleksėjūnienės nuotr.

 

Tarybos posėdyje pateiktas mero atsakymas  

Pranešėjas S. Šeputis pažymėjo, jog Savivaldybė kreipėsi į Lietuvos hidrometerologijos tarnybą, kuri įrodo, kad sklypas, kuriame yra Macikų lagerio kapavietė 2021 m. nebuvo apsemta potvynio.

Tai yra polaidžio vanduo, kuris yra trumpalaikis.

Taip pat atsakyme pabrėžta, kad „Kauno dienoje“ žurnalisto straipsnyje išsakyta mintis, jog „palaikai buvo palaidoti pelkėtoje dauboje netoli Šyšos senvagės kranto“ irgi yra nepagrįsta ir neatitinka tikrovės. Be visa to, tokie netikslūs faktai formuoja ir negatyvų Šilutės r. savivaldybės įvaizdį.

Aldonos Aleksėjūnienės nuotr.

Sklypas, kuriame buvo perlaidoti kūnai buvo parinktas atsižvelgiant į specialistų, archeologų siūlymus. Šis klausimas buvo aptartas ir tarpžinybinės Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG`o lagerių objektų komplekso sutvarkymo komisijos posėdyje. Atsakyme pažymėta, kad komisija ne kartą lankėsi toje vietoje įsitikinti, ar ši vieta nėra pelkėta.

Dar atsakyme konstatuojama, kad Macikų lagerio klausimas yra labai jautrus, galintis turėti tarptautinį atgarsį, todėl informaciją reikia teikti labai atsakingai ir pagrįstą.

Ko prašo S. Šeputis iš Etikos komisijos? 

Etikos komisijos pirmininkas A. Gečas pristatė, kad S. Šeputis prašo Savivaldybės Tarybos Etikos komisiją įvertinti Savivaldybės tarybos narės Sandros Tamašauskienės veiklą, pateikiant skundą Lietuvos Vyriausybės kanclerei, Seimo nariui Zigmantui Balčyčiui, rajono merui ir Savivaldybės Tarybai.

Taip pat jis prašo prašo įvertinti, ar Tarybos narė nepažeidė LR valstybės politikų elgesio kodekso 4 str. įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei sąžiningumo ir padorumo, pavyzdingumo bei atsakomybės principų.

Primename, kad Tarybos Etikos komisiją sudaro 5 nariai: Juknaičių seniūnaitis Remigantas Grigalis, Gardamo seniūnaitis Gintaras Šarka, Savivaldybės tarybos nariai Vygantas Kamarauskas, Edgaras Padimanskas ir Algirdas Gečas, kuris yra ir komisijos pirmininkas.

Etikos komisijos narių nuomonė

Savivaldybės tarybos nario Vyganto Kamarausko reakcija: „Aš asmeniškai buvau šokiruotas ir nuotraukas pamatęs, ir skundą išklausęs. Tai yra susiję ne tik su Šilutės rajonu ar Macikų gyvenviete <..>. Tos vietovės sutvarkymui ir perlaidojimui buvo sudaryta net vyriausybinė komisija, kuri ir šiandien dirba. Skundas buvo garsiai nuskambėjęs ir liečia ne tik mus. Jeigu pati Sandra Tamašauskienė kreipėsi ir į Tarybą, ir į merą, ir visus kitus, tai apie nepradėjimą tyrimo ar užglaistymą ir nutylėjimą negali būti nė kalbos. Reikia pradėti tyrimą ir turi būti duoti visi atsakymai į iškeltus klausimus“.

„Skundas gana aštrus ir platus. Mūsų, kolegos, laukia vienas iš rimčiausių tyrimų per šią kadenciją. Tyrimo nepradėti būtų nuodėmė. Aš už tai, kad jį pradėti ir tai bus rimtas darbas“, – išsakė savo nuomonę tarybos narys E. Padimanskas, kuriam antrino ir Etikos komisijos pirmininkas A. Gečas.

Juknaičių seniūnaitis R. Grigalis ir Gardamo seniūnaitis G. Šarka  taip pat pritarė, kad tyrimas būtų pradėtas.

Kitame Savivaldybės Tarybos Etikos komisijos posėdyje kviečiami dalyvauti skundo autorė, tarybos narė S. Tamašauskienė ir mero pavaduotojas S. Šeputis.

pamarys.eu

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė. Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas

Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos

Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų įstatymo pataisas. Ši nuostata netaikoma senų, retų ir ypač vertingų knygų bei rankraščių fondui ir nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui. Šiuo metu rengiama ir kultūros ministro įsakymu bus patvirtinta pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti bibliotekų fondo nurašytų knygų neatlygintino perdavimo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn tvarka, kurioje numatoma detaliai reglamentuoti perdavimo procesą, perdavimo būdus ir taikomus

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tvarkos. Nuo balandžio 22 d. iki balandžio 24 d. policijos pareigūnai užfiksavo 16 chuliganiško vairavimo atvejų (Šilutėje – 7, Tauragėje – 8 ir Pagėgiuose – 1). Pažeidėjams surašyti protokolai. Primename, kad nuo balandžio 26d. iki 28 d. bus vykdoma

Taip pat skaitykite