Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų.

Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių žemyn simetriškai banguoja kaspinai. Viršuje užrašyta LIETUVA, apačioje – 50 LITŲ. Monetos reverse vaizduojama skulptoriaus Stanislovo Kuzmos skulptūra „Pieta“ – memorialas Lietuvos laisvės gynėjams. Aplink užrašyta 1991, SAUSIO TRYLIKTOJI, 1996. Monetos briaunoje užrašas: IR KRAUJU KRIKŠTYTI TAMPA VĖL GYVYBE.

Sausio 13-osios atminimo medalis

Sausio 13-osios įvykiams paminėti Lietuvos Respublikos įstatymu 1991 m. gruodžio 18 d. įsteigtas atminimo medalis, tai pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės įsteigtas apdovanojimas. Medalio projekto autorius – skulptorius Leonas Pivoriūnas. Medalis pagamintas iš bronzos ir pasidabruotas. Medalio forma – apskrita. Medalio averse yra reljefinis sužeisto karžygio, besiremiančio į angelą, atvaizdas, karžygys dešinėje rankoje laiko skydą su Gediminaičių stulpais. Virš karžygio užrašas „Sausio 13 d.“, o po karžygiu – „1991“. Medalio reverso centrinėje dalyje matomas iškilus užrašas „Lietuva“, ant jo mažesnėmis raidėmis – kitas užrašas „buvom, esame ir būsim“. Medalio viršuje virš užrašų – reljefinis Vytis, apačioje – ąžuolo šaka su gilėmis.

Medalio kaspinas geltonas su vertikaliomis juoda ir raudona juostelėmis iš kraštų ir dviem žaliomis viduryje. Nuo 2002 m. sausio 13-osios atminimo medalis kaldinamas nebe iš pasidabruotos bronzos, o iš sidabro. Ši moneta ir medaliai mums primena, kad kova už Laisvę tęsiasi ir šiandien. Jie įamžina Lietuvos piliečių kovą už laisvę ir neleidžia mums šių įvykių užmiršti. Šaltiniai: Žukauskas Antanas, „50 litų moneta, išleista sausio tryliktosios kovoms už Lietuvos laisvę atminti“.

Kolekcinės monetos literatūrai, rašytojams ir kalbos tyrimams įamžinti

Lietuvos bankas nuo 1993 m. leidžia kolekcines ir progines monetas, kuriose įamžinamos Lietuvos valstybei svarbios progos, reiškiniai, sukaktys ir iškilios asmenybės. Šios monetos – tai ne tik vertingi numizmatikos objektai, bet ir puikus būdas atkreipti dėmesį į literatūrą, rašytojus ir kalbos tyrimus Lietuvoje.

Kolekcinės monetos literatūrai ir rašytojams

Numizmatinę literatūrinę kelionę po Lietuvos banko išleistas kolekcine monetas reikėtų pradėti ne nuo 2015 m., kai buvo išleistos 2 ir 5 eurų monetos lietuvių literatūrai, įamžinant 2 eurų monetoje žodį AČIŪ, bet nuo 1997 m., kai minint pirmosios lietuviškos knygos 450-ąsias metines Lietuvos bankas išleido ypatingą proginę monetą, kurioje buvo įamžintas Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Po metų, 1998 m., buvo išleista ir antroji moneta, skirta žymiam rašytojui Adomui Mickevičiui.

Monetose taip pat įamžinti kiti žymūs Lietuvos žmonės, kurie prisidėjo prie Lietuvos literatūros kūrimo ir puoselėjimo: Vincas Kudirka, Motiejus Valančius, Jonas Basanavičius, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Maironis, Kristijonas Donelaitis, Algirdas Julius Greimas, Vydūnas. Lietuvos bankas taip pat nepamiršo įamžinti Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500 metų sukaktį.

Pasakų monetos

Be to, Lietuvos bankas yra išleidęs ir monetų, skirtų pasakoms: „Zuikis Puikis“ ir „Eglė – žalčių karalienė“. Šios monetos – ne tik vertingi kultūros ir istorijos simboliai, bet ir puikus būdas atkreipti dėmesį į mūsų literatūros paveldą ir kalbos tyrimus.

Pinigų muziejaus inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite