Kviečia atvykti į Šilutės kraštą ir pajausti Paprūsės istoriją Švėkšnoje

Nuo birželio 1 dienos, Šilutės turizmo informacijos centro filialas Tradicinių amatų centras Švėkšnoje, pristato naują pažintinį – pramoginį maršrutą „Pajauskime Paprūsės istoriją“.

Šilutės rajone susijungia ir persipina dviejų Lietuvos etnografinių regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – istorijos ir kultūros palikimas. Šiuos regionus nuo senų laikų siejo ekonominiai ryšiai ir prekyba, vyko didelė gyventojų migracija iš vienos pasienio pusės į kitą.

Edukacinė pramoginė programa „Pajauskime Paprūsės istoriją“ kviečia į unikalų Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos pasienio miestelį Švėkšną, kur daugelį metų gražiai sugyveno žemaičiai ir lietuvininkai. Ši edukacinė pramoginė programa skirta norintiems pažinti Švėkšnos seniūniją – rubežiaus tarp Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos istoriją, papročius, kultūrą.

Atvykus į Švėkšnos miestelį (Tradicinių amatų centro kiemelį) Jus su maršu pasitiks Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“, kolektyvas žaismingai, per žaidimus, mūsų krašto dainas, šokius ir pasakojimus, Jus įtrauks į Paprūsės istoriją.

Pasilinksminus, po energingos veiklos, būsite pakviesti susipažinti su Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos kulinariniu paveldu. Degustuosite Žemaičių moterų suslėgtų sūrių su jų virta uogiene bei Žemaitijos bičių surinktu medumi. Na, o lietuvininkų išvirta kafija, suartina ne tik šeimas, bet ir visus atvykusius į mūsų kraštą.

Tradicinių amatų centre Švėkšnoje susipažinsite su svarbiausiais Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos amatais – vėtrungių gamyba ir keramika.

Dalyvaudami Kuršių vėtrungės edukacinėje programoje – kiekvienas gausite po medinį vėtrungėlės maketą su magnetu, jį dekoruosite savo norimomis spalvomis, kuriose atspindės jūsų kūrybiškumas ir nuotaika. Keramikos edukacinėje programoje – susipažinsite su vienu seniausiu amatu – stebėsite krosnyje deginamus keramikos dirbinius, sužinosite esamas molio rūšis, gamybos procesus, kiekvienas nusilipdysite individualų gaminį iš molio. Jokio amžiaus apribojimo nėra. Kiekvienam pagal gabumus ir kūrybines idėjas bus skirtas tinkamas dėmesys.

Po edukacinių veiklų Jus pasitiks gidas, kuris kartu su Jumis keliaus po Švėkšnos miestelį. Aplankysite įspūdingą gotikinę Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią, Grafų Platerių parką su visa architektūra jame.

Turiningą dieną užbaigsite su pirmu Lietuvoje šeimos vyno ūkio UAB “Česlovo vynas“ įkūrėju. Č. Ramoškos vyno ūkyje gaminami subrandinti aviečių, svarainių, juodųjų serbentų ir kt. vynai, jiems suteiktas „Tautinio paveldo sertifikatas”. Ūkyje vynas daromas pagal senas lietuvių tradicijas, pagal daugiau nei 100 metų šeimos receptą. Degustacijos metu ragausite šešių skirtingų ryšių vyno ir tinkamus užkandžius prie jų.

Tradicinių amatų centro Švėkšnoje inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite