Kovo 15-ąją – inkilų kėlimo šventė

Iš šiltųjų kraštų sugrįžtantys paukščiai – pavasario pranašai, kuriuos svarbu pasitikti tinkamai. Kovo 15 dieną Valstybinių miškų urėdija kviečia į tradicinę inkilų kėlimo šventę – „Paukščiai grįžta namo“. Miškininkai laukia visų sparnuočių mylėtojų. Taip pat primena pagrindines inkilų kėlimo taisykles.

 

Šimtametė tradicija

Dar 1922 metais gamtininko prof. Tado Ivanausko sugalvotą idėją organizuotai kelti inkilus juose perintiems paukščiams šiandien galime laikyti šimtamete, puikiai gyvuojančia tradicija. Puoselėjama gamtininkų, miškininkų bei gamtai neabejingų paukščių mylėtojų. Inkilų kėlimo šventė kasmet padeda sukurti namus tūkstančiams paukščių. VMU regioninių padalinių miškininkai kviečia šią puikią tradiciją tęsti ir šiemet, kovo 15 d., visoje iškelti inkilus Lietuvoje perintiems paukščiams.

„Prasminga, metai iš metų puoselėjama „Paukščiai grįžta namo“ tradicija – puikus būdas miškininkams visoje Lietuvoje supažindinti jaunąją kartą ir visą visuomenę su paukščių rūšimis, jų ypatumais, papasakoti ne tik apie inkilų gaminimo subtilybes, bet ir inkilų kabinimo taisykles. Taip šviesdami visuomenę kartu suteikiame namus ir tūkstančiams grįžtančių ir Lietuvoje žiemojančių paukščių. Šių metų „Paukščiai grįžta namo“ akcija išskirtinė – kelti inkilus kartu su miškininkais kviesime ne tik VMU regioniniuose padaliniuose, bet ir Ventės rage. Vieta – simboliška. Čia ornitologijos stotį įkūrė inkilų kėlimo šventės sumanytojas prof. T. Ivanauskas, o ir Ventę kasmet migracijos metu aplanko gausybė paukščių“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Koks turi būti inkilas?

Tinkamai pagaminti ir iškelti inkilai – saugi vieta uoksiniams paukščiams perėti jauniklius. Tiesa, tam, kad inkilai taptų tikrai saugiais namais, o ne spąstais jame perintiems paukščiams, būtina žinoti kelias pagrindines taisykles.

Pirmiausia – inkilai turėtų būti gaminami iš natūralių medžiagų. Tinkamiausios tam neobliuotos, nedažytos lentos, kurios leidžia paukščių jaunikliams lengviau įsikabinti. Pagaminus tinkamą inkilą, vertėtų jį kelti atsukus landą į rytus arba pietus – tokia kryptimi atgręžti inkilai yra geriau užimami.

Viena, dažnai pasitaikanti klaida – laktos pritvirtinimas prie inkilo landos. Klaidinga manyti, kad lakta suteikia paukščiams patogumo ir leidžia patogiai pritūpti. Atvirkščiai, patogumo lakta suteikia tik plėšrūnams – kiaunėms, katėms, kurios lengviau gali pasiekti inkilą, o paukščiams ji visai nereikalinga.

Problemų dėl saugumo gali sukelti ir geniai. Miško sanitarais vadinami paukščiai yra įsigudrinę inkilų landas praplatinti. Dėl šios priežasties inkiluose įsikūrusiems paukščiams tampa nebesaugu juose perėti ir gyventi. Siekiant nuo to apsisaugoti, miškininkai pataria angą sustiprinti papildoma skardine apsauga, kurios net ir itin smailus genio snapas negalės įveikti.

Kokiame aukštyje kelti inkilą?

Svarbu, kad iškeltas inkilas būtų stabilus, nesiūbuotų vėjyje, o geriausia jį tvirtinti ne medžių šakų tankmėje, bet atviresnėje, gerą priskridimą garantuojančioje vietoje, maždaug 3-4 metrų aukštyje.

Nors inkilai dažniausiai keliami smulkiems paukščiams, pavyzdžiui, varnėnams, įvairių rūšių zylėms, musinukėms, paprastosioms raudonuodegėms, namus inkiluose kuriasi ir retų rūšių sparnuočiai. Specialūs inkilai keliami pelėdoms, kukučiams, žalvariniams ir net žinduoliams – miegapelėms ir šikšnosparniams. Tiesa, miškininkai primena, kad pavasarį pakabinus inkilą, jame nebūtinai iškart apsigyvens sparnuotis. Tad, išvydus tuščią, dar neužimtą inkilą nosies nukabinti nereikėtų – paukštis jame gali apsigyventi kitąmet ar net po kelių metų. Todėl inkilus kelti rekomenduojama ne tik pavasarį, o ištisus metus. Inkilas gali tapti puikiu prieglobsčiu ne tik perintiems sparnuotiems giesmininkams, bet ir nakvynės vieta įvairiems paukščiams, namais vabzdžiams ar atsargų kaupimo vieta miegapelėms.

Kovo 15 dieną „Paukščiai grįžta namo“ akcijos metu visoje Lietuvoje planuojama iškelti apie 8000 inkilų. Tad visus gamtai neabejingus ir paukščius mylinčius gyventojus kviečiame atvykti, susipažinti, sužinoti ir iškelti inkilus, kad šie taptų saugiais namais sparnuočiams. Pagalbos ir papildomų rankų šiam prasmingam darbui atlikti tikrai prireiks!

Pagal Valstybinių miškų urėdijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite