Tag Archives: tradicijos

Vilniaus rotušėje pristatomos kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje

Šiandien, kovo 28 d., Vilniaus rotušėje vyks iškilmės, kuriose bus pristatytos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukos naujienos. Šiame sąvade rasis kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje, gintaro gaudymas, klojimo teatras, jidiš tarmė ir kt. Ne tik Šilutės H. Šojaus muziejus įvairiomis progomis kviečia paragauti kafijos, apie šį Mažojoje Lietuvoje žinomą gėrimą nuolat primena ir kituose Šilutės rajono renginiuose, šventėse. Tikėtasi ir laukta, kad kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje bus įtrauktos į nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Šilutės

Mažosios Lietuvos Velykų tradicijos

Jau paskutinė kovo mėnesio savaitė, tiek ir beliko iki šv. Velykų. Tačiau savaitė iki Velykų Mažojoje Lietuvoje nebuvo įprasta. Kodėl? Atsakymas yra publikacijoje, kurią anksčiau yra paviešinęs Šilutės H. Šojaus muziejus, gal verta prisiminti, ką apie priešvelykinę savaitę, Velykas Mažojoje Lietuvoje savo straipsnyje tuomet pateikė muziejaus savanorė  Vidmantė Marcinkevičiūtė. Juk tradicijos, papročiai eina iš kartos į kartą ir nesensta. Tad paskaitykime. Senosios tradicijos Remiantis istoriniais šaltiniais, Mažojoje Lietuvoje išskiriamos šios tradicijos: kiaušinių dažymas ir įvairūs veiksmai su jais (dovanojimas, daužymas,

Verbų sekmadienis

Kovo 24-oji – Verbų sekmadienis. Apie Verbų tradicijas ir papročius primena Etnografijos muziejus, Šilutės H. Šojaus muziejus. Prisiminkime kartu. Etnografijos muziejus skelbia, kad Didžioji arba Kančios savaitė prasideda Verbų sekmadienį. Kartu su bundančiu pavasariu šį sekmadienį atgydavo visa Lietuva. Keliais ir takeliais mirgėte mirgėjo žmonių būreliai su verbomis rankose (Juozas Kudirka. Velykų šventės,V., 1992.). Kiekvienas, senas ar jaunas, nešėsi rankoje verbą. Aukštaitijoje (išskyrus Rytų Aukštaitiją), Suvalkijoje ir Žemaitijoje šventino kadagį. Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje pagrindinės buvo verba, verbele vadinamos gluosnių

Kafijos gėrimas pateko į nematerialaus kultūros paveldo nacionalinį sąvadą

Šilutės kultūros ir pramogų centro kartu su partneriais teiktas nematerialaus kultūros paveldo projektas papildė nacionalinį sąvadą. Jame atsirado dar viena mūsų krašto tradicija – Kafijos gėrimo kultūros gaivinimas Mažojoje Lietuvoje. Teikėjai – Šilutės r. savivaldybės Šilutės kultūros ir pramogų centras, asociacija Šilutės kraštotyros draugija ir Lietuvininkų bendrija. Kafijos gėrimo kultūra – Mažosios Lietuvos regionui būdinga šeimos ir bendruomeninė tradicija –  lietuvininkų tradicinio gėrimo gaminimo, ruošimo ir vartojimo paprotys. Į šį regioną iš Vokietijos atkeliavusią kavą (tarmiškai kafiją) lietuvininkai pradėjo gerti

Kovo 15-ąją – inkilų kėlimo šventė

Iš šiltųjų kraštų sugrįžtantys paukščiai – pavasario pranašai, kuriuos svarbu pasitikti tinkamai. Kovo 15 dieną Valstybinių miškų urėdija kviečia į tradicinę inkilų kėlimo šventę – „Paukščiai grįžta namo“. Miškininkai laukia visų sparnuočių mylėtojų. Taip pat primena pagrindines inkilų kėlimo taisykles.   Šimtametė tradicija Dar 1922 metais gamtininko prof. Tado Ivanausko sugalvotą idėją organizuotai kelti inkilus juose perintiems paukščiams šiandien galime laikyti šimtamete, puikiai gyvuojančia tradicija. Puoselėjama gamtininkų, miškininkų bei gamtai neabejingų paukščių mylėtojų. Inkilų kėlimo šventė kasmet padeda sukurti namus

Kūčios

Kūčios – Kalėdų išvakarėse (gruodžio 24 d.) švenčiama šventė. Dabar tai paprastai yra šeimos ar artimiausių draugų vakarienė. Kazimieras Būga teigia, kad lietuvių protėviai žodį „kūčia“ dar XII a. per slavus yra pasiskolinę iš senovės graikų (tą pačią prasmę turi graikiškas žodis „kukkia“). Tai patiekalas skirtas visų pirma pavaišinti į puotą pakviestoms protėvių vėlėms. Tai aukos patiekalas, paprastai suvalgomas pačių aukotojų. Tradicijos Kūčios būdavo didelė šventė prie apeiginio stalo, lydima apeigų, burtų, aukų. Prieš Kūčias žmonės stengėsi užbaigti darbus. Kūčių

Kalėdos

Kalėdos arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė. Saulės sugrįžimo šventės sparčiai formavosi atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei. Saulės sugrįžtant būdavo pradedama laukti lapkričio gale, o gruodžio pabaigoje, Saulei „apsigręžus“ – t. y. įvykus solsticijai, atliekamos apeigos, trukdavusios porą savaičių. Laukimo laiką krikščionybė sutapatino su adventu. Gruodžio 25 d. nuo seno laikyta saulės atgimimo diena. Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Kristaus gimimo istorija daugiausia remiasi Mato

Laidojimo paslaugos: kaip sukurti nepamirštamas laidotuves?

laidotuvės

Laidotuvės yra neatsiejama gyvenimo dalis, kurioje susiduria daug emocijų ir sprendimų. Pasirinkti tinkamas laidotuvių paslaugas yra svarbu, siekiant pagerbti mirusiojo atminimą ir palengvinti artimųjų netektį. Laidojimo paslaugos ne tik išreiškia pagarbą mirusiesiems, bet ir atspindi besikeičiančias vertybes, technologijų poveikį ir bendruomeninę paramą. Pasitelkiant šiuolaikines technologijas, atsižvelgiant į individualius poreikius ir kultūrinę įtaką, šios paslaugos tampa daugiau nei vien ritualas. Jos teikia galimybę atminimui ir pagerbimui gyventi per kartų ir bendruomenių tęstinumą. Laidojimo paslaugų reikšmė: kokia ji? Laidojimo paslaugos yra daugiau

Greit Velykos: tyrimas atskleidžia, kaip pastaraisiais metais keičiasi šventinės tradicijos

Daugelis jau pradėjo pasiruošimą vienai svarbiausių pavasario švenčių – Velykoms: planuoja ne tik valgiaraštį, bet prisimena ir šventines tradicijas. Kiekvienoje šeimoje jos švenčiamos skirtingai, tačiau tam tikros, iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, išlieka. Ar Lietuvos gyventojai vis dar laikosi populiarių velykinių tradicijų, ar ši šventė po truputį įsileidžia ir šiuolaikiškus vėjus? Kaip rodo „Lidl Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa, daugelis gyventojų šiais metais Velykas švęs tradiciškai: šeimos rate margins kiaušinius, žais populiarius šventinius žaidimus, o ant

Artėjant Klaipėdos metams atgyja Mažosios Lietuvos muzikinės tradicijos

Šių metų spalio–lapkričio mėnesiais Šilutės kultūros ir pramogų centras įgyvendino projektą „Muzikos ir bendruomeniškumo sintezė“. Artėjant Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos sukakčiai, kilo idėja įprasminti Klaipėdos krašto kultūrinį–muzikinį palikimą, surengiant mokymus, kuriuose būtų ne tik pristatytas unikalus Mažosios Lietuvos muzikinio palikimo lobynas, bet ir surengtas praktinis kūrybinis mokymų ciklas.  Buvo parengta bei pristatyta chorinės ir instrumentinės muzikos programa. Šiuo projektu buvo siekiama sustiprinti mėgėjų meno bendruomenių kompetencijas, ugdyti bendruomeniškumą, plėsti kultūrinį akiratį ir gerosios patirties sklaidą tarp kolektyvų narių ir

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Joninės

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Netikėtos tradicijos: pasaulis tikrai turi kuo nustebinti

Sakoma, kad genys margas, o pasaulis – dar margesnis. Ir tikrai – jei bent šiek tiek savo dėmesio ir laiko skiriate pasaulio tradicijoms pažinti, netruksite sužinoti apie stulbinančią įvairovę bei netikėtumus. Tad pats metas sužinoti daug įdomių dalykų. Į Kalėdas – riedučiais Kalėdos – viena gražiausių metų švenčių. Na, šiuos ypatingus šventinius rytus, daugelyje šalių yra priimta pradėti pamaldomis bažnyčioje. Ne išimtis ir mūsų šalis – tikintieji šventinį rytą keliauja į bažnyčią. Tiesa, verta paminėti, kad tai, mūsų šalyje, o

Lietuva pateikė paraišką šiaudinių sodų tradiciją įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą

Lietuva pateikė šiaudinių sodų tradicijos nominacinę paraišką UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui. Rekordinis šiaudinis sodas 2021 m. kovo 26 d. Ingrita Riterienė kartu su asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ nariais suvėrė ir Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje pakabino didžiausią šiaudinį sodą: 500 cm aukščio, 223 cm pločio, 6,1 kg svorio. Sodą sudarė aštuonios tarpusavyje sujungtos piramidės, apatinė ir viršutinė piramidės, sujungtos su dar dviem viršuje ir apačioje esančiomis mažesnėmis piramidėmis. Sodas papuoštas paukšteliais, angelėliais, saulutėmis ir girliandomis. Šis švėkšniškių kūrinys

Kas yra Velykos krikščionio žvilgsniu?

Nors šventas Velykas švenčia daugelis, tačiau ar visi galėtų atsakyti į klausimą, kas yra Velykos? Į jas pirmiausia turėtume žvelgti per krikščionybės prizmę. O šiame kontekste Velykos yra Kristaus prisikėlimas – pati reikšmingiausia ir drauge seniausia krikščionių šventė. Ja siekiama paminėti po nukryžiavimo mirusio Kristaus prisikėlimą. Su tuo ir siejama Velykų šventės kilmė. Kada švenčiamos Velykos? Jau rašėme, kad ši šventė yra viena iš tų, kurios kilnojamos, t. y. neturi tokios pastovios datos kaip, pavyzdžiui, Kalėdos. Velykų šventės data kasmet

Valentino dienos istorija, legenda, tradicijos

Šiandien, Vasario 14 d., Lietuva kartu su kitomis šalimis švenčia romantiškiausią metų šventę – Valentino dieną. Iš kur kilo ši šventė, kaip ją švenčia įvairiose pasaulio šalyse? Kalendoriuje taip pristatoma Šv. Valentino diena: „Pasakojama, kad III a. Romoje gyveno vyskupas Valentinas, padėjęs įsimylėjėliams. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II siekė suburti kuo didesnę kariuomenę imperijai ginti. Šiam savo tikslui pasiekti jis netgi buvo išleidęs įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis, manydamas, kad šeimos vyras negali būti geras karys, nes jam svarbesnė jo šeima.