Eidami į Šilutės miesto šventę nepamirškite kodo…

 Šilutiškiai jau gali kviesti svečius – gegužės paskutinę dieną – 31-ąją, šeštadienį, vyks kasmetinė miesto šventė. Šios šventės kodas – „upė“. Aprangos kodas – toks pat, vadinasi, jūsų aprangoje galėtų vyrauti vandens spalvos, upeivių, žvejų, žuvų, vandens ir pakrančių augmenijos motyvai. Anot vieno elektroninio informatoriaus, į temą būtų vilkėti ir šlapiais marškinėliais…

Puošnūs dvariškiai pakvies šventės dalyvius į kiemą žengti pro naujus vartus.

Ir dar – didelė šventės dalis šurmuliuos prie baigiamų restauruoti Šilutės dvaro pastatų, centrinių rūmų verandoje ir aplinkui. Dvaro kieme sukiosis praėjusio amžiaus dvarininkų bei jų tarnų rūbais išsipusčiusios damos ir ponai, tad neapsiriksite aprangos kodu pasirinkę ir „saikingai prabangų“ XIX-XX a. dvariškių rūbą arba bent skrybėlaitę ar cilindrą…
Kokia buvo Rytų Prūsijos dvarų kultūra, galėsime sužinoti šventei dar tik prasidedant: nuo 10 iki 12 val. Šilutės muziejuje (senosiose patalpose, Lietuvininkų g. 36) vyks paroda „Jų aplinka ir apranga dvelkė grožiu“.
Kam dvarų dvasia tolima ar spaudžia ašarą dėl anuomet sunkiai nugarą dvaruose lenkusių samdinių, taip pat nuo 10 val. gali vykti į mugę, kuri drieksis nuo Lietuvininkų gatvės pradžios gal iki pat pašto, nes įprastinės vietos iki Liepų gatvės, sako, šįkart nepakaks.
Negaliu garantuoti, kad miestelėnas, kaip tolimais Jurgio Tallat laikais, anot Šilutės meno klasiko, grįš iš tos mugės nešinas žąsimi po pažasčia ar su šamu ant peties, kurio uodega vilksis žeme bent porą metrų… Vis tiek šventės organizatoriai, vadovaujami Savivaldybės ir visos Lietuvos kultūros reikalų kanclerės (oficialios pareigos šiek tiek kitaip vadinamos – autoriaus past.) Vilmos Griškevičienės, spaudos konferencijoje garsiai pasidžiaugė šilutiškių politikų sprendimu neapmokestinti šventėje panorusių prekiauti savo gaminiais, dirbiniais, kūriniais ir prekėmis amatininkų, kūrėjų ir prekeivių. Jau prieš savaitę buvo užsiregistravę 107 prekybininkai ir 47 tautodailininkai (net rankas panižo tai parašius – taip norisi ką nors įsigyti, metas pradėt taupyti).
„Pirminė idėja buvo visą šventę perkelti į upę. Bet kai kurie techniniai dalykai neleido visko ant vandens padaryti. Vis tiek didžioji dalis šventės suksis palei Šyšos upę ir Hugo Šojaus dvaro teritorijoje“, – žiniasklaidos darbininkams pasakojo Vilma Griškevičienė.

Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškavičienė spaudos konferencijoje rodė šventinių renginių schemą.

Šeimyniniai pusryčiai Vydūno skverelyje
„Prieš einant į šventę reikia sočiai papusryčiauti…“ – primena F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vadovė Dalia Užpelkienė, o gausus spiečius bibliotekos bitelių darbininkių pritariamai jai linksi galvomis…
Žodžiu, bibliotekininkės 11 val. Vydūno skverelyje įrengtoje Žibų kaimo arbatinėje (jei pils lietus – perkels į skaityklą) miesto šventės proga rengia tradicinius šeimų pusryčius. Mažųjų šilutiškių su tėveliais ir seneliais čia lauks simbolinių šventės žuvyčių formos pyragėliai, kitokie skanėstai, iš Pamario žolynų surinktų žiedų ir lapelių plikyta arbata. Skanumynus gamins čia pat – Ragaišiuko kepyklėlėje (akylesni ir kokį receptą galės nusižiūrėti…). Koncertuos mažyliai. Girdėjau, kad pusryčiautojai dar ir lauktuvių gaus…
Eidami pusryčių pakeliui galėsime apžiūrėti pirmąją parodą šalia bibliotekos jai atitekusiose patalpose – Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių kūrybos „Paveikslus – atgijusioms sienoms“ (nuo 10 val.).
Tame pat Vydūno skverelyje veiks Šilutės ir Pagėgių krašto jaunųjų dailininkų plenero tapybos darbų paroda „Mažosios Lietuvos simboliai“, bus eksponuojami „Donelaitikos“ kompiuterinės grafikos interpretacijos konkurso laureatų darbai.
12.30 val. bibliotekos konferencijų salėje, kuri užims visą ketvirtą aukštą, atidaroma bronzinių skulptūrų paroda „Skulptoriai skaito Donelaitį“. Savaime suprantama, skulptoriai neskaitys, tik parodys, ką skulptūromis „išskaitė“ iš klasiko raštų. Toje pat erdvėje Kristijono Donelaičio kūrybą skaitys aktoriai.

Palei upę
Vidurdienį šventė visiškai priartės prie upės. Šyšoje ir pakrantėje bus rodomos parodos ir instaliacijos „Fotolašas“ ir „Kažkas nutiko“. Pastaba: ilgaaulių neštis ir guminių valčių plukdyti nebūtina – kam plaukti, jei viskas gerai matysis nuo kranto. Organizatoriai sako, kad tie darbai vandenyje galės plūduriuoti iki pat rudens. Jei tik bebrai ar kokie „banderos“ nenusiaubs…
12 val. Šyšos krantinėje pramogaus Šilutės kamerinio teatro aktoriai, kurie kasmet kuo nors nustebina švenčiančius šilutiškius.
12 val. prie Kultūros ir pramogų centro pradės veikti „Mažųjų laimės uostas“, vyks atrakcionai ir pramogos mažiesiems miestelėnams. 17 val. čia pat koncertuos „Yamahos“ muzikos mokyklos atlikėjai.
Oficialus atidarymas
Oficialioji Šilutės miesto šventės atidarymo ceremonija prasidės 13 val. Anot Kultūros ir pramogų centro vadovės Jūratės Pancerovos, šventės atidarymas šįkart laukia „kitoks“. Koks? Ir šio rašinio autorius gerai nežino – belieka patiems išvysti. Galiu tik pridurti, kad pagrindinė šventės scena bus prie dvaro rūmų.
Šventės dalyvius iš oro pasveikins ultralengvųjų orlaivių Šilutės klubo nariai, kurie, beje, siūlo norinčius ir paskraidinti viršum Šilutės.
Naujiena miesto šventėje bus ir senovinių automobilių paroda „Senas kibiras“. Parke prie Kultūros ir pramogų centro žiūrovai galės atidžiai apžiūrėti laiko išbandytas transporto priemones ir išrinkti „teatrališkiausią“, vaikai rinks savo svajonių mašiną.
13.30 val. bus paskelbtas „Miestų turnyras“ – palei Šyšą ir miesto parke kausis ne kokie Europos riteriai, bet Švedijos, Lenkijos ir Šilutės komandos jėgas išbandys etnografinių kliūčių ruože. Tikėtina, kad bus linksma ir smagu.
Senųjų automobilių parodos nominantai ir turnyro nugalėtojai bus apdovanojami 15.30 val. didžiojoje scenoje.
Kodėl „Liūdni slibinai“?
Į šį klausimą šventės organizatoriai atsako paprastai: „Šilutės jaunimas taip norėjo“. Ar tie slibinai išlįs iš vandens, ar atvažiuos limuzinu – nepranešta. Žinoma tik tiek, kad taip vadinasi jaunimui koncertuosianti muzikos grupė, o koncertas vyks scenoje ant vandens prie Kultūros ir pramogų centro. Slibinų pradžia… atsiprašau, grupės „Liūdni slibinai“ koncerto pradžia 18 val.
Prūsiška kafija ir pyragais vidiniame Hugo Šojaus dvaro kieme kvepės nuo 13.30 iki 15.30 val. „Dvariškiai“ (dvariškių rūbais išsipustę Šilutės muziejininkai) svečių lauks improvizuotoje dvaro sodo kavinėje. Čia jau tikrai damos galėtų ateiti už parankių ponams, galvas pridengusios stilingomis skrybėlaitėmis…
Tuo pat metu pagrindinėje scenoje šėls Šilutės vaikų meno kolektyvai.
Nuo 14 val. iki pat 19-os smalsesnius vilios astrologų palapinė „Vėjonių šnabždesys“. Sako, kad ten bus galima sužinoti, ką žada žvaigždės (net kaimynui – autoriaus past.), kam koks amuletas tinka, kuris laimę neša. Kur bus ta stebuklingoji palapinė, nesakysiu – konkrečiai bus nurodyta prieššventiniame „Pamario“ nume

ryje talpinamoje miesto šventės schemoje.
Jaunimui skirta erdvė drieksis Šyšos pakrantėje prie dvaro. 14 val. šią pakrantę užlies „Jaunoji muzikos banga“ – koncertuos net 12 Šilutės jaunimo kolektyvų ir atlikėjų. Taip pat gros S. Šimkaus konservatorijos džiazo ansamblis, kuriame muzikuoja ne vienas šilutiškis.
Muzikinė audra
Šios dalies kitaip ir nepavadinsi, nes muzikos bus daug.
Bibliotekininkai gausų būrį šilutiškių pakvies į savo kiemelį 16 val., ten lauks Naisių vasaros teatro muzikinė programa „Laukuose dobilas raudonas“.
16.30-18.00 val. didžiojoje šventės scenoje matysime Dainų šventėje dalyvausiančius 10 rajono kolektyvų.
Nuo 17 val. į jūsų širdis belsis šilutiškiams gerai pažįstami dainuojamosios poezijos atlikėjai Adolfas Nausėda, Liuda Kašėtienė ir Žydrė Adomaitienė. Jų koncertas vyks Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Didžioji scena nuo 18 val. vieną valandą ilsėsis, bet po to…
Po to bus „Štormas“ – taip pavadinta vakarinio koncerto programa. Atidarymo metu bus rodomas meninis šou „Vandens sūkurio iliuzija“.
Koncertuos: šokių klubai „Lūgnė“, „Žvaigždūnė“, grupės „Vita“, „Karčema“, Klaipėdos džiazo orkestras, grupė BIPLAN.
23 val. – baigiamasis šventės akcentas: pirotechnikos ir ugnies fontanų šou.
Šilutės miesto šventės biudžetas – 93 tūkst. litų, Savivaldybės indėlis kuklesnis – 8000 Lt. O mums visiems ši šventė nekainuos nieko. Tiesa, pats žadu mugėje pirkti žąsį, kvortą alaus ir nusikalti šventinę monetą, jei auksakalys atvažiuos.
Susitiksime!

Petras Skutulas

 

5 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite