Belaukiant potvynio patartina ištuštinti rūsius ir pasiruošti neperšlampamą aprangą

Hidrometeorologai prognozuoja, kad šiemet galime sulaukti tokio pat potvynio, su kuriuo teko susidurti dar prieš 11 metų. Nors galimo potvynio mastą dar sunku vertinti, draudikai sako besiruošiantys būsimiems gyventojų skambučiams – skaičiuojama, kad dešimtį metų nematyto reiškinio nuostoliai gali siekti tūkstančius.

Nemune pajudėję ledai kol kas iš krantų nelipa.

Termometro stulpeliui kopiant tai aukštyn, tai leidžiantis žemyn, užliejamuose vietovėse įsikūrę gyventojai nerimastingai žvalgosi į upes ir stebi sniego tirpsmą. Šiaurės vakarų Lietuvoje sniegas matyti tik miškų lopinėliuose, kurių nepasiekia saulės spinduliai, kur kas storesnė sniego danga – rytinėje šalies dalyje. Be abejo, didžiausia potvynio tikimybė, kaip ir kasmet, kyla gyvenantiems šalia Neries ir Nemuno upių.

„Labai sunku prognozuoti būsimas žalas ir jų dydžius, tačiau galima tikėtis, kad labiausiai nukentės regionai, kurie su tuo susiduria beveik kiekvieną pavasarį. Dėmesį atkreipti turėtų tie žmonės, kuriems priklausantys pastatai ar kitas turtas yra žemesnėse vietovėse, ypač prie upių. Kad nenutiktų taip, kaip esame savo įvykių suvestinėje fiksavę vienais metais, kai ledonešis kartu su savimi nusinešė ir namo tvorą“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Gali prireikti ir botų bei lietpalčių

Draudikams jau teko atlyginti ne vieną tūkstantį už tirpstančio sniego prasiskverbimą pro pastatų konstrukcijas, vidutinė tokių įvykių žala siekia apie 700 eurų.

Andrius Žiukelis, BTA.

„Tirpstantis sniegas jau spėjo pridaryti žalos, kuri gali dar išaugti atodrėkio metu – vanduo gali užlieti rūsius, namus, ūkinius pastatus, sodybas, taip pat ir gatves. Tokios nelaimės nutinka dėl įvairių priežasčių – kartais tai statybos brokas, netinkama izoliacija, kartais mažiau kokybiškos statybinės medžiagos, o kitą kartą ir netinkama savo turto priežiūra. Nelaimių išvengti ar žalą sumažinti galima prieš atodrėkį nukasus sniegą aplink savo namą ar sodybą, taip pat padarius griovius vandeniui nubėgti, kad jis nesikauptų ar nebėgtų namo link“, – teigia A. Žiukelis.

Pasak jo, gyvenantiems prie upės būtina ją stebėti – ar nesikaupia ledai, ar nekyla vanduo, o tai pastebėjus, kreiptis bendruoju pagalbos numeriu.

„Iš patalpų, kurias gali apsemti, reikėtų išnešti brangius daiktus, techniką, kad ši nebūtų sugadinta vandens. Negyvenamuose namuose ar sodybose patarčiau atjungti elektrą ir dujas“, – aiškina ekspertas.

A. Žiukelis atkreipia dėmesį į būtinybę po ranka turėti tinkamą avalynę ir drabužius, kurie praverstų nutikus nelaimei, jei reikėtų bristi į vandenį.

„Siūlyčiau pasirūpinti darbo įrankiais, jeigu prireiktų šalinti besiskverbiančio vandens sukeltus padarinius. Taip pat vertėtų pasirūpinti galimybe įkrauti telefoną iš išorinės baterijos, jei dingtų elektra. Tokiu atveju naudinga turėti žibintuvėlių ar žvakių“, – pataria jis.

Pataria susirinkti daiktus iš kiemų

Anot eksperto, susirūpinti dėl savo turto reikėtų ne tik prie upės gyvenantiems žmonėms, bet ir kitiems nuosavų namų savininkams. Tirpstant sniegui ir lyjant vienu metu, lietaus vandens nubėgimo sistema nespėja surinkti viso vandens, tad tikėtina, kad šiemet išvysime apsemtus kiemus.

„Kai kuriose nuosavų gyvenamųjų namų rajonų gatvėse įrengta kanalizacija nėra pajėgi surinkti neįprastai gausaus vandens kiekio, tad gyventojai turėtų iš anksto pasirūpinti savo turtu. Patarčiau nepalikti kieme jokių daiktų, kuriuos vanduo gali sugadinti – žoliapjovių, lauko baldų, grilių.

Individualių namų gyventojams, turintiems nuosavus nuotekų įrenginius, patariu kiekvieną dieną stebėti infiltracinius šulinius – dėl gausaus kiekio vanduo nespėja susigerti į žemę ir gali grįžti atgal į pagrindinį nuotekų įrenginį, o čia prasideda papildomos išlaidos valymui“, – vardija A. Žiukelis.

Jis taip pat siūlo apsaugoti ir elektrinių vartų mechanizmus – iškritus gausesniam kritulių kiekiui, draudimo bendrovė sulaukia pranešimų apie jų gedimus, o gyventojams tenka rankomis atidarinėti vartus norint išvažiuoti iš kiemo.

Braidžioti po balas, pasak eksperto, gali tekti ir daugiabučių gyventojams, mat susidarant itin dideliam vandens kiekiui, siurblinės nespėja pumpuoti nuotekų ir susidoroti su staigiu jų padidėjimu, tad kyla rizika, jog dalis tokių nuotekų gali išsilieti į aplinką. Pastebėjus galimai į žemės paviršių besiveržiančias nuotekas ar vandentiekio avariją apie sutrikimą pranešti reikėtų miestų vandens tiekėjams.

Boris Kuzmas, Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite