Potvynis būna kasmet – estakados nematyti nė kontūrų

Žemupio upės išsilieja kasmet, tačiau potvynis kaskart vis kitoks, reikalaujantis naujų sprendimų. Šiemet vanduo ištvino žiemą. Ant kelio Šilutė – Rusnė asfalto vandens gylis siekia 15 cm, ledinis vanduo teka per 400 metrų kelio atkarpą.

Trečiadienį Savivaldybės didžiojoje salėje vyko Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis dėl civilinės saugos pajėgų, seniūnijų ir gyventojų veiksmų ruošiantis šių metų potvyniui.
Labiausiai dėl potvynio kenčia ir įvairių nepatogumų patiria Rusnės salos, Šyšos bei kitų kaimų gyventojai. Trečiadienį vanduo ant kelio į Rusnę siekė 16 cm, tačiau dar vis trūko iki nustatytų 20 centimetrų, kai automobilius ir keleivius ima kelti specialia technika. Gelbėtojai į pagalbą atskuba, kai ant kelio vandens būna 80 cm.
Nors vandens lygis ir nesiekia nustatytojo, tačiau priversti važiuoti per vandenį, spaudžiant šalčiui, rusniškiai rizikuoja savo automobiliais. Jie pasakoja, kad per vandenį pervažiavusiems automobiliams užšąla ratų stabdžiai, guoliai, nebeveikia pavaros. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė kvietė posėdžiaujančiuosius atvykti į svečius ir patiems pabandyti įveikti apsemtą kelio atkarpą į salą.
Nors upes kaustantis ledas tebėra plonas, ekstremalai jau pabandė pasivažinėti automobiliu ant ledo. Tam pasirinko Kuršių marias prie Ventės. Nepasisekė. Kintų seniūnas A. Kližentis pamena, kad kitą marių krantą jam yra tekę pasiekti sunkvežimiu, bet kai akivaizdžiai matosi plonytis ledas, važiuoti automobiliu yra beprotystė. Vis dėlto kasmet pasitaiko tokių ekstremalų.
Trečiadienį vykusiame Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas ir Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininko pavaduotojas Romualdas Renčeliauskas sakė, kad potvyniai yra vieni iš pagrindinių ekstremalių įvykių Šilutės rajone.
R. Renčeliauskas priminė, kad potvynio vandenyse gali atsidurti 6 Šilutės rajono seniūnijų 24 kaimai, 152 sodybos, kuriose gyvena 437 gyventojai. Į šiuos skaičius nepatenka 1800 Rusnės seniūnijos gyventojų: vaikai, kiekvieną rytą važiuojantys į mokyklas Šilutėje, jų tėvai, skubantys iš salos į darbą ir visi, kam prireikia medikų ar kitokios pagalbos.
Problemas išspręstų estakada.
Rusnės seniūnė D. Drobnienė patikino, kad rusniškiai neprašo aukšto, 50 milijonų kainuojančio tilto, jiems pakaktų paprasčiausio kelio paaukštinimo su pralaidomis ir problemų neliktų. Seniūnė sakė, kad ant pievų pasidengus storesniam ledui, rusniškiai ruošiasi ženklinti „ledo kelią“. Tokiam rusniškių ketinimui nepritariantis R. Renčeliauskas prašė nuomonę apie tai pareikšti gamtosaugininkus.
Gamtosaugininkas Pranas Sirtautas sakė, kad nėra norminio dokumento, kuris apibrėžtų važiavimą ledu. Priminė, kad yra aplinkos apsaugos ministro įsakymas, kuriame teigiama, kad regioninio parko teritorijoje važiuoti ne keliais draudžiama, tačiau apie važiavimą ledu nieko nėra pasakyta.
Apie tai, kad potvyniui yra pasiruošę, patikino UAB „Šilutės polderiai“ direktorius Arūnas Jagminas. Jis nepritarė siūlymui privežti smėlio prie pylimų, sakė, kad prireikus smėlio prikas ir nedelsdami atveš ten, kur jo reikės pralaužtiems pylimams tvirtinti. Jam antrino ir Rusnės seniūnė D. Drobnienė, sakydama, kad dabar atvežto smėlio neturėtų kur sandėliuoti.
Šilutės kelių tarnybos viršininkas Algis Jokubauskas patikino, kad potvynio situaciją stebintys kelininkai taip pat yra pasiruošę. Kaip ir anksčiau, automobilius kels prie ratinių traktorių prikabinti specialūs tralai. Nors paruošti 5 tralai, piko valandomis nuolatos dirbs keturi, o dieną, sumažėjus automobilių srautui, – trys. Tralai kels automobilius nuo 6 ryto iki 22 val. vakaro. Daugiau tralų ruošti nėra prasmės, jie tik trukdytų saugiam judėjimui. Kaip visada, bus dvi eilės: bendra ir su leidimais. Leidimus gyvenantiems Rusnėje išduoda Rusnės, o Šilutėje – Šilutės seniūnija.
UAB Šilutės autobusų parko direktorius Artūras Stonkus patikino, kad specialus keleivinis automobilis „MAN CAD“ kuriuo kasmet per potvynio kelią vežami gyventojai, jau yra paruoštas. Išlaikyti šį automobilį yra brangu, detalės pagal specialų užsakymą gaminamos Vokietijoje, o finansavimo tam neskiriama. „Šiemet dar važiuosim, bet ateityje, jei nebus statoma estakados, reikėtų svarstyti apie antro automobilio įsigijimą“, – sakė A. Stonkus.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas sakė, kad poskyrio inspektoriai vyksta į potvynio zonas, stebi, kaip gyventojai yra pasiruošę potvyniui, tikrina, kaip laikomasi priešgaisrinių reikalavimų. Priminė, kad pernai gautas vikšrinis visureigis „Marija“, tačiau jį išbandyti dar tik planuojama. Pirmoji išvyka numatoma į Šyšos kaimą. Tarnyba gelbėjimo darbams turi dvi gelbėjimo valtis (viena iš jų yra diuraliumininė, gebanti skirtis kelią per ledus), 10 gelbėjimo liemenių, 5 gelbėjimo ratus. Didžiausią nerimą kelia kariškių technika, su kuria anksčiau atskubėdavo į pagalbą ten, kur neįvažiuodavo jokia kita technika. Šiemet viena iš jų jau „nurašyta“, kita – irgi prie pabaigos. Priminta, kad Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius atsiųstame rašte Savivaldybei paaiškino, kad kariškių turėta technika neatitinka aplinkos apsaugos reikalavimų ir gyventojams potvynių metu pagalba bus teikiama ribotai.
R. Mačijauskas siūlė, paskelbus ekstremalią situaciją, kelti tik Rusnės gyventojus.
Gyventojai vežami ir automobiliai keliami kol vandens lygis ant kelio pasiekia 80 cm. Esant aukštesniam vandens lygiui, į pagalbą atskuba gelbėtojai su ratine visureige amfibija. Ja vežamas maistas į apsemtų kaimų parduotuves, skubama pas apsemtus žmones.
Medikai sakė, kad iškils problema, kai jiems reikės nuvykti pas apsemtus gyventojus. Greitosios pagalbos medikai informaciją apie pagalbos laukiančius ligonius gauna centralizuotai iš Klaipėdos dispečerinės. Šilutėje visą parą dirba 3 brigados, tačiau automobiliai yra žemi, todėl juos pačius reikėtų kelti apsemtais keliais.
Po posėdžio kalbintas Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistas ekologas Robertas Kubilius sakė, kad važinėjantys užšalusiomis pievomis ar užšalusių vandens telkinių ledu rizikuoja savo ir keleivių saugumu, o taip pat tokia savo veikla pažeidžia teisės aktų nuostatas, todėl važinėjantiems ledu ne keliais gali būti skiriamos nemenkos baudos už daromą žalą gamtai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Greta semiamo kelio ruožo rusniškiai jau pažymėjo gairėmis savo kelią ledu per apsemtas pievas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite