Potvynis Rusnėje slūgsta – vandens lygis siekia 56 cm

Birutės Vaitiekūnaitės Gustienės nuotr.

Šią savaitę Šilutės rajono savivaldybėje įvyko skubus susirinkimas dėl pamarį užliejusio potvynio vandens – paskelbta ekstremali situacija. Pirmadienį vandens lygis kelyje Šilutė-Rusnė buvo pakilęs iki 95 cm. 

Laimei, situacija gerėja – vandens lygis šiuo metu siekia 56 cm. 

Šiemet stichija smogė su didele jėga. Kelio ruože Šilutė–Rusnė vandens lygiui pasiekus daugiau kaip 90 cm gylį nutraukti automobilių kėlimo darbai. Vienintelis susisiekimas su Rusnės sala – statoma estakada. Pasak Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės, žmonėms leista pėsčiomis pereiti estakadą. Taip pat užlietos ir kitos potvynio zonoje esančios sodybos.

Dėl šios priežasties Savivaldybėje surengtas ekstremalių situacijų valdymo posėdis, kuriame dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris, Administracijos direktorius Sigitas Šeputis, užlietų teritorijų seniūnai, Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei policijos pareigūnai, Savivaldybės specialistai. Aptarta šiuo metu seniūnijose esanti situacija, spręsta, kaip efektyviau organizuoti darbą potvynio vandens užlietiems žmonėms.

„Paskelbus ekstremaliąją situaciją, mes gyvename toliau. Dabar laukiame, kol išeis leidai. Jų sangrūdos susidarė Atmatoje prie Uostadvario. Ta apie 4 km ilgio ledų sangrūda mus ir skandina. Už jos marių link vandens lygis yra vos ne toks pat, kaip vasarą“, – savaitės pradžioje „Delfi” sakė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

„Kelių priežiūra“ nustojo kelti transporto priemones vandens lygiui pakilus iki 80 cm.

Savaitgalį prasidėjusį potvynį papildė galingas ledonešis. Kaip rašo „Delfi”, klimatologas Justinas Kilpys sako, kad ledonešis yra kasmetis natūralus reiškinys. Taip pat kiekvienais metais susidaro ir ledų sangrūdos. Mokslininkas aiškina, kad sangrūdos gali susidaryti bet kurioje Lietuvos vietoje ir upėje. Tačiau Nemune ir Neryje jos didžiausios ir pavojingiausios. „Nemuno deltos regione vanduo yra pakilęs, kai kur iki stichinio lygio. Aukštas lygis lemia ir tai, kad pajudėjo ledai. Ledonešis yra ženklas, kad prasidėjo pavasarinis potvynis ir jis ankstyvas (vasario vidurys), paprastai pavasario potvynio pikas būna kovo pabaigoje, balandžio pradžioje. Iš kitos pusės pastaraisiais dešimtmečiais tokių potvynių žiemos viduryje ar pabaigoje yra buvę jau ne vieną kartą“, – aiškino J. Kilpys.

Potvynis slūgsta

Laimei, trečiadienį vandens lygis kelyje iš Šilutės į Rusnę nuslūgo iki 75 cm ir 14 val. buvo atnaujinti lengvųjų transporto priemonių perkėlos darbai.

Šiandien iš pat ankstaus ryto D. Drobnienė informavo salos gyventojus, jog vandens lygis jau siekia 56 centimetrus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savininką piktina jo miške verčiamos svetimos šiukšlės

Klaipėdietis Antanas nebesistebi savo privačiame miške netoli Šilutės aerodromo vis randąs šiukšlių. Kaskart jas kantriai surenka ir išveža į konteinerius. Deja, šįsyk miško savininkas griebiasi už galvos – 41 ha ploto miške atsirado stambių automobilių atliekų, kažkas išvertė seną stogo dangą, sutręšusias lentas, kilimus… Antanas miške praleidžia daug laiko, ypač pavasariais. Žmogus pasakojo, kaip rūpestingai gražina ir puoselėja savo mišką: geni ąžuoliukus, sodina jaunus medžius (ypač žavisi bukais), renka sulą, samdo miško kirtėjus. Ir praėjusią savaitę Antanas vyko į mišką

H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos. Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą,

16-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius į 16-ąjį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šiemet į Pasaulio lietuvių metams paminėti dedikuotą šventę atvyko iškilmingiausios šio tradicinio renginio dalies – nominacijų „Pagėgių krašto garsintojas“ ir „Jaunoji viltis“ steigėja bei mecenatė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Jablonskytė). Viešnią ir kitus renginyje dalyvavusius garbius svečius pristatė bei vakaro metu skambėsiančiais poezijos posmais sušildyti širdis kraštiečiams palinkėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Šilutės gimnazistai šoko Turkijoje

Šilutės pirmosios gimnazijos liaudies šokių kolektyvas „Atlaja“ Savivaldybės sprendimu balandžio pabaigoje vyko į Turkiją, Alanijos miestą, su kuriuo bendradarbiauja Šilutės r. savivaldybė, paminėti Turkijos nacionalinio suvereniteto ir Vaikų dienos. Į savaitės viešnagę vyko 12 mokinių, šokančių lietuvių liaudies šokius (vadovė R. Kurpeikytė), ir Pamario pagrindinės mokyklos mokytojos Asta Grigalienė (vertėjavo kelionės metu) ir Virginija Macijauskienė. Alanijos miesto svečiais buvo pakviestos šokių grupės iš Murmansko, Saratovo (Rusijos Federacija), Latvijos, Suomijos, Tuniso, Azerbaidžano, Lenkijos ir dar viena Lietuvos grupė iš Trakų. Tautiniais