Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas.

„Svirplių namuose“ gyvena apie 1,5 mln. svirplių.

Ragavo Balyje
V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje. Labiausiai juos žavi savita kultūra, vietinių žmonių kasdienybė ir tradiciniai valgiai. Gurmanais save laikantys šilutiškiai niekada neatsisako paragauti ir kokio egzotiško delikateso, pavyzdžiui, vabalo ar vabzdžio. Svirplių pirmą kartą šilutiškiai paragavo būtent egzotiškajame Balyje. „Ragavome bananinius ir jamaikinius svirplius. Jie labai dideli, užauga apie 4-5 centimetrų dydžio. Šie svirpliai dar ir agresyvūs, todėl juos būtų sudėtinga auginti. Neįsivaizduojate, ko ten galima rasti… Ir ne tik vabalų ar svirplių“, – patirtimi dalijosi V. Pavilonis. Iš tolimų kraštų parsivežęs idėją auginti svirplius, dabar Vaidas sako, jam tai ne vien darbas, bet ir hobis.

Baigė mokymus
Svirplių ūkis – V. Paviloniui nauja sritis. Tuometiniame Aleksandro Stulginskio universitete (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) šilutiškis baigė laukinių gyvūnų populiacijos, jų valdymo ir medžioklystės magistro studijas, tačiau šių žinių nepakako. Prieš metus Suomijoje ir Danijoje baigė specialius svirplių augintojų mokymus. „Tai labai įdomus verslas. Žinoma, internete gausu vaizdinės medžiagos, kaip ką daryti, tačiau to nepakanka. Baigiau mokymus Suomijoje. Iki šiol bendradarbiauju su jais, konsultuojuosi“, – atviravo pašnekovas.

Diana Pavilonienė dažnai iškepa ir burokėlių duonos iš svirplių miltų.

Nors pasaulyje yra daugiau kaip 2000 valgomų vabzdžių rūšių, Europos Sąjunga yra patvirtinusi septynias, tarp kurių – naminiai svirpliai (lot. atcheta domesticus). Pastarųjų kiaušinių V. Pavilonis parsivežė iš Suomijos ir šiuo metu augina apie 1,5 mln. svirplių. Svirpliai gyvena 40 kv. m dydžio patalpoje, +30 laipsnių temperatūroje. „Svirplių namus“ ketina plėsti.

Prognozuojama, kad iki 2050 metų pasaulio gyventojų skaičius viršys 9 milijardus, todėl teks maždaug 80 proc. padidinti maisto gamybą. Be to, jau 2030 m. gali pritrūkti baltyminio maisto. Tad nieko keista, kad pripažinta: tvarus baltymų šaltinis – vabzdžiai.

Maistingi ir ekologiški
Anot V. Pavilonio, svirpliuose gausu ne tik baltymų, bet ir geležies, proteinų, tris kartus daugiau omega 3 riebalų rūgščių negu lašišoje. Ir tai dar ne viskas. „Po tyrimų paaiškėjo, kad vabzdžio šarvuke yra hitino. Tai tokia medžiaga, kuri stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi ir senų ląstelių regeneraciją“, – dėstė svirplių ūkio savininkas pridurdamas, kad ne tik dėl šios priežasties svirplių auginimas tampa vis populiaresnė ūkininkavimo sritis.

Vaidas Pavilonis džiaugiasi atradęs mėgstamą užsiėmimą. Jis demonstruoja, kaip atrodo svirplių kiaušinėliai, kuriuos taip pat eksportuoja į Suomiją.

Anot pašnekovo, jo auginami vabzdžiai yra ir maistingi, ir nekenksmingi aplinkai. Savaime suprantama, kad svirpliams užauginti tereikia ir mažiau pašaro bei vandens negu galvijams. Taip pat į aplinką išskiriama mažiau anglies dioksido (Co2). V. Pavilonis pateikė pavyzdį, jog 1 kg svirplių sunaudoja 2,2 kg pašaro, o jaučio kilogramui užauginti reikia 27 kg. Be to, užauginti 1 kg svirplių tetrunka kelis mėnesius, o kiaules tenka penėti 5-6 mėnesius, jautis užauga per dvejus metus.

Džiovinti – riešuto skonio
Daugelis vabzdžių augintojų Lietuvoje, anot V. Pavilonio, svirplius parduoda įmonėms, kurios gamina ėdalą šunims ar katėms. Jis pats užaugintus svirplius ir jų kiaušinėlius eksportuoja į Suomiją. „Svirpliai gyvena šiltai. Pasirodo, kai lauke yra +18 laipsnių temperatūra, svirpliai užmiega letargo miegu. Tai išnešu dėžes į lauką ir po 10 minučių trys ar penki kilogramai svirplių užmiega. Tuomet jie užšaldomi ir išvežami iš Lietuvos“, – pasakojo V. Pavilonis.

Retkarčiais žmona iš svirplių miltų iškepa duonos ar padžiovina. Džiovintais svirpliais, kurių skonis kaip riešuto, skanauja patys, pavaišina draugus.

„Suomiai jau prieš trejus metus atsisakė genetiškai modifikuotų augalų. Pernai atsisakė sojų, kurios, pasirodo, labiausiai modifikuoti augalai. Dėl šios priežasties svirplius maitinu tik ekologišku pašaru“, – sakė svirplių ūkio šeimininkas. Pasak jo, Suomijos ar Danijos parduotuvėse gali nusipirkti iš svirplių miltų keptos duonos, sausainių, sveikuoliškus batonėlius, kurių sudėtyje yra ir svirplių, vartoja sportininkai…

Pirmasis įregistravo
Anot V. Pavilonio, jo svirplių ūkis – pirmasis Lietuvoje įregistruotas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT). Nuvykęs į Šilutės VMVT išvytas nebuvo, tačiau darbuotojai stebėjosi ir ne iš karto patikėjo. „Vis klausė, ar nejuokauju… Sakė galintys įregistruoti viską, stručius, papūgas, net zebrus, bet svirplius… Žinoma, po keleto dienų įtraukė į sąrašą ir mano augintinius“, – pasakojo Vaidas paaiškinęs, jog du kartus per metus privalo deklaruoti savo augintinius.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite