Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas.

„Svirplių namuose“ gyvena apie 1,5 mln. svirplių.

Ragavo Balyje
V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje. Labiausiai juos žavi savita kultūra, vietinių žmonių kasdienybė ir tradiciniai valgiai. Gurmanais save laikantys šilutiškiai niekada neatsisako paragauti ir kokio egzotiško delikateso, pavyzdžiui, vabalo ar vabzdžio. Svirplių pirmą kartą šilutiškiai paragavo būtent egzotiškajame Balyje. „Ragavome bananinius ir jamaikinius svirplius. Jie labai dideli, užauga apie 4-5 centimetrų dydžio. Šie svirpliai dar ir agresyvūs, todėl juos būtų sudėtinga auginti. Neįsivaizduojate, ko ten galima rasti… Ir ne tik vabalų ar svirplių“, – patirtimi dalijosi V. Pavilonis. Iš tolimų kraštų parsivežęs idėją auginti svirplius, dabar Vaidas sako, jam tai ne vien darbas, bet ir hobis.

Baigė mokymus
Svirplių ūkis – V. Paviloniui nauja sritis. Tuometiniame Aleksandro Stulginskio universitete (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) šilutiškis baigė laukinių gyvūnų populiacijos, jų valdymo ir medžioklystės magistro studijas, tačiau šių žinių nepakako. Prieš metus Suomijoje ir Danijoje baigė specialius svirplių augintojų mokymus. „Tai labai įdomus verslas. Žinoma, internete gausu vaizdinės medžiagos, kaip ką daryti, tačiau to nepakanka. Baigiau mokymus Suomijoje. Iki šiol bendradarbiauju su jais, konsultuojuosi“, – atviravo pašnekovas.

Diana Pavilonienė dažnai iškepa ir burokėlių duonos iš svirplių miltų.

Nors pasaulyje yra daugiau kaip 2000 valgomų vabzdžių rūšių, Europos Sąjunga yra patvirtinusi septynias, tarp kurių – naminiai svirpliai (lot. atcheta domesticus). Pastarųjų kiaušinių V. Pavilonis parsivežė iš Suomijos ir šiuo metu augina apie 1,5 mln. svirplių. Svirpliai gyvena 40 kv. m dydžio patalpoje, +30 laipsnių temperatūroje. „Svirplių namus“ ketina plėsti.

Prognozuojama, kad iki 2050 metų pasaulio gyventojų skaičius viršys 9 milijardus, todėl teks maždaug 80 proc. padidinti maisto gamybą. Be to, jau 2030 m. gali pritrūkti baltyminio maisto. Tad nieko keista, kad pripažinta: tvarus baltymų šaltinis – vabzdžiai.

Maistingi ir ekologiški
Anot V. Pavilonio, svirpliuose gausu ne tik baltymų, bet ir geležies, proteinų, tris kartus daugiau omega 3 riebalų rūgščių negu lašišoje. Ir tai dar ne viskas. „Po tyrimų paaiškėjo, kad vabzdžio šarvuke yra hitino. Tai tokia medžiaga, kuri stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi ir senų ląstelių regeneraciją“, – dėstė svirplių ūkio savininkas pridurdamas, kad ne tik dėl šios priežasties svirplių auginimas tampa vis populiaresnė ūkininkavimo sritis.

Vaidas Pavilonis džiaugiasi atradęs mėgstamą užsiėmimą. Jis demonstruoja, kaip atrodo svirplių kiaušinėliai, kuriuos taip pat eksportuoja į Suomiją.

Anot pašnekovo, jo auginami vabzdžiai yra ir maistingi, ir nekenksmingi aplinkai. Savaime suprantama, kad svirpliams užauginti tereikia ir mažiau pašaro bei vandens negu galvijams. Taip pat į aplinką išskiriama mažiau anglies dioksido (Co2). V. Pavilonis pateikė pavyzdį, jog 1 kg svirplių sunaudoja 2,2 kg pašaro, o jaučio kilogramui užauginti reikia 27 kg. Be to, užauginti 1 kg svirplių tetrunka kelis mėnesius, o kiaules tenka penėti 5-6 mėnesius, jautis užauga per dvejus metus.

Džiovinti – riešuto skonio
Daugelis vabzdžių augintojų Lietuvoje, anot V. Pavilonio, svirplius parduoda įmonėms, kurios gamina ėdalą šunims ar katėms. Jis pats užaugintus svirplius ir jų kiaušinėlius eksportuoja į Suomiją. „Svirpliai gyvena šiltai. Pasirodo, kai lauke yra +18 laipsnių temperatūra, svirpliai užmiega letargo miegu. Tai išnešu dėžes į lauką ir po 10 minučių trys ar penki kilogramai svirplių užmiega. Tuomet jie užšaldomi ir išvežami iš Lietuvos“, – pasakojo V. Pavilonis.

Retkarčiais žmona iš svirplių miltų iškepa duonos ar padžiovina. Džiovintais svirpliais, kurių skonis kaip riešuto, skanauja patys, pavaišina draugus.

„Suomiai jau prieš trejus metus atsisakė genetiškai modifikuotų augalų. Pernai atsisakė sojų, kurios, pasirodo, labiausiai modifikuoti augalai. Dėl šios priežasties svirplius maitinu tik ekologišku pašaru“, – sakė svirplių ūkio šeimininkas. Pasak jo, Suomijos ar Danijos parduotuvėse gali nusipirkti iš svirplių miltų keptos duonos, sausainių, sveikuoliškus batonėlius, kurių sudėtyje yra ir svirplių, vartoja sportininkai…

Pirmasis įregistravo
Anot V. Pavilonio, jo svirplių ūkis – pirmasis Lietuvoje įregistruotas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT). Nuvykęs į Šilutės VMVT išvytas nebuvo, tačiau darbuotojai stebėjosi ir ne iš karto patikėjo. „Vis klausė, ar nejuokauju… Sakė galintys įregistruoti viską, stručius, papūgas, net zebrus, bet svirplius… Žinoma, po keleto dienų įtraukė į sąrašą ir mano augintinius“, – pasakojo Vaidas paaiškinęs, jog du kartus per metus privalo deklaruoti savo augintinius.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Hits: 427

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasaulinė kultūros diena paminėta virtualiai

1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasauline kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūros vertybes. Šia proga Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus specialistai pakvietė visus kolegas bei kitų kultūros įstaigų darbuotojus, meno kolektyvus, bibliotekos lankytojus dalyvauti virtualioje viktorinoje „Kultūra – tau, man, kitiems…“, skirtoje šiai dienai paminėti. Kultūra kiekvienam iš mūsų yra

Sinoptikai džiugina: savaitgalį kai kur bus iki 19 laipsnių šilumos

Jau keletą dienų netoli mūsų šalies besisukantis ir tankius debesis plukdantis ciklonas niekur nesitrauks ir šiandien, tačiau debesų sluoksnis nebebus toks vientisas, daugelyje rajonų bent retkarčiais pasirodys saulė. Lietaus taip pat bus mažiau – palis tik vietomis, daugiausiai pietinėje šalies dalyje, vyraus trumpalaikio pobūdžio lietus. Įdienojus papūs stiprokas šiaurės rytų vėjas, kai kur gūsiai sieks 15 m/s. Iš rytų plūs šiltesnio oro masė, todėl net ir storesni debesys nesutrukdys orui sušilti iki 9-14 laipsnių. Šeštadienį debesuotumas bus nepastovus – naktį

Šilutės meno mokykla švenčia 55 metų veiklos sukaktį

Pandemija ir karantinai dėl COVID-19 nesutrukdė Šilutės meno mokyklos bendruomenei švęsti savo įstaigos veiklos 55 metų sukaktį. Tereikia užsukti į šios mokyklos interneto svetainę. Šios mokyklos istorija prasidėjo 1965 metų rugsėjo 1 d. Jau peržengtas 55 metų slenkstis. Į gyvenimą išlydėta per 1600 muzikantų, keli šimtai dailės skyriaus mokinių, šokėjų. Būtent muzikos, dailės ir šokio meno mokoma šioje mokykloje, kuri yra papildomo ugdymo, tad tėvai už savo vaikų lavinimą moka nustatytą mokestį. Šventes, kai suguža gausybė svečių, buvusių pedagogų, mokinių,

Nauja tvarka perkant automobilį

Lietuvoje nuo gegužės 1 d. ims veikti Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema: pirkdami automobilį gausite specialų kodą. Su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siejama sistema norima, kad gyventojai nesusidurtų su nesąžininga prekyba automobiliais, o jų teisės būtų apsaugotos, kad būtų suformuota skaidri transporto priemonių bei jų detalių prekyba, sumažėtų šioje srityje nesąžiningų sandorių, valstybė gautų priklausančius mokesčius. Vidaus reikalų ministrė  A. Bilotaitė pastebėjo, kad iki šiol dauguma automobilių pirkimo-pardavimo sandorių vyksta grynaisiais pinigais, taip galima

Taip pat skaitykite