Adventiniai vakarai Šilutės muziejuje

FONDASLapkričio 30-ąją, Šv. Andriejaus dieną, prasidėjo adventas – rimties, dvasinio apsivalymo, susikaupimo ir laukimo metas. Nuo seno žmonės per adventą buvo kviečiami pabaigti ūkinius darbus, išvalyti savo namus, apsivalyti vidinį, dvasinį pasaulį.

Adventiniam vainikui pirmiausia iš vytelių susukamas ratas.

Su advento vainiku
Šilutės muziejininkai pakvietė į tradicinius advento vakarus, kurių metu prisimintos tradicijos ir mokyta, kaip iš eglės šakelių surišti adventinį vainiką, nulieti žvakę, pasidaryti Kqalėdų eglutei žaislų ar žibintų.
Advento laikotarpiu lietuviai laikydavosi ir tebesilaiko pasninko – nevalgo mėsos, riebių pieno produktų. Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė patikslino, kad lietuvininkams adventas buvęs rimties, susikaupimo ir maldos metas, tačiau, skirtingai nei gyvenantys Didžiojoje Lietuvoje, jie nepasninkaudavo.
Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė priminė, kad Mažojoje Lietuvoje advento pradžia vadinta Endriejinėmis. Jaunimui visada rūpėjo pažvelgti į savo ateitį, o didžiosios šventės tam būdavusi puiki proga.
Pirmąjį advento vakarą netekėjusi mergina ar poros neturintis vaikinas eidavo į sodą ir nusilauždavo vyšnios šakelę. Ją merkdavo ir laukdavo šv. Kalėdų. Kalėdų rytą sužaliavusi vyšnios šakelė pranašaudavo vestuves.
B. Servienė papasakojo ir kokių draudimų, pamokymų buvo laikomasi per adventą, priminė svarbiausių advento akcentų – susikaupimo, maldos ir tylos – prasmę.
Ką simbolizuoja adventinis vainikas?
Advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas 1833 m. Hamburge (Vokietija). Tuo metu mieste netrūko elgetaujančių našlaičių vaikų, paauglių, kurie gyvenimo nepriteklių būdavo pastūmėti nusikaltimams ir patekdavo į kalėjimą. Jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas, įsigijęs didelį namą, jį perstatė ir kvietė gatvės vaikus čia apsigyventi. Jiems suteikė pastogę ir maisto, rūpinosi, kad vaikai įgytų profesiją, išmoktų užsidirbti pragyvenimui.
Kasmet per adventą jaunasis Wichernas organizuodavo maldos grupelę. Norėdamas vaikams praskaidrinti adventą, pastorius sugalvojo, kad berniukai kasdien nuo gruodžio 1 d. maldos grupelėje uždegtų po spalvotą žvakę ir sudėtų ratu. Kitąmet prieglaudos vaikai per adventą ant rato sudėjo eglės šakų ir uždegė 24 žvakeles. Žvakelių vainiko idėja išplito, tik vėliau dėl patogumo buvo degamos 4 žvakelės, atitinkančios keturias advento savaites. Pirmoji – Pranašo, antroji – Beatliejaus, trečioji – Piemenų, ketvirtoji – Angelų.
Mintimis – į vaikystę
„Prisimenu, klasėje ant mokytojos stalo būdavo užtiesta ilga, iki pat žemės lino staltiesė. Ant jos padėtas iškirptas iš popieriaus ratas, o mes, vaikai, visi po šakelę dėliodavome advento vainiką ant to rato…“ – mokyklos laikų prisiminimais dalijosi B. Servienė. Ji visus adventinio vakaro dalyvius pakvietė trumpam mintimis sugrįžti į savo vaikystę, prisiminti savo tėvus ir su geriausiomis mintimis iš eglės šakelių sudėti adventinį vainiką, simbolizuojantį atsiprašymą, susitaikymą, viltį ir tikėjimą.
Pirmąją šakelę padėjo Birutė, netrukus greta buvo suguldytos vakaro dalyvių eglių šakelės adventinio vainiko ratu.
Saulės grįžtuvių laukimas
„Adventas – saulės grįžtuvių laukimo metas. Advento vainikas iš eglių šakelių pinamas ne atsitiktinai. Visus metus žaliuojanti eglė simbolizuoja gyvybę, amžinąjį gyvenimą, žemės ryšį su Visata“, – aiškino B. Servienė.
Vakaro dalyvius ji pamokė, kaip surišti iš eglės šakelių adventinį vainiką. Mažojoje Lietuvoje adventinio vainiko pagrindui ratą darė iš karklo vytelių. Vyteles palanksčius rankomis jos suminkštėja ir lengvai sujungiamos į ratą. B. Servienė pastebėjo, kad šiemetinės karklų vytelės greitai lūžta, matyt, dėl sausros. Ant vytelių rato siūlais rišamos eglių šakelės. Lietuvininkai adventinio vainiko nesistengė puošti, jį dėdavo ant stalo, o kalėdinę eglę puošdavo Kūčių vakarą. Klaipėdiškiai vainiką kabindavo į langus arba ant durų.
Susipažinti su Mažosios Lietuvos advento tradicijomis susirinko būrelis jaunų ir pagyvenusių šilutiškių.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite