Adventiniai vakarai Šilutės muziejuje

FONDASLapkričio 30-ąją, Šv. Andriejaus dieną, prasidėjo adventas – rimties, dvasinio apsivalymo, susikaupimo ir laukimo metas. Nuo seno žmonės per adventą buvo kviečiami pabaigti ūkinius darbus, išvalyti savo namus, apsivalyti vidinį, dvasinį pasaulį.

Adventiniam vainikui pirmiausia iš vytelių susukamas ratas.

Su advento vainiku
Šilutės muziejininkai pakvietė į tradicinius advento vakarus, kurių metu prisimintos tradicijos ir mokyta, kaip iš eglės šakelių surišti adventinį vainiką, nulieti žvakę, pasidaryti Kqalėdų eglutei žaislų ar žibintų.
Advento laikotarpiu lietuviai laikydavosi ir tebesilaiko pasninko – nevalgo mėsos, riebių pieno produktų. Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė patikslino, kad lietuvininkams adventas buvęs rimties, susikaupimo ir maldos metas, tačiau, skirtingai nei gyvenantys Didžiojoje Lietuvoje, jie nepasninkaudavo.
Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė priminė, kad Mažojoje Lietuvoje advento pradžia vadinta Endriejinėmis. Jaunimui visada rūpėjo pažvelgti į savo ateitį, o didžiosios šventės tam būdavusi puiki proga.
Pirmąjį advento vakarą netekėjusi mergina ar poros neturintis vaikinas eidavo į sodą ir nusilauždavo vyšnios šakelę. Ją merkdavo ir laukdavo šv. Kalėdų. Kalėdų rytą sužaliavusi vyšnios šakelė pranašaudavo vestuves.
B. Servienė papasakojo ir kokių draudimų, pamokymų buvo laikomasi per adventą, priminė svarbiausių advento akcentų – susikaupimo, maldos ir tylos – prasmę.
Ką simbolizuoja adventinis vainikas?
Advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas 1833 m. Hamburge (Vokietija). Tuo metu mieste netrūko elgetaujančių našlaičių vaikų, paauglių, kurie gyvenimo nepriteklių būdavo pastūmėti nusikaltimams ir patekdavo į kalėjimą. Jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas, įsigijęs didelį namą, jį perstatė ir kvietė gatvės vaikus čia apsigyventi. Jiems suteikė pastogę ir maisto, rūpinosi, kad vaikai įgytų profesiją, išmoktų užsidirbti pragyvenimui.
Kasmet per adventą jaunasis Wichernas organizuodavo maldos grupelę. Norėdamas vaikams praskaidrinti adventą, pastorius sugalvojo, kad berniukai kasdien nuo gruodžio 1 d. maldos grupelėje uždegtų po spalvotą žvakę ir sudėtų ratu. Kitąmet prieglaudos vaikai per adventą ant rato sudėjo eglės šakų ir uždegė 24 žvakeles. Žvakelių vainiko idėja išplito, tik vėliau dėl patogumo buvo degamos 4 žvakelės, atitinkančios keturias advento savaites. Pirmoji – Pranašo, antroji – Beatliejaus, trečioji – Piemenų, ketvirtoji – Angelų.
Mintimis – į vaikystę
„Prisimenu, klasėje ant mokytojos stalo būdavo užtiesta ilga, iki pat žemės lino staltiesė. Ant jos padėtas iškirptas iš popieriaus ratas, o mes, vaikai, visi po šakelę dėliodavome advento vainiką ant to rato…“ – mokyklos laikų prisiminimais dalijosi B. Servienė. Ji visus adventinio vakaro dalyvius pakvietė trumpam mintimis sugrįžti į savo vaikystę, prisiminti savo tėvus ir su geriausiomis mintimis iš eglės šakelių sudėti adventinį vainiką, simbolizuojantį atsiprašymą, susitaikymą, viltį ir tikėjimą.
Pirmąją šakelę padėjo Birutė, netrukus greta buvo suguldytos vakaro dalyvių eglių šakelės adventinio vainiko ratu.
Saulės grįžtuvių laukimas
„Adventas – saulės grįžtuvių laukimo metas. Advento vainikas iš eglių šakelių pinamas ne atsitiktinai. Visus metus žaliuojanti eglė simbolizuoja gyvybę, amžinąjį gyvenimą, žemės ryšį su Visata“, – aiškino B. Servienė.
Vakaro dalyvius ji pamokė, kaip surišti iš eglės šakelių adventinį vainiką. Mažojoje Lietuvoje adventinio vainiko pagrindui ratą darė iš karklo vytelių. Vyteles palanksčius rankomis jos suminkštėja ir lengvai sujungiamos į ratą. B. Servienė pastebėjo, kad šiemetinės karklų vytelės greitai lūžta, matyt, dėl sausros. Ant vytelių rato siūlais rišamos eglių šakelės. Lietuvininkai adventinio vainiko nesistengė puošti, jį dėdavo ant stalo, o kalėdinę eglę puošdavo Kūčių vakarą. Klaipėdiškiai vainiką kabindavo į langus arba ant durų.
Susipažinti su Mažosios Lietuvos advento tradicijomis susirinko būrelis jaunų ir pagyvenusių šilutiškių.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite