Adventiniai vakarai Šilutės muziejuje

FONDASLapkričio 30-ąją, Šv. Andriejaus dieną, prasidėjo adventas – rimties, dvasinio apsivalymo, susikaupimo ir laukimo metas. Nuo seno žmonės per adventą buvo kviečiami pabaigti ūkinius darbus, išvalyti savo namus, apsivalyti vidinį, dvasinį pasaulį.

Adventiniam vainikui pirmiausia iš vytelių susukamas ratas.

Su advento vainiku
Šilutės muziejininkai pakvietė į tradicinius advento vakarus, kurių metu prisimintos tradicijos ir mokyta, kaip iš eglės šakelių surišti adventinį vainiką, nulieti žvakę, pasidaryti Kqalėdų eglutei žaislų ar žibintų.
Advento laikotarpiu lietuviai laikydavosi ir tebesilaiko pasninko – nevalgo mėsos, riebių pieno produktų. Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė patikslino, kad lietuvininkams adventas buvęs rimties, susikaupimo ir maldos metas, tačiau, skirtingai nei gyvenantys Didžiojoje Lietuvoje, jie nepasninkaudavo.
Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė priminė, kad Mažojoje Lietuvoje advento pradžia vadinta Endriejinėmis. Jaunimui visada rūpėjo pažvelgti į savo ateitį, o didžiosios šventės tam būdavusi puiki proga.
Pirmąjį advento vakarą netekėjusi mergina ar poros neturintis vaikinas eidavo į sodą ir nusilauždavo vyšnios šakelę. Ją merkdavo ir laukdavo šv. Kalėdų. Kalėdų rytą sužaliavusi vyšnios šakelė pranašaudavo vestuves.
B. Servienė papasakojo ir kokių draudimų, pamokymų buvo laikomasi per adventą, priminė svarbiausių advento akcentų – susikaupimo, maldos ir tylos – prasmę.
Ką simbolizuoja adventinis vainikas?
Advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas 1833 m. Hamburge (Vokietija). Tuo metu mieste netrūko elgetaujančių našlaičių vaikų, paauglių, kurie gyvenimo nepriteklių būdavo pastūmėti nusikaltimams ir patekdavo į kalėjimą. Jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas, įsigijęs didelį namą, jį perstatė ir kvietė gatvės vaikus čia apsigyventi. Jiems suteikė pastogę ir maisto, rūpinosi, kad vaikai įgytų profesiją, išmoktų užsidirbti pragyvenimui.
Kasmet per adventą jaunasis Wichernas organizuodavo maldos grupelę. Norėdamas vaikams praskaidrinti adventą, pastorius sugalvojo, kad berniukai kasdien nuo gruodžio 1 d. maldos grupelėje uždegtų po spalvotą žvakę ir sudėtų ratu. Kitąmet prieglaudos vaikai per adventą ant rato sudėjo eglės šakų ir uždegė 24 žvakeles. Žvakelių vainiko idėja išplito, tik vėliau dėl patogumo buvo degamos 4 žvakelės, atitinkančios keturias advento savaites. Pirmoji – Pranašo, antroji – Beatliejaus, trečioji – Piemenų, ketvirtoji – Angelų.
Mintimis – į vaikystę
„Prisimenu, klasėje ant mokytojos stalo būdavo užtiesta ilga, iki pat žemės lino staltiesė. Ant jos padėtas iškirptas iš popieriaus ratas, o mes, vaikai, visi po šakelę dėliodavome advento vainiką ant to rato…“ – mokyklos laikų prisiminimais dalijosi B. Servienė. Ji visus adventinio vakaro dalyvius pakvietė trumpam mintimis sugrįžti į savo vaikystę, prisiminti savo tėvus ir su geriausiomis mintimis iš eglės šakelių sudėti adventinį vainiką, simbolizuojantį atsiprašymą, susitaikymą, viltį ir tikėjimą.
Pirmąją šakelę padėjo Birutė, netrukus greta buvo suguldytos vakaro dalyvių eglių šakelės adventinio vainiko ratu.
Saulės grįžtuvių laukimas
„Adventas – saulės grįžtuvių laukimo metas. Advento vainikas iš eglių šakelių pinamas ne atsitiktinai. Visus metus žaliuojanti eglė simbolizuoja gyvybę, amžinąjį gyvenimą, žemės ryšį su Visata“, – aiškino B. Servienė.
Vakaro dalyvius ji pamokė, kaip surišti iš eglės šakelių adventinį vainiką. Mažojoje Lietuvoje adventinio vainiko pagrindui ratą darė iš karklo vytelių. Vyteles palanksčius rankomis jos suminkštėja ir lengvai sujungiamos į ratą. B. Servienė pastebėjo, kad šiemetinės karklų vytelės greitai lūžta, matyt, dėl sausros. Ant vytelių rato siūlais rišamos eglių šakelės. Lietuvininkai adventinio vainiko nesistengė puošti, jį dėdavo ant stalo, o kalėdinę eglę puošdavo Kūčių vakarą. Klaipėdiškiai vainiką kabindavo į langus arba ant durų.
Susipažinti su Mažosios Lietuvos advento tradicijomis susirinko būrelis jaunų ir pagyvenusių šilutiškių.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Atnaujintoje Vainuto bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas

Vakar, sausio 16 d., Vainuto parapijos tikintiesiems sekmadienio šv. Mišios buvo ne eilinės. Jas aukojo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kunigų.  Kartu atvyko vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius. Dalyvavo Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius, vicedekanas Julius Meškauskas, Vainuto parapijos klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Vainuto kilęs diakonas Egidijus Cibauskas. Dalyvavo visi Šilutės rajono savivaldybės vadovai, tarp jų – ir meras Vytautas Laurinaitis, beje, pats iš šios parapijos. Susirinko tikintieji vainutiškiai, seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto gimnazijos direktorė Laima

Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.   Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą. Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų? Šiuo metu danguje yra milijardai galonų

Orai: šią savaitę šėls vėjas, bus kritulių

Pirmadienis Šilutės krašte tebėra vėjuotas, sniego nebesimato, nors savaitgalį kai kur buvo menkai pasnigę. Vėjo genami debesys pabarsto sniego žirniukų. Vėjas nerimsta. Kokių orų tikėtis šią savaitę? Sausio 17 d., pirmadienį, šalyje siautės vėjas, vyraus tikras kritulių kokteilis – nuo lietaus iki sniego. Eismo sąlygos bus sudėtingos. Šiaurės vakarų krypties vėjo gūsiai įsismarkaus iki 18-23, vietomis iki 24-26, pajūryje iki 28 metrų per sekundę. Vilniuje įdienojus oras šils iki 1, Kaune ir Klaipėdoje iki 2 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus

Daugelis vairuotojų pamiršta savo pareigas pėstiesiems

Vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie pėsčiąjį yra linkę praleisti tik tada, kai jis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad privaloma sustoti prie perėjos ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės žengti į ją.   Tauragės aps. VPK pareigūnai 2022 m. sausio 10-13 d. stebėjo, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, kaip to reikalaujama pagal taisykles. Rezultatai nedžiugina. Reido metu nustatyti 54 pažeidimai. Šilutės rajone 23 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo

Taip pat skaitykite