Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus nariai kreipėsi į LR Seimo narį Remigijų Žemaitaitį prašydami tarpininkauti, kad Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų plotams nebūtų panaikintas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas. Tačiau panašu, kad darosi visai nebeaišku, koks yra mūsų rajono žemių statusas ir kokių išmokų galima tikėtis. Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Povilo Budvyčio, dar 2004 metų žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio įsakymu Šilutės rajonui buvo suteiktas Potvynių užliejamos vietovės statusas, o tuo pačiu, kaip ir daliai kitų

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį dėl Šilutės miesto daugiabučių namų kiemų renovacijos. Pasak komiteto pirmininko Tomo Budrikio, tai pirmasis Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis. Tokių posėdžių tvarkaraštis aptartas iš anksto. Dabar rajono politikai nori apžiūrėti jau sutvarkytus daugiabučių kiemus ir tuos, kurie dar laukia tvarkymo. „Vėliau, kai paspaus šaltukas, vyksime apžiūrėti renovuotų ir renovuojamų daugiabučių. Domėsimės, kaip sekasi jų gyventojams, ar nepaliko statybininkai broko. Ir šiandien norėjome blogesnio oro, kad būtų

„Bijai vilko – neik į mišką!“ Dažnas žino šią patarlę, bet turbūt ne kiekvienas žino, kad Lietuvos miškuose tikrai dar galima sutikti vilkų. Pagėgių svivaldybėje užfiksuojama vis daugiau atvejų, kai šie plėšrūnai užpuola ūkininkų gyvulius. Didina kvotas Paskutinis atvejis užfiksuotas spalio 12 d. Pageldynių kaime. Tąkart vilkai papjovė vieną ožką. Toje pat vietovėje rugsėjo 31 d. buvo papjautos dvi ožkos. Šią vasarą taip pat netoli Pageldynių esančiose ganyklose buvo papjauti 2 veršiukai. Tokių pat nutikimų buvo užfiksuota ir pernai. Pageldynių

Pamario kraštas, garsėjantis natūralios gamtos grožiu, ramaus ir sveikatai naudingo poilsio vietomis, vis labiau traukia žmones iš visos Lietuvos ir užsienio. Beveik 15 metų Šilutės krašte turizmo verslą plėtojantis verslininkas Rimgaudas Višinskas džiaugiasi vis didesniu lankytojų srautu. Kasmet gausėja lankytojų Pamario krašto verslininkas Rimgaudas Višinskas Kintuose yra įkūręs laisvalaikio ir poilsio centrą. UAB „Kintai“ – ant Minijos upės kranto, tvenkinių teritorijoje, Nemuno deltos regioniniame parke, vos 20 minučių kelio laivu iki garsiojo Minijos kaimo, visai netoli Kuršių marių. Anot verslininko,

Metų pabaigoje uždarosios akcinės bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“, vietinių žmonių paprastai vadinamos Šilutės durpynu, laukiama didelės šventės. Pradės veikti naujas durpių substratų gamybos cechas, kuris gamins tokią pat produkciją, kaip ir pradėjęs veikti 2010 metais, tik ji bus pakuojama į didesnio tūrio maišus. Šilutės durpyne gaminama apie 2000 receptūrų substratų, pritaikytų profesionalioms augalininkystės įmonėms. Milijoninės investicijos Į naujo apie 5,5 tūkst. kv. m ploto cecho statybą numatoma investuoti apie 10 milijonų eurų. Pasak UAB „Klasmann-Deilmann Lietuva“ generalinio direktoriaus Kazimiero Kaminsko, Šilutės

Vieno iš aktyviausių Šilutės ūkininko Algimanto Kliučinsko pievose, Užlieknių kaime, buvo surengta lauko diena, skirta šienapjūtės aktualijoms aptarti. Ūkininkai turėjo galimybę susipažinti su modernia „John Deere“ ir „Kuhn“ technika, pailsėti, pabendrauti, aptarti savo savo rūpesčius. Algimantas Kliučinskas, surengęs mūsų žemdirbiams jau ne vieną lauko dieną, neatsisakė priimti svečių ir šį kartą. Nors kiekvieną kartą jis sako, kad ši lauko diena bus paskutinė, bet svetingumas nugali ir lauko dienos jo ūkyje vyksta vėl ir vėl. Šios dienos labai reikalingos, nes žemdirbiai

Per du etapus Šilutės rajone buvo numatyta renovuoti 36 daugiabučius, tačiau trijų namų gyventojai atsisakė šių darbų, tad investiciniai projektai parengti 33 namams. Parengus investicinį projektą, renovacijos dar galima atsisakyti, todėl bent teoriškai, renovuojamų namų skaičius gali dar sumažėti. Savivaldybėje įvyko Šilutės r. savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose antros programos įgyvendinimo priežiūros komiteto posėdis, kuriam vadovauja Savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis. Šiame posėdyje aptarta renovacijos eiga mūsų rajone, apžiūrėti renovuojami Šilutės daugiabučiai namai. UAB Šilutės šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas

„Stebėdami situaciją Lietuvoje ir pasaulyje bei svarstydami tolimesnę mokyklos plėtros kryptį pasirinkome strategiją rengti žuvies auginimo ir perdirbimo specialistus. Kvalifikuotų darbuotojų jau dabar reikia augančiai žuvies perdirbimo pramonei. Sparčiai plečiasi vandens turizmas, rekreacinė žvejyba, mažųjų laivų prieplaukų tinklas, jaučiamas rekreacinės žvejybos, žuvų veisimo bei mažųjų laivų laivavedžių specialistų poreikis“, – sako Šilutės žemės ūkio mokyklos vadovas A. Abromaitis, atkreipdamas dėmesį, kad kvalifikuotų šios srities specialistų neruošia nei šalies universitetai, nei kolegijos, nei profesinio rengimo mokyklos. Šią spragą užpildė Šilutės žemės

Metinę savo veiklos ataskaitą pateikusiems Savivaldybės įmonių vadovams šį kartą nebereikėjo mikčioti atsakinėjant į nepatogius Tarybos narių klausimus. Uždarosios akcinės bendrovės Šilutės šilumos tinklai, „Šilutės vandenys“ ir Šilutės autobusų parkas praėjusiais metais dirbo sėkmingiau. Šilumos gamintojai uždirbo daugiausiai Daugiausiai grynojo pelno – beveik 1,2 milijono litų (2014 m. finansiniai rezultatai dar skaičiuojami litais), – nepaisant nemažų išlaidų, uždirbo Šilumos tinklų bendrovė. Vien iš karšto vandens per metus įmonė uždirbo 1,98 mln. Lt. Dalį pajamų atnešė nepanaudotos oro taršos kvotos. 2014

Nuo balandžio 1 d. Europos Sąjungoje naikinamos pieno kvotos. Lietuvos pieno kvota buvo 1,7 milijono tonų pieno. Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Alfredo Nausėdos manymu, pieno kvotų panaikinimas gyvulių augintojams nieko gero nežada. Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda paaiškino, kad pieno kvotų sistema Europoje buvo sukurta ir įvesta 1984 metais. Tai savotiškas pieno produktų rinkos reguliavimo mechanizmas. Pieno kvotos ledo ūkininkams numatyti kiek pieno produktų galima pagaminti, išlaikant už ją tam tikro lygio kainas. Kaip jau minėta,

Didėjantys žvejybos apribojimai ir sumažėję laimikiai bei žuvies kainos kelia pavojų žvejybos verslui. Jeigu bus priimtos naujos žvejybos reguliavimo priemonės, Kuršių marių žvejų žvejybos plotai dar labiau sumažės. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė dėl pastarųjų metų Aplinkos ministerijos įgyvendinamos žuvų išteklių tausojimo politikos įžvelgia pavojų žlugti Pamario krašto žvejybos verslui. Apie tai ji praėjusį trečiadienį kalbėjosi ir su LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko pavaduotoju Eugenijumi Gentvilu. Žvejus neramina aplinkos viceministro Lino Jonausko siūlymas dar labiau

28 milijonai litų – maždaug tiek lėšų numatoma skirti Šilutės miesto raidai iki 2020 metų. Šio projekto tikslas – didinti Šilutės miesto teritorijų patrauklumą investicijoms, plėtojant kultūrines, edukacines ir rekreacines paslaugas bei viešąją infrastruktūrą. Savivaldybėje įvyko pirmasis Šilutės miesto integruotos teritorijos plėtros 2014-2020 m. programos projekto aptarimas. Tik pirmieji žingsniai Šilutės r. savivaldybės administracijos užsakytas ir UAB „Ademo grupė“ parengtas Šilutės miesto integruotos teritorijos plėtros 2014-2020 m. programos projektas aptartas per daug apie tai neviešinant. Aptarime dalyvavo pasiūlymus rengę darbo

2003 m. buvo įregistruota visuomeninė organizacija „Telšių rajono ekologinio ūkininkavimo plėtros draugija“, kurios pagrindu 2006 m. įregistruotas kooperatyvas „Eko Žemaitija“, suvienijęs  pirmuosius 5 narius.  Administracijos vadove buvo išrinkta ir iki šių dienų tebėra Aldona Čiuteikienė. Pasak jos, teko įdėti labai daug darbo, kol buvo suburtas dabartinis 43 narių kooperatyvas, vienijantis ūkininkus iš Telšių, Šilalės, Raseinių rajonų (kooperatyvas įregistruotas Ryškėnuose, Telšių r.). Tai užtruko apie trejus metus.  Ilgą laiką kooperatyvas dirbo tradiciškai, supirkinėdamas ekologišką pieną ir tiekdamas jį AB „Pieno žvaigždžių“

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmadienį su darbo vizitu lankėsi Baltarusijoje, kur susitiko su Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministru Leonidu Zajacu (Leonid Zajac) aptarti Rusijos embargo pasekmių, glaudesnio bendradarbiavimo galimybių ir dvišalės prekybos žemės ūkio ir maisto produktais suaktyvinimo. „Baltarusija pasirengusi su mumis bendradarbiauti. Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministras Leonidas Zajacas sakė, kad Rusijos embargo ir jiems buvo tam tikras šokas, kita vertus, tai suteikė naujų ekonomikos plėtros galimybių. Juos domina lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai, ypač

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymi, kad šiemet užaugo didesnis grūdinių augalų derlius negu pernai. „Tai yra gera naujiena visai Lietuvos žemės ir maisto ūkio ekonomikai ir patiems javų augintojams. Dėl sudėtingų oro sąlygų ne visi augalai užderėjo vienodai gerai, pavasarį prognozės buvo gana liūdnos, tačiau šiandien šiemetinis derlius mus džiugina“, – sako ministrė. Grūdinių augalų derliaus prognozė siekia 4, 9 mln. t, 9 proc. daugiau negu pernai, derlingumas – 3,6 t/ha. Net dukart daugiau, palyginti su pernai, užderėjo ankštinių

Lietuvoje įsiplieskant vis naujiems afrikinio kiaulių maro židiniams, pavojus gresia ir dideliems kiaulių kompleksams, ir kelias riestauodeges auginantiems žmonėms. Šios ligos virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių amžiaus ar veislės, jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Žemės ūkio ministerija primena, kad kiekvienas dirbantis kiaulių ūkyje šiuo metu turėtų būti ypač atsargus ir labai rūpintis higiena, nedalyvauti medžioklėse, nelankyti kitų kiaulių ūkių. Afrikinis kiaulių maras yra ūmi, labai greitai plintanti virusinė infekcija, kuri perduodama tiesioginio kontakto metu ar

Trečiadienį Ignalinos rajone oficialiai paskelbta ekstremali padėtis dėl kiaulių maro. Ekstremali padėtis dabar galioja Ignalinos, Trakų,Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Šalčininkų ir Alytaus rajonuose, tuo tarpu Šilutės rajone kol kas ramu. Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis sakė, kad galima pasidžiaugti, jog kiaulių maro mūsų rajone neaptikta. Visi sumedžiotų šernų tyrimo rezultatai – neigiami. Jis priminė, kad metų pradžioje sustiprintos biologinės saugos priemonės tebegalioja, o nustačius kiaulių maro židinį Ignalinoje deklaravusieji, kad laiko 10 ir daugiau kiaulių, tikrinami intensyviau.

Populiaraus transporto priemonių skelbimų internetinio portalo „Autoplius“ atliktos ketvirtinės automobilių rinkos tendencijų apžvalgos (2014 m. II ketvirčio) duomenimis, šių metų pirmą pusmetį, naujų automobilių rinka išaugo net 22 proc. Per šį laikotarpį Lietuvoje įregistruotas 8391 naujas automobilis. Tuo pačiu laikotarpiu pernai – 6852 nauji automobiliai. 76,8 proc. dyzelinių automobilių Šiemet birželį VĮ „Regitroje“ įregistruoti 1401 naujas asmeninis bei lengvasis komercinis automobilis (pernai – 1247). Daugiausiai naujų automobilių buvo užregistruota birželio 30 d. – 144, o mažiausiai – birželio 23 d.

Žemdirbiai žino, kad ūkio pelningumą labiausiai mažina didelės degalų kainos, sena ir neefektyvi žemės ūkio technika. Šiandien žemės ūkio technika gaminama pasitelkiant naujausias technologijas, kurios mažina degalų sąnaudas, leidžia patogiau ir našiau dirbti. Pasak naują ir naudotą žemės ūkio techniką parduodančios bei remontuojančios Šilutės UAB „Eksporto gama“ direktorius Ramūnas Masiliauskas, degalų kainos sudaro vienas iš didžiausių ūkininkų išlaidų, tačiau reikia įvertinti ir kitas, kartais ne tokias akivaizdžias sąnaudas. Geresni rezultatai „Kokybiška žemės ūkio technika taupo ne tik degalus, bet ir

Tokia Gurgždžių kaime (Juknaičių sen.) ūkininkaujančio Petro Tamavičiaus nuomonė. Nuolatinė pieno pirkimo kainų kaita ūkininkui trukdo planuoti būsimas investicijas, tačiau nepaisant to, jis jau pasinaudojo penkiomis paramos kaimui programomis ir ruošiasi tai daryti šeštą kartą. Naudojasi parama kaimui Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda Petrą ir Juzefą Tamavičius laiko sektinu pavyzdžiu kitiems ūkininkams. Anot jo, ši šeima yra akivaizdus pavyzdys, kaip aktyviai naudotis įvairiomis paramos žemės ūkiui programomis. Tuo tarpu patys ūkininkai skundžiasi, kad investavimui labai trukdo

Šilutės politikai mėgsta viešai pakalbėti apie būsimus statinius, projektus, privatizuojamus objektus ir statybvietes, tačiau galimybe sužinoti, kaip Šilutė galėtų atrodyti ateityje, pasinaudoti neskubėjo. Specialiai iš Vilniaus atvykę ir Šilutės miesto vandens turizmo bei Šilutės miesto neužstatytų teritorijų formavimo specialiųjų planų koncepcijas pristatę architektai bendravo tik su keliais kolegomis ir Savivaldybės administracijos darbuotojais bei Savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu ir Tarybos nariu Steponu Kazlausku. Šilutės miesto vandens turizmo bei Šilutės miesto neužstatytų teritorijų formavimo specialiuosius planus rengia UAB „Urbanistika“. Į Šilutę atvyko

Nuo birželio 2 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra vėl pakvietė teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti. Paraiškos priimamos iki šių metų gruodžio 31 dienos. Žemės ūkio bendrovė „Agromanija“, įsikūrusi Juknaičių seniūnijoje, – viena iš nedaugelių mūsų rajone sugebėjusi pasinaudoti šia priemone ir sėkmingai dalyvaujanti programoje „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“. Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Budvyčio, melioracijos griovių priežiūros programoje mūsų rajone dalyvauja 7 ūkio subjektai. Nors padengiamos