2003 m. buvo įregistruota visuomeninė organizacija „Telšių rajono ekologinio ūkininkavimo plėtros draugija“, kurios pagrindu 2006 m. įregistruotas kooperatyvas „Eko Žemaitija“, suvienijęs  pirmuosius 5 narius.  Administracijos vadove buvo išrinkta ir iki šių dienų tebėra Aldona Čiuteikienė. Pasak jos, teko įdėti labai daug darbo, kol buvo suburtas dabartinis 43 narių kooperatyvas, vienijantis ūkininkus iš Telšių, Šilalės, Raseinių rajonų (kooperatyvas įregistruotas Ryškėnuose, Telšių r.). Tai užtruko apie trejus metus. 

Ilgą laiką kooperatyvas dirbo tradiciškai, supirkinėdamas ekologišką pieną ir tiekdamas jį AB „Pieno žvaigždžių“ Kauno filialui, nes daugiau nebuvo norinčių pirkti jų ekologišką pieną.  Aldona labai džiaugiasi, kad jų pienas nebuvo pilamas į bendrą katilą, bet iš jo buvo gaminami ekologiški produktai. Pamažu jie brandino idėją patys imtis perdirbimo ir prieš dvejus metus tai įgyvendino. Iš pradžių „Eko Žemaitija“ savo gaminius pardavinėjo turgeliuose, mugėse, o šiandien jie jau tiekia 17 pavadinimų produktų net ir į Vilniaus bei Kauno prekybos centrus, taip pat parduoda parduotuvėse Klaipėdoje, Kelmėje, Kuršėnuose, Plungėje, Raseiniuose Šiauliuose, Telšiuose. Vis dėlto ir šiandien nesikrato mugių, parodų ir tiesioginių pardavimų vartotojams.

Savo parduotuvės kooperatyvas neturi, nes tam reikėtų atskirų patalpų, tačiau turi mašiną, iš kurios gali pardavinėti produktus, taip pasiekia ir visus savo nuolatinius klientus. Logotipas „Eko Žemaitija“ jau neblogai pažįstamas nemažai daliai Lietuvos gyventojų, tik, apgailestauja Aldona, dažnokai painiojamas su „Žemaitijos pieno“ produktais.

Sugrįžo iš Airijos

Administracijos vadovė labai džiaugiasi, kad jų rinka gerokai išsiplėtė, ir sako, kad to buvo pasiekta atėjus naujam gamybos vadovui Arūnui Zablockui, beje, jo  žmona Loreta taip pat dirba kooperatyve. Zablockų šeima su dviem dukromis yra grįžę iš Airijos.

Kooperatyve dirba ir daugiau jaunų žmonių. Nors kolektyvas nedidelis – 16 žmonių, 5 iš jų dirba  gamybos ceche. Be to, kad perdirba produktus, kooperatyvas kasdien „Pieno žvaigždėms“  pristato po 10 tonų pieno, o vasarą šis kiekis pasiekia 17 ar18 tonų. Kai tik susikūrė, kooperatyvas už ekologišką pieną gaudavo 10 centų daugiau nei už paprastą, o šiuo metu gauna 5 centais daugiau.

Kasdien po 600-700 kg pieno atšaldoma ir iškart perdirbama nenaudojant jokių konservantų. Todėl produktų galiojimo laikas tėra gana trumpas, užtat gaminiai – visada švieži.

Dabar kooperatyvas įsigijo sūrių vakavimo įrangą, todėl taip įpakuotas sūris gali išsilaikyti kur kas ilgiau. Kurdamas naujus produktus, kooperatyvas bendradarbiauja su Maisto institutu, planuoja nuolat įdarbinti maisto technologę. Gaminama grietinė, varškė, 7 rūšių sūriai, jogurtai, kefyrai, paprastas ir lydytas sviestas, kastinys. Asortimentas nuolat atnaujinamas ir plečiamas, stebint, kas labiausiai patinka vartotojams.

Ambicingi planai

Kooperatyvas puoselėja ambicingus planus – perdirbti iki 5 tonų pieno kasdien ir rasti rinkų produkcijai realizuoti. Jau yra rekonstruotas pastatas, tačiau cechui reikės naujos įrangos, kurią dar tik planuojama įsigyti. Kooperatyvo administracijos vadovė tikisi, kad naująjį projektą įgyvendins per trejus metus iš savo lėšų, parama naudotis vengia, nes bankams, esą, reikia mokėti dideles palūkanas. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama kooperatyvas pasinaudojo vieną kartą ir įsigijo pienovežį, kuris kooperatyvui buvo labai reikalingas. Kooperatyvas taip pat yra gavęs valstybės paramą įsikurti.

Kooperatyvo nariai

Aldona džiaugiasi, kad nuo to laiko, kai kooperatyvas susibūrė, iš jo nepasitraukė nė vienas žmogus, visi taip ir laikosi būriu. Kooperatyvo narių amžius – 35-60 metų. Kooperatyvo nariai laiko nuo 3 iki 70 karvių, kasdien tiekia nuo 50 kg iki 2 t pieno. Daugiausia laikoma Lietuvos juodmargių, iš jų primelžiama po 4–5 tūkst. kg.

„Primilžiai  nėra labai dideli, bet turint mintyje, kad mūsų pienas ekologiškas, kad turime laikytis labai giežtų reikalavimų, tai visai neblogas rezultatas“, – pasakoja Aldona.

Kooperacijos esmė

Paklausta, ar patartų kitiems žmonėms burtis į kooperatyvą, Aldona atsidūsta: „Žinoma, taip. Bet nevalia pamiršti, kad reikės labai daug dirbti, labai daug galvoti, viskuo domėtis, stebėti naujoves, dalyvauti parodose, išnaudoti kiekvieną, kad ir mažiausią, galimybę, viską susiplanuoti, kad viskas laiku ir tinkamai būtų padaryta“.

Čiuteikienė pasakoja, kad kai tik įsikūrė kooperatyvas, labai trūko konkrečių žinių, kaip ekologiškai ūkininkauti, tad Aldona baigė ekologijos mokslus tuometėje Žemės ūkio akademijoje (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas).

„Mokytis tenka visą gyvenimą, nuolat atsiranda naujų dalykų, kuriuos privalu žinoti, – aiškina Aldona. – Apskritai, mūsų kooperatyvo dar laukia nearti dirvonai, juk parduotuvių lentynose ekologiškų produktų labai nedaug, jas reikia užpildyti. Mes pasirengę tą padaryti“.

Žemės ūkio ministerijos inf.