„Mažoji Lietuva – per amžius“

Klaipėdos universitete pristatytas leidinys „Prūsijos atmintis ir kultūros paveldas“

Prūsijos atmintis ir kultūros paveldas

Klaipėdos universitete išleistas naujas mokslo straipsnių rinkinys „Prūsijos atmintis ir kultūros paveldas“, skirtas Prūsijos kunigaikštystės 500 metų sukakčiai ir Mažosios Lietuvos istorinės atminties įprasminimui. Leidinys gimė bendradarbiaujant Klaipėdos universitetui, Pagėgių savivaldybei ir vietos kultūros institucijoms, sutelkusioms Lietuvos mokslininkus bei kultūros atstovus bendram tikslui – aktualinti regiono istoriją ir jos reikšmę šiandien. Susitikimo metu pabrėžta, kad knyga yra ne tik akademinis darbas, bet ir realios partnerystės rezultatas. Anot Pagėgių savivaldybės vicemerės Aušros Zongailienės: „Smagu matyti, kad savivaldybės ir Klaipėdos universiteto partnerystė

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Pagėgių kraštas

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Pagėgių kraštas

Proginė moneta Mažajai Lietuvai

Lietuvos bankas skelbia, jog gruodžio 15 d. prasidėjo išankstinė prekyba Mažajai Lietuvai skirta progine moneta, kuri bus išleista gruodžio 22 d. Mažoji Lietuva – unikalus etnografinis Lietuvos regionas. Tai marių vėjų ir smėlynų kraštas, kur dainos ir pasakojimai kasdien lydėjo vietos žmonių gyvenimą. Istorinė baltų žemė tarp Priegliaus upyno ir Nemuno žemupio visada buvo tarsi vartai į pasaulį, kur pynėsi skirtingos kultūros ir tvyrojo savita dvasia. Čia gimė unikalaus skambesio liaudies dainos, turtinga spaudos ir knygnešių tradicija, padėjusi išsaugoti lietuvišką

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Šalyje

Mažosios Lietuvos gyventojų genocidas

Spalio 16 d. paminėta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Mažoji Lietuva – tai vakariniai baltai, kurie gyveno Priegliaus upyno ir Nemuno žemupio žemėse. Šiaurinė dalis, esanti dešinėje Nemuno pusėje, buvo vadinama Klaipėdos kraštu, o kairėje Nemuno pusėje esančios žemės – Prūsų Lietuva arba Karaliaučiaus kraštu. Nepaisant to, kad Karaliaučiaus kraštas niekada nepriklausė Lietuvos valstybei, jis buvo lietuvių raštijos, tautinio atgimimo lopšys. Tragiškas krašto likimas Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. į ją įsiveržė

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Pagėgių kraštas

Paveldosaugos akiratyje – Mažosios Lietuvos paveldo unikalumas, išskirtinumas

Mažosios Lietuvos kultūros paveldo problematika rugsėjo mėnesį buvo aptarta Šilutėje, Hugo Šojaus muziejuje vykusiame renginyje „Mažosios Lietuvos kultūros paveldas. Aktualizavimas ir problematika“.  Pasikalbėti apie šio krašto unikalų, išskirtinį paveldą pakvietė KPD Klaipėdos bei Telšių-Tauragės skyriai. Renginys sulaukė būrio visuomenės ir įvairių institucijų atstovų, kuriems rūpi Mažosios Lietuvos kultūrinio paveldo išsaugojimas. Pranešimai apie šių dienų paveldo aktualijas Renginio dalyvius pasveikino Šilutės r.  savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras. KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Almantas Mureika pristatė

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Kultūra

Renginiai rugpjūtį Mažojoje Lietuvoje

Nors vasara jau persirito į antrąją pusę, mes vis dar turime kiek daugiau nei mėnesį pasidžiaugti jos teikiamais privalumais. Tad rugpjūčio mėnesį kviečiame visus į Mažosios Lietuvos saugomose teritorijose vyksiančius renginius, kurių paskutinį vasaros mėnesį čia tikrai netrūks. Rugpjūčio 1 d. Pajūrio regioninio parko lankytojų centre (Placio g. 54, Karklė) vyks renginys šeimoms, skirtas Jūrinių saugomų teritorijų dienai (angl. MPA day). Šia proga lankytojų centre vyks smagi žalioji pamoka, kurios metu daugiau sužinosite apie saugomas teritorijas, supažindinsime su įdomiomis Baltijos

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas

Takai norintiems pažinti Mažąją Lietuvą 

Aukštumalos pelkė

Mažoji Lietuva išsiskiria unikalia gamta ir kultūriniu paveldu, o visą tai artimiau pažinti galima ir lengvo pasivaikščiojimo metu. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija kviečia išmėginti įdomiausius nedidelio atstumo (nuo trumpesnio nei vieno iki kelių km ilgio) pažintinius takus regiono saugomose teritorijose ir iš arčiau pažinti įstabią Mažosios Lietuvos gamtą bei kultūrą. Aukštumalos pažintinis takas Nemuno deltos regioniniame parke Aukštumalos pažintinis takas yra unikali 1,2 km (viena kryptimi) pažintinė trasa per Aukštumalos aukštapelkę – telmologinį draustinį Šilutės rajone, Nemuno deltos regioniniame parke.

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Laisvalaikis

Kviečia į Jonines ant Rambyno 

Ar jau žinote, kur šiemet praleisite trumpiausią metų naktį? Tradicinė Joninių šventė ant Rambyno kalno („Rambynas. Joninės Mažojoje Lietuvoje“) kviečia visus į dainų, šokių, pramogų, gamtos magijos ir mitologijos kupiną renginį. Birželio 23-24 d. Rambyno regioniniame parke vyks net 141-oji Joninių šventė. Šventės metu susirinkusių laukia įvairios pramogos, išskirtiniai muzikiniai pasirodymai. Birželio 23 d. 18 val. Joninių minėjimas Rambyno regioniniame parke tradiciškai prasidės nuo krašto šviesuolių atminimo pagerbimo istorinėse Bitėnų ir Bitėnų-Šilėnų kapinėse. 19 val. po iškilmingos šventės atidarymo ceremonijos

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas

„Memel Nord“ – nepagražintos istorijos pamokos apie „vilko vaikus“

vilko vaikai

Nuo birželio 1 d. iki pat liepos mėnesio visus neabejingus Mažosios Lietuvos krašto istorijai kviečia dalyvauti įdomiose pamokose Pajūrio regioniniame parke esančioje „Memel Nord“ karinėje baterijoje (Pasakos g. 2, Kukuliškiai, Klaipėdos r.). Šį mėnesį galėsite išgirsti istorijų apie po II pasaulinio karo našlaičiais likusius ir į Lietuvą atvykusius Rytų Prūsijos vaikus, kurie istoriniame kontekste dar plačiau vadinami „vilko vaikais“. Likę našlaičiais „Vilko vaikai“ – tai Mažosios Lietuvos (tuometinio Rytų Prūsijos) regiono vaikai, kurie 1944-1948 m. laikotarpiu buvo atskirti nuo šeimų

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas

„Meridianas“ pakels bures į vasarą ir taps šventinio koncerto scena

Gegužės 16-18 d. Klaipėda skelbia vasaros sezono atidarymą ir tą savaitgalį uostamiesčio Savivaldybės iniciatyva rengia įspūdingą renginių maratoną „Keliame bures į vasarą 2025“. Startą šiam maratonui duos tradicinė Klaipėdos miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ burių pakėlimo ceremonija, kuri vyks gegužės 16 d., penktadienį, 19 val.  Šventės atidarymas  Tradicija kasmet išskleisti „Meridiano“ bures gyvuoja nuo 2014 metų, kai šis istorinis burlaivis buvo išgelbėtas nuo sunykimo, atstatytas ir vėl atvertas visuomenei. „Smagu, kad daugiau nei prieš dešimtmetį mūsų pradėta iniciatyva išaugo ir tapo

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas

Sutvarkyta Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus sodybos daržinė

Savo istorija garsus Bitėnų kaimas Pagėgių savivaldybėje spaudos draudimo metais buvęs pagrindiniu knygnešių susibūrimo centru. Tuomet Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjas ir Tilžės akto signataras Martynas Jankus (1858-1946) savo sodyboje buvo įrengęs spaustuvę. Dabar atstatytoje spaustuvėje veikia Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus. Čia eksponuojamos minėtoje spaustuvėje išleistos knygos, laikraščiai ir kitas XIX-XX a. kultūros paveldas. Spalio 11 d. KPD sudaryta tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė aušrininko, spaustuvininko Martyno Jankaus sodybos daržinės tvarkybos darbus. Daržinė buvo tvarkoma pagal UAB „Senamiesčio projektai“

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Pagėgių kraštas

Tradicijų ir modernumo darna saugomose teritorijose

Saugomų teritorijų tarnyba kviečia susipažinti su Mažosios Lietuvos arba Prūsų Lietuvos architektūros apžvalga. Nacionaliniai ir regioniniai parkai žmonėms asocijuojasi su gražia natūralia gamta, ko daugelis ten ir važiuoja ieškoti. Ne tik gyvosios gamtos – bioįvairovė, buveinių ir rūšių apsauga yra tos gražios gamtos esminė dedamoji. Teigiamus įspūdžius dovanoja išsaugotas šimtmečiais tradicinės gyvensenos formuotas kraštovaizdis, kurio viena svarbiausių detalių mozaikoje yra architektūra. Tie kraštovaizdžio elementai, kuriuos pirmiausia pastebi žmogaus akys, turi byloti mums apie etnografinį regioną, kuriame esame.  Mažosios Lietuvos sodybos

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, „Rambyno aidai“, Gyvenimas, Pagrindinė

Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ – daugiau kaip 400 dalyvių iš Šilutės rajono

Nacionalinis kultūros centras oficialiai paskelbė kolektyvus ir kūrėjus, kurie kviečiami dalyvauti šimtmečio Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“. Po atrankų išaiškėjo, kad iš Šilutės rajono į Dainų šventę vyks daugiau kaip 400 dainininkų, šokėjų, muzikantų, teatralų, tautodailininkų. Šventėje dalyvaus net 20 kolektyvų: keturi chorai ir vokalinis ansamblis, pučiamųjų orkestras ir choreografinė grupė, du folkloro kolektyvai, mėgėjų teatras, liaudies instrumentų ansamblis, liaudies instrumentų orkestras,  didžiausia delegacijos dalis – devyni liaudies šokių kolektyvai. Šventės Folkloro dienos renginiuose pakviesti dalyvauti du mūsų krašto tautodailininkai

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Kultūra, Pagrindinė, Uncategorized

Į unikalią istorijų operą „Klaipėda“ įsilies ir šišioniškių tarmės puoselėtoja Vaida Galinskienė

šyšioniškė

Rugpjūčio 4 d. Tarptautinio Klaipėdos festivalio metu elinge vyks istorijų operos „Klaipėda“ premjera.  Susirinkusiems ji primins ne tik istorinius įvykius, bet ir šišioniškių tarmę. Šia tarme į publiką prabils Šilutės r.  savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premija už išskirtinius nuopelnus apdovanota Vaida Galinskienė.  Klaipėdos krašto prijungimo 100-mečiui 2023-iaisiais minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keturiems Klaipėdoje gyvenantiems kompozitoriams užsakė sukurti operą. Joje gaivinami šimtmečio senumo įvykiai, Klaipėdos krašte gyvenusių senųjų lietuvininkų ir iš Didžiosios Lietuvos jiems talkinti

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Kultūra, Vakarų Lietuva

Mažosios Lietuvos regiono mokiniai rungėsi Lietuvos etninės kultūros olimpiadoje

Vasario 24 d. Klaipėdos etninės kultūros centre įvyko Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš: Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinė mokyklos, Klaipėdos rajono Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Klaipėdos rajono Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokyklos, Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Neringos gimnazijos, Šilutės M. Jankaus pagrindinė mokyklos, Šilutės rajono Vainuto gimnazijos. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo V Lietuvos mokinių

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Uncategorized

 2023-ieji – Klaipėdos krašto metai

Šilutės rajono strateginių kultūros renginių sąraše, kurį svarsto ir dėl jo balsuos vietos politikų Taryba, 2023 m. dėmesio centre – Klaipėdos krašto metų minėjimas.  Šilutės rajono savivaldybės taryba kasmet tvirtina rajono  strateginių kultūros renginių sąrašą, kuriems, formuojant biudžetą, numatomas dalinis finansavimas iš Kultūros plėtros ir paveldo puoselėjimo programos. Sąrašas sudaromas atsižvelgiant į savivaldybės tradicijas, istorines datas, įvykių sukaktis, finansavimo galimybes, naujovių aktualumą. Pateiktame svarstyti 2023 m. strateginių kultūros renginių sąraše išskiriamos keturios dalys. Iš viso – 31 renginys. Pirmoje dešimties

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Kultūra, Pagrindinė, Šilutės rajone

Senąsias kapines tvarkę savanoriai surado unikalių krikštų

Beveik 80 savanorių iš Šilutės ir Klaipėdos savaitgalį sutvarkė senąsias evangelikų liuteronų kapinaites Šyšos ir Gaidelių kaimuose. SBA bendrovės „Šilutės baldai“ su partneriais suburti talkininkai iškirto ir surinko krūmokšnius, nupjovė žolę, išravėjo palaidojimo vietas ir uždegė žvakeles. Taip artėjant lapkričio 1d. prisiminti senieji pamario gyventojai bei atkreiptas dėmesys į šio krašto laidojimo papročius, kurie yra unikalūs Europoje. „Mažoji Lietuva turi unikalią istoriją, su kuria susipažinti ir prie jos prisiliesti galime netradiciniais būdais. Su rajono savivaldybe išrinkę labiausiai apleistas kapinaites, įmonės

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Pagrindinė

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Kultūra

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Joninės

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Pagrindinė

Pagėgiuose bus įteikta 14-oji Jūratės Caspersen (Šveicarija) įsteigta premija

Gegužės 25 d. 17.00 val. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka Pagėgių krašto kūrėjus, literatūrinio žodžio ir meno gerbėjus kvies jau 18-ąjį kartą pakvies į Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šios šventės metu bus įteikta jau 14-oji Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Jūratės Caspersen įsteigta premija, skirta Pagėgių kraštą regione, šalyje ir už jos ribų garsinančiam pagėgiškiui. Jei tik oro sąlygos leis, šiemet ši šventė bus kiek kitokia, neįprasta – renginio dalyviai ir svečiai bus pasitinkami žalumos

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Pagėgių kraštas

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, „Rambyno aidai“, Pagėgių kraštas, Pagrindinė, Uncategorized

Artėja Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis. Patvirtintas šios sukakties minėjimo planas

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Klaipėdos krašto metų minėjimo 2023 m. planą. 2023-ieji – Klaipėdos krašto metai Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitąmet bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir 1923 metų sukilimo 100-osios metinės, 2023-uosius paskelbė Klaipėdos krašto metais. Plane numatytomis veiklomis ir projektais siekiama pažymėti 1923 metų istorinių įvykių svarbą bei ypatingą reikšmę Lietuvos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai. Planuojama sukurti atkuriamosios dokumentikos filmą apie 1923 m. sukilimą Klaipėdos krašte, surengti dviejų dienų tarptautinę konferenciją, skirtą Klaipėdos

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Aktualijos, Pagrindinė, Šalyje

Pamoka ,,Karalienė Luizė Lietuvoje“

Balandžio 13 d. Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje vyko atvira integruota lietuvių kalbos ir literatūros pamoka „Karalienė Luizė Lietuvoje“ 8b klasės mokiniams, kurią vedė specialioji pedagogė, logopedė Monika Žeimienė bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Daugalienė. Kūrybinio rašymo ugdymui pasitelktos Padlet, Canva programos paįvairino pamokos veiklas. Panaudotos teatro meno išraiškos priemonės (su mokiniais bendravo pati Karalienė!) sustiprino bei pagyvino istorinio konteksto įspūdį. Pamokoje panaudoti inovatyvūs metodai įkvėpė mokinius parašyti literatūrinį laišką ,,Jos Didenybei Karalienei Luizei“. Tokia žinia dalijasi Žemaičių Naumiesčio gimnazija.

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Pagėgių kraštas

Paminėtos Vydūno 154-osios gimimo metinės

Vydūno vardu pavadintai Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai kovo 22 d. kasmet ypatinga. Juk šią dieną 1868 m. gimė filosofas, rašytojas, publicistas, sveikuolis, kultūros veikėjas Vilhelmas Storostas (Vydūnas). Mažosios Lietuvos istorija neįsivaizduojama be šio iškilaus žmogaus indėlio krašto istorijai, o jo tuomet išsakytos mintys ir aplinkos bei pasaulio suvokimas šiandieną stebina aktualumu, taiklumu bei prasmių gelme. Vydūnui skirta diena Vakar, kovo 22 d., bibliotekos bendruomenė visą dieną skyrė Vydūnui. Diena pradėta tradiciniu bibliotekos organizuotu protmūšiu „Vydūno keliais keleliais“, į kurį išbandyti

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, „Rambyno aidai“, Kultūra, Pagėgių kraštas

2022 metų žygis „Klaipėdos sukilėlių takais“

Praėjusį savaitgalį naktiniame žygyje „Klaipėdos sukilėlių takais“ dalyvavo abiejų Šilutės miesto gimnazijų – Pirmosios ir Vydūno mokinių grupės. Viena iš Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojų, vedusių jaunimą į šį žygį, Laima Toliušienė gimnazijos interneto svetainėje informuoja: „Paminėjom 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos naktiniu žygiu „Klaipėdos sukilėlių takais“ iš Palangos į Klaipėdą. Mus išlydėjo gimnazijos direktorė L. Spirgienė. Mokinius į žygį išvedė mokytojai: V. Kirijanovas, I. Šulgienė, I. Žalgevičienė, L. Toliušienė. Džiaugiamės ir didžiuojamės įveikę 25 kilometrų maršrutą!” Šis naktinis

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Aktualijos, Gyvenimas, Laisvalaikis, Mokyklose

2022-aisiais – išskirtinis dėmesys Ievos Simonaitytės kūrybai ir asmenybei

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Ievos Simonaitytės metų minėjimo 2022 metais planą. Kitų metų sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja I. Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. „Mažosios Lietuvos metraštininke vadinamos I. Simonaitytės kūrybinis palikimas mums atskleidžia išsamų šio regiono paveikslą, kurio unikalumą užfiksavo ir įamžino talentingoji pasakotoja. Kitąmet minimi I. Simonaitytės

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Kultūra

Prisiminta keturiasdešimt Martyno Jankaus muziejaus veiklos metų

Kas nepamena praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio, tam net sunku įsivaizduoti, kad tais laikais įsteigti muziejų – ir dar kur nors atokiame kaime – sumanymas buvo tarsi iš fantastikos srities… Šįkart kalba sukasi apie 40 metų veiklos sukaktį šeštadienį paminėjusį Martyno Jankaus muziejų Bitėnuose. Šia iškilminga proga publikai pristatytoje profesoriaus Domo Kauno beveik 900 puslapių apimties monografijoje „MARTYNAS JANKUS tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ randame tokias eilutes: „Porą senų suolų surado mokytojai (Bitėnų mokyklos – red. pastaba) Birutė ir Kazimieras

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, „Rambyno aidai“, Gyvenimas, Pagėgių kraštas, Pagrindinė

„Vėtrungių kelias“ kviečia atrasti Mažosios Lietuvos istorijos kodus

Vienos dienos išvyka autobusu: Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai-Bitėnai-Vilkyškiai-Smalininkai-Klaipėda. Maršruto ilgis: apie 300 km; Data: 2021-07-18 Trukmė: nuo 9.00 val. iki  19.00 val. Kaina: 35 € asmeniui (į kainą įskaičiuota kelionė su gidu, edukacija pasienio miestelyje, pietūs)   Kviečiame į „Vėtrungių kelio“ nuotykių išvyką-žaidimą. Šios kelionės metu jūs sužinosite Mažosios Lietuvos / Rytų Prūsijos miestų ir miestelių istoriją, gyvai patirsite Smalininkų miestelio gyvenimą, vykusį prieš šimtą metų, bei pasimėgausite išskirtiniais krašto patiekalais. Kelionę pradėsite nuo Klaipėdos pilies (vok. Memelburg) – svarbiausios istorinės miesto dalies,  nuo kurios

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Pagėgių kraštas, Šilutės rajone

 Neringa skelbia Lietuvos kultūros sostinės atidarymą

Šilutės kraštą nuo kaimynų Neringoje skiria Kuršių marios, o jomis driekiasi vandens kelias. Į aną marių pusę jau galima nuplaukti tiesiai iš Šilutės mažųjų laivų ar kito Nemuno deltos uosto. Ar verta? Žinoma, nes Neringa šiemet oficialiai paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Tad į ten verta vykti ne tik dėl gražios gamtos, jūros, ramybės, bet ir dėl įvairių kultūros renginių. Penktadienį Neringoje oficialiai prasideda Lietuvos kultūros sostinės renginiai. Jie turėjo prasidėti metų pradžioje, bet dėl epidemiologinės situacijos perkelti į vasarą. Atidarymui

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Aktualijos, Kultūra, Naujiena, Šalyje

„Knygrišystė knygių žemėje“– protėvių žymės nepamirštos

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, pasitikdama Šilutės miesto 510-ąjį gimtadienį, pradėjo įgyvendinti Lietuvos kultūros tarybos bei Šilutės rajono savivaldybės finansuotą projektą „Knygrišystė knygių žemėje“. Projekto tema pasirinkta neatsitiktinai. Šilutės viešoji biblioteka – urbanistinio kultūros paveldo pastatų infrastruktūros dalis, įsikūrusi buvusiame Žibų kaime. 1858–1944 m. čia veikė pirmoji A. Umlaufo ir Oto Sekunos spaustuvė bei F. V. Zyberto spaustuvė ir knygrišykla, knygynas, todėl bibliotekininkams kilo idėja įkurti knygrišyklą rekonstruotoje bibliotekos dalyje. Tai taps bibliotekos nauja paslauga. Knygrišystės amatas yra išskirtinis, jis

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Kultūra

Rytoj – Klaipėdos krašto gyventojų trėmimo 73-iosios metinės

Rytoj Šilutės geležinkelio stotyje vyks Klaipėdos krašto gyventojų ištrėmimo 73-iųjų metinių minėjimas. Šia proga pateikiame ilgametės buvusios Šilutės muziejaus direktorės, istorikės Rozos Šikšnienės pernai šia proga paviešintų žinių. 1948 m. gegužės 22 d. sovietų valdžios organizuotų trėmimų, pavadintų „Viesna“ („Pavasaris“), metu iš Lietuvos buvo ištremta apie 40 tūkstančių žmonių, daugiausiai – moterys ir vaikai. Klaipėdos kraštas iki pat 1944 metų spalio buvo Vokietijos teritorija, tad šio krašto gyventojai apie masinius trėmimus neturėjo jokio supratimo. Viską palikę jie turėjo trauktis nuo

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Diena, Gyvenimas, Vakarų Lietuva

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas

Monografija VIEŠVILĖ – jau spaustuvėje

2020 m. gruodžio 8 d. į spaustuvę išsiųsta jau baigta parengti 40-oji 2 dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „VIEŠVILĖ“ (I d. – 1420 p., II d. – 1410 p.). Labai gaila, kad, nežiūrint gražių pažadų, Pagėgių savivaldybė (kuriai prieškariu ir pokario metais priklausėme ir mes), savivaldybės taryba iki šiol taip ir nerado galimybės paremti minėtą leidinį, nors leidinyje bus išsamiai aprašyti 23 kaimai esantys dešiniajame Jūros upės krante. Tai Kriokiškiai, Aušgiriai, Pagenaičiai, Žukai, Vėžininkai, Sokaičiai, Nosėdai, Mociškiai, Baltupėnai, Adomiškių, Lindikų,

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Kultūra, Pagėgių kraštas

Nerimstanti jautri širdis. Liudvikas Stankus apie šilutiškės D. Žibaitienės kūrybą

Pagarbiai savo knygų lentynoje turiu glaudžiai sudėjęs mano gerbiamų ir mylimų Dalios ir Anatolijaus Žibaičių man dovanotas jų širdingas knygas.  Dažnai jas matau ir grožiuosi. Retkarčiais pavartau, rasdamas ką nors nepastebėto, kartais netikėto. Poetės Dalios poezija daugiareikšmė, erdvi su gyvenimo patirtimi. Jai reikia visatos platybių. Apie jos naują poezijos knygą sužinojau iš Algirdo Žemaitaičio. Buvau pakylėtas, kai sužinojau jog knyga „Kiek daug dangaus…“ bus padovanota ir man. Guli ji ant mano rašomojo stalo su poetės autografu. Ačiū, miela Dalia. Būna, kad

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Kultūra

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Kultūra, Pagrindinė

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Aktualijos, Diena, Pagrindinė, Šilutės rajone, Uncategorized

„Sidabrinės nendrės“ premija – tautodailininkei Birutei Servienei

Šiandien, t. y. vasario 13 d. posėdžiavęs Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas nusprendė už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinant Šilutės kraštą, saugojant, puoselėjant ir tęsiant gyvąsias Pamario etninės kultūros tradicijas, Pamario krašto kultūrinio savitumo sklaidą, jaunosios kartos tautinio identiteto ugdymą, kultūrinio turizmo Pamaryje plėtrą šią premiją skirti Birutei Servienei. Premija įteikiama Kovo 11-osios iškilmių metu Šilutėje. Teikimą apdovanoti Birutę Servienę garbingiausia Šilutės rajone „Sidabrinės nendrės“ premija pasirašė 8 rajono kultūros įstaigos, taip pat gauta 13 rekomendacijų iš regiono

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Kultūra, Pagrindinė

Moksleiviai pasinėrė į Šilutės miesto istoriją

Šimtametes senųjų Šilutės pastatų paslaptis užsimoję įminti miesto gimnazijų ir pagrindinių mokyklų moksleiviai savo istorijos tyrimų rezultatais pasidalins su visa Šilutės bendruomenė. Moksleivių kartu su mokytojais surinkti faktai apie miesto centre esančius senuosius pastatus bus publikuojami  Šilutės žiniasklaidoje. Pastatų istorijomis su savo skaitytojais dalinsis laikraščiai „Pamarys“ ir „Šilutės naujienos“ bei interneto portalai „Šilainės kraštas“ ir „ŠilutėsETAzinios.lt“. „Norėčiau nuoširdžiai padėkoti „Šilutės sekretų“ projekto partneriams – miesto gimnazijoms ir mokykloms ir Šilutės žiniasklaidai, kurie ne tik surinko įdomiausius faktus apie mūsų miesto

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Aktualijos, Gyvenimas, Kultūra, Naujiena, Pagrindinė, Šilutės rajone

Kasmet, Sausio 15-ąją

Kiekvienais metais tai didesnis, tai mažesnis šilutiškių būrelis, sausio 15 d. prie paminklinio fragmento iš raudonų plytų, primenančio apie 1923 m. sausio 15-19 d. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, kuris yra priešais dabartinį Savivaldybės pastatą, susirenka paminėti vadinamojo Klaipėdos sukilimo metines. Renginį organizuoja Šilutės muziejininkai. Šiemet minimos 95-osios metinės įvykio, kuris, anot minėjime kalbėjusio Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, buvo vienas iš sėkmingiausių jaunos Nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsnių, po kurio Lietuva tapo jūrine valstybe, iki šiol tebeturinti Klaipėdos uostą.

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Aktualijos, Pagrindinė

Šilutės gražinimo draugija įsikurs kapinių koplyčioje

Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje nutarta teikti Tarybos posėdyje svarstyti sprendimo projektą dėl buvusio muziejaus pastato (Lietuvininkų g.) privatizavimo. Anksčiau šiame pastate įsikurti pageidavo kelios Šilutės bendruomenės. Savivaldybės taryba draugijoms pasiūlė kitų patalpų. Įsikurs kapinėse Ko gero, keisčiausioje vietoje suteikti patalpas siūloma apie 20 narių turinčiai Šilutės gražinimo draugijai (pirmininkas Egidijus Vidrinskas). Jai numatoma neatlygintinai perduoti 10 metų pagal panaudos sutartį naudotis Tilžės g. 37 A esančiu pastatu–šarvojimo sale arba, kaip sako miestiečiai, senųjų evangelikų kapinių koplyčia. Šio

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Pagrindinė

Didelis jomarkas Vilkyškių dvare

Štai ką reiškia Rytprūsiai – oras pavasariškai jaukus, nei vėjo anei šlapdribos aną šeštadienį. Vilkyškių gatvelėmis vorele ir po kelis žmogeliai traukė į dvarą – į kiemą prie buvusių dvaro arklidžių, naujam gyvenimui prikeltų. Nė vieno vyžoto, nė vieno apskurusio! Damos ir freilinos su skrybėlaitėmis, visokiais brangiais karoliais ir prie mantelio derančiomis pirštinėmis spalvotus nagelius prisidengusios. Greta ne ką mažiau puošnūs ponai, kitas ir su cilindru bei eilute, dauguma rimtais veidais… Tokie ir panašūs realūs žmonės ir Vilkyškių dvaro gyvavimo

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Naujiena, Pagėgių kraštas

Įsimintina Vasario 16-oji Šilutėje

Vasario 16-ąją visame rajone buvo gausu renginių. Šilutėje Šaulių kuopa su Kultūros ir pramogų centru organizavo pėsčiųjų žygį aplink Šilutę. Muziejininkai rodė Hugo Šojaus ekspoziciją, buvo atidaryta paroda apie knygų spausdinimą. 14 val. įteikta „Lietuvininkų vilties“ premija, nuskambėjo koncertas. 99-osios metinės Šių metų Lietuvos valstybės atkūrimo šventė turėjo kitokį atspalvį – kitais metais švęsime šimtmetį. Nuo 10.30 val. prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus kieme esančios šaudyklos (prikelta naujam gyvenimui) rinkosi vaikai su tėveliais, jaunimas, miesto svečiai, pasiryžę keliauti aplink Šilutę.

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Kultūra, Pagrindinė

„Tilžės aktą“ prisimenant

Penkiasdešimt mažlietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įkūrė naują politinę organizaciją – Prūsų lietuvių tautos tarybą, kurios nariais tapo Prūsijos landtago narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys, taip pat Martynas Jankus, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kiti. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“ Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, iš jos pirmininko pareigų galiausiai

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Pagėgių kraštas, Pagrindinė

Savamokslis tapytojas iš Lakštingalų gatvės

Egontas Pėteraitis (gim. 1940 05 04 Klaipėdoje) – tautodailininkas. Nuo 1944 apsigyveno pas senelę Rusnėje, mokėsi Šyškrantės prad. mokykloje. Nuo vaikystės mėgo piešti. Pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Nuo 1963 m. darbai eksponuojami visose rajoninėse liaudies meno parodose. Nuo 1966 Liaudies meno draugijos narys, 1988 – Tautodailininkų sąjungos narys. Tapybos darbai „Nemunas ties Rusne”, „Pakalnės kaimas”, „Vakaras Skirvytėje” ir kiti buvo eksponuojami zoninėse parodose Klaipėdoje, Palangoje, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose. Surengė 3 autorines parodas Šilutėje, vieną Klaipėdoje. Už pasiekimus liaudies

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Šilutės rajone

Ar galime palikti užmarščiai garsaus rašytojo gimtinę?

Antradienį Macikuose, gimtajame Hermano Zudermano pastate, kur iki šiol veikė šio garsaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo memorialinė ekspozicija, aktyvesni šilutiškiai rinkosi padiskutuoti dėl šios ekspozicijos perspektyvų. Susirinko dvi dešimtys žmonių. Tarp jų buvo ir H. Zudermano kūrybą bei gyvenimo istoriją gerai žinantis profesoriaus iš Vokietijos Valteris Riksas (Walter Rix), Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Svečias papasakojo apie šio rašytojo kūrybą, jo reikšmę vokiečių ir lietuvių kultūroms. Jis taip pat kalbėjo, kaip įamžintas H. Zudermano atminimas Vokietijoje, kaip jo kūrybą

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Aktualijos, Šilutės rajone

Mociškiuose – buvusių ir esamų gyventojų susitikimas

Mociškių kaimo bendruomenė liepos 9-10 dienomis vėl trumpam pagausėjo – čia suvažiavo ir buvę šio kaimo gyventojai. Tai – antrasis toks susitikimas, surengtas prabėgus penkeriems metams po pirmojo. Panašu, kad tradicija gyvuos: savaitgalio susitikime dalyvavę per 80 žmonių ir vėl sutarė susitikti po penkerių metų. Mociškių bendruomenės pirmininkė Raimonda Liekienė, jos gyvenimo draugas Gintaras Rekašius, visi kaimo žmonės susitikimui ruošėsi daug, prisidėjo beveik visi, kas tik galėjo. Reikėjo suvadinti visus, kurie dalyvavo pirmajame susitikime, vykusiame dabartinio Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojo

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Pagėgių kraštas

Kodėl Šlažų tiltą pavadino Prezidento K. Griniaus tiltu?

Iš spaudai ruošiamos S. Mėlinausko knygos „Rusnės skaitiniai“ Senąjį Šlažų tiltą pastatė 1867 metais. Jis buvo apie 270 m ilgio. 1906-1907 m. bendrovė „Liebold & Co“ šį statinį prailgino iki 292 m 60 cm. Tilto perdangą laikė 11 plytinių atramų. Kitos konstrukcijos dalys buvo medinės. Tiltą sugriovė galingas 1924 m. pavasario ledonešis, prasidėjęs staiga po labai gilios ir ypač šaltos žiemos. Tačiau esama ir kiek kitokios tos nelaimės versijos. Savo atsiminimų knygoje „Po Rusnės dangumi“ Kazimieras Banys rašė, jog kadaise senas

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Pagrindinė

Bibliotekoje bendrauta poezijos kalba

Kovo 21-ąją minima pasaulinė poezijos diena, tad šia proga Kintų filiale surengtas poezijos mėgėjų ir kūrėjų susitikimas-skaitymai „Poezija kalba tiems, kurie gali suprasti daugiau negu jinai gali pasakyti“ (Marcelijus Martinaitis). Savo eilėmis pasidalinti atvyko svečiai iš poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“: asociacijos prezidiumo narys, poetas, rašytojas, metafizikos mokslų dr. Vilimantas Zablockis, asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, poetė, kompozitorė Janina Žemaičiūnienė, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dėstytoja, poetė Nijolė Puzanauskienė, kelių poezijos knygų autorė medikė Gerda Jankevičiūtė-Petraitienė, asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Šilutės rajone

Kelionė per Šiaurės Skalvą

Šių metų pradžioje jau trečią kartą pasirodė atnaujintas ir papildytas keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas „Šiaurės Skalva“. Šis nedidelio formato, puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su gausiomis iliustracijomis, nuotraukomis (nemažai yra naujų) ir žemėlapiais skirtas ne tik šio krašto mylėtojams. Jis sudomins ir ne vieną lietuvį, kur šis begyventų.   Leidinys – keliautojams Žinyną parašė ir leidybai parengė kauniečių šeima – dr. doc. Vytenis Almonaitis ir dr. doc. Junona Almonaitienė, o išleido jų įkurta viešoji įstaiga „Keliautojo žinynas“

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Uncategorized
« Senesni įrašai