Anapus Atmatos nuskambėjo tradicinis autorinės dainos festivalis „Vėjopatis“. Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje pritrūko laisvų vietų, taigi nemažai kam dainų teko klausyti atsistojus. Dainą traukė rusniškiai, šilutiškiai, kūrybingų svečių sulaukta iš Saugų, Juknaičių, net po kelis kolektyvus atvyko iš Klaipėdos ir Gargždų. Autorinės dainos festivalis „Vėjopatis“– puiki proga susitikti kūrėjams ir atlikėjams, atverti savo kūrybines kraites. Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ svečius pasitiko ir su nauja daina, ir vilkėdamos naujus Mažosios Lietuvos krašto stilizuotus kostiumus. Šiems kostiumams įsigyti panaudota

„Žemaičiai „tropniai“ pavalgydami per Velykas, advento metu susilaikydavo, mėsos vengdavo“, – sakė Žemaičių krašto etnokultūros ir informacijos centro vadovas Valerijonas Krutikovas. Jam pritarė edukacines ekspedicijas pas krašto senuosius gyventojus rengusi etnografė Adma Baltutienė. Iš A. Baltutienės pasakojimo sužinojome, kad pas vargingesnius ant adventinio stalo būdavo duonos, druskos, po bulvę kiekvienam šeimos nariui, kanapinės spirginės, burokėlių – barščiais vadintų. Nors su tais barščiais būdavę ir bėdos, mat vyrai mėgdavo nugerti burokėlių sultis… Vargingieji ant stalo turėjo ir kopūstų, tik jie buvo

Advento laikotarpis šiais laikais daugeliui asocijuojasi su prasidedančia kalėdine karštine. Skubame pirkti kuo brangesnių dovanų, įsigyti eglutę ir ją kuo anksčiau gausiai papuošti pirktiniais žaislais… Pamiršdami, kad adventas – tai susikaupimo ir apmąstymų metas, kai reikia vengti triukšmingų linksmybių. Pasak Pagėgių savivaldybės kultūros centro etninės kultūros specialistės Aksaveros Mikšienės, Mažojoje Lietuvoje anuomet Kalėdos būdavo sutinkamos daug kukliau, o advento laikotarpis būdavęs prasmingesnis. Vainiko pynimas Dauguma lietuvininkų buvo evangelikų liuteronų tikėjimo, tad jie nesilaikydavo pasninko – katalikams būdingo susilaikymo nevalgyti advento

Šilutės rajono suaugusių dramos mėgėjų kolektyvai buvo susirinkę Juknaičiuose, kur vyko tradicinė šventė „Lėkis 2015“. Šventėje, kuri, beje, yra ir kolektyvų apžiūra, buvo vaidinami naujausi kolektyvų spektakliai, išaiškinti „artistiškiausi“ aktoriai. Dalyvavo dramos mėgėjų kolektyvai iš Rusnės, Žemaičių Naumiesčio ir Usėnų, savo scenoje vaidino ir Juknaičių dramos mėgėjai. „Lėkis 2015“ pakvietė dramos mėgėjų kolektyvus parodyti savo naujausius spektaklius. Pasak salos etnokultūros ir informacijos centro vadovės Birutės Servienės, buvo smagu matyti, kad dramos mėgėjų kolektyvai labai ūgtelėjo meistriškumu. Kolektyvų vaidinimą stebėjo Lietuvos

Kintų bendruomenė senai svarsto, generuoja mintis, ieško sprendimų, ką daryti, kad Kintai taptų patrauklesni ne tik čia gyvenantiems, bet ir poilsiautojams, turistams, sporto aistruoliams. Viena iš puoselėjamų minčių – sutvarkyti marių pakrantę, išplėsti maudyklę. Kintuose palei marias jau yra dvi sutvarkytos prieigos – žvejų prieplauka ir maudyklė, poilsio aikštelė gyvenvietės žmonėms ir svečiams. Prieplaukai įrengti pasitelkta europinių lėšų. Marių paplūdimys sutvarkytas, ten įrengta poilsio aikštelė, nutiestas surenkamas 100 metrų lieptas į marias, įrengtas apžvalgos bokštelis. Tai padaryta įgyvendinant bendruomenės projektą

Trejus metus ankštokose patalpose besiglaudusi F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filialo biblioteka lapkričio 12 d. pakvietė savo skaitytojus ir svečius į atnaujintas erdvias ir šviesias patalpas Kintų daugiafunkciame centre. Biblioteka Kintuose veikia nuo pat 1949 m. Beveik visą šį laiką biblioteka buvo įsikūrusi buvusių Kintų kultūros namų antrajame aukšte. Rekonstravus pastatą, kultūros namai tapo Kintų pagrindinės mokyklos daugiafunkciu centru, kurio pirmajame aukšte (buvusioje kino salėje) ir įsikūrė biblioteka. Į oficialaus atidarymo šventę sugužėjo būrys svečių su dovanomis. Atvyko Šilutės r.

Nacionalinės premijos laureato, dokumentinio kino režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Avinėlio vartai“, keliaujantis po Lietuvą, užsuko ir į Šilutę. Šis filmas apie Krikšto sakramentą rodytas Švedijoje, Lenkijoje, Izraelyje, JAV, yra pelnęs apdovanojimų. Vienas iš tokių – 2015 m. tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio pagrindinis prizas. Prieš kelerius metus Šilutėje Mintį papasakoti apie Krikšto sakramentą vaizdais pranciškonas brolis Gediminas Numgaudis OFM (mažesniųjų brolių ordinas) puoselėjo seniai. Idėjai įgyvendinti reikėjo lėšų. Šilutiškiai neliko nuošalyje. Prieš kelerius metus Šilutės Rotary klubo narys Arūnas Dikšas

Rudeniniai prozos rašytojų ir skaitytojų susitikimai Klaipėdoje turi senas tradicijas, kūrėjai neaplenkia ir Švėkšnos. Prozos rašytojų ir skaitytojų susitikimai Klaipėdoje anksčiau vadinti „Novelės ruduo“, vėliau renginio pavadinimas buvo keičiamas, tik esmė išliko ta pati. Kuriantieji prozą rudenį skaito savo kūrybą. Ketvirtą kartą proza rudenį buvo skaitoma Švėkšnoje. Ir ši prozininkų viešnagė Švėkšnoje prasidėjo aplankant kraštiečio rašytojo Rimanto Černiausko kapą. Šilutės r. savivaldybės viešosios F. Bajoraičio bibliotekos Švėkšnos filiale svečių laukė gausus būrys prozos gerbėjų. Atvykusius į šventę pasveikino bibliotekininkė Danutė

Spalio 26 d. Rusnėje nulieta ilgiausia vaškinė žvakė. Žvakę liejo tautinio paveldo – senojo žvakių liejimo amato puoselėtoja Aurelija Jakštaitė. Įspūdingoji žvakė yra 2 metrų 29 centimetrų aukščio, sveria 7,1 kg. Žvakės skersmuo viršuje yra 5 cm, apačioje – 26,2 cm. Prieš kelerius metus pirmą kartą pamačiusi, kaip liejamos žvakės, vis labiau į šio amato paslaptis gilintis pradėjusi Aurelija Jakštaitė nuliejo už žmogų aukštesnę žvakę. Ji net pranoksta aukščiausio Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio ūgį… Mintis nulieti rekordinę žvakę kilo pernai,

Šilutės r. Fridricho Bajoraičio bibliotekoje įvyko šilutiškės Marijos Gailienės knygos „Ariadnės kamuolys“ sutiktuvės. Tai ketvirtoji šios autorės knyga. Leidinyje supažindinama su parapsichologijos mokslo įtaka šiuolaikiniam žmogui. Pirmojoje knygos dalyje aprašyti chirologijos mokslo teiginiai, pateikti atsakymai į kai kuriuos diskusijose kylančius klausimus. Antrojoje – pakartoti ankstesnės knygos „Gyvenimo juodraštis“ tekstai. Knygos viršelio dizainu pasirūpino anūkė Simona. Posakis „Ariadnės siūlas“ yra kilęs iš Antikos laikų, graikų mito apie Ariadnę ir reiškia išeitį iš sunkios padėties. (Ariadnė – senovės graikų mitologijoje Kretos valdovo

Žemaičių Naumiestyje muziejus (Pergalės a. 17) neveikė ištisus penkerius metus. Sąstingis baigėsi – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio filiale atnaujinta ekspozicija, čia laukiama lankytojų. Skirtingos ekspozicijos Aprodyti antrame pastato aukšte įkurtą ekspoziciją ir papasakoti muziejaus šių dienų aktualijas maloniai sutiko muziejininkė Valentina Pielikienė. Erdvioje salėje įrengti net keli skirtingų ekspozicijų kampeliai. Sukurtas etnografinis kampelis, kur galima išvysti senovę alsuojantį miegamojo kambarį, eksponuojami buities įrankiai, indai. Priešais – šventukų ekspozicija. Muziejuje yra žydų, katalikų, evangelikų šventųjų raštų. „Turime žydų Šventąjį

Šilutės kultūros ir pramogų centras kartu su partneriais nuo 2013 m. įgyvendina kultūrinio turizmo projektą „Vėtrungių kelias“. Projekto tikslas – išryškinti vieno savičiausio šalies etnografinio regiono – Mažosios Lietuvos – išskirtinumus per kultūrinius išteklius: festivalius, šventes, parodas, muziejų ekspozicijas ir edukacinius užsiėmimus. Projektas skatina „Vėtrungių kelias“ skirtas šeimoms, grupelėms keliautojų ar norintiems įdomiai praleisti laiką ir pažinti Mažąją Lietuvą. Keliautojams siūloma surasti simbolinę krašto vėtrungę, kuri yra Pamario krašto tapatumo ženklas, kelrodė norintiems pažinti žmonių, gyvenančių prie vandenų, gyvenimo ypatumus.

Susirinkti per Mykolines – daugelį metų puoselėjama Žemaičių Naumiesčio bendruomenės tradicija. Šiais Etnografiniais regionų metais Mykolines šventė primindami, kad čia, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos paribyje daugelį metų gražiai sugyveno žemaičiai ir lietuvininkai. „Mūsų seniūnijoje sutelpa net du regionai, – pasidžiaugė seniūnas Jonas Budreckas. – Darbščių žmonių netrūksta nei Mažojoje Lietuvoje, nei žemaitiškoje seniūnijos dalyje“. Mykolinės susijusios su bulviakasio pabaigtuvėmis, derliumi, pabaigtuvių vaišėmis, anuomet buvo duoklių atidavimo terminas, kaimo vaikų mokslo metų pradžia. Senovėje ši šventė vadinta Daga – brandos, sudygusių

Tautodailininkės Violetos Benetienės kūrinių galima pamatyti bemaž kiekvieno rusniškio namuose. Jos sukurtais papuošalais mielai pasipuošia ne tik rusniškės – šilti atsiliepimai apie tautodailininkės darbus pasiekia iš Vainuto, Žemaičių Naumiesčio, Šilutės, kitur. Nemažai autorės darbų iškeliavo ir užu valstybės sienų. Šįkart Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centre buvo eksponuojama V. Benetienės veltinių paroda „Baltų mitologinės dievybės“. V. Benetienė pasakoja, kad vėlimas ją domino seniai, šio amato paslapčių viename edukaciniame renginyje parodė Virginija Būrė. Vėlimas ją tiesiog pakerėjo, užbūrė. Kiekvienam darbui skyrė

Vilhelmas Jonas Pliateris, Jono Vilhelmo ir Helenos Filipinos Oginskytės, Pliaterių sūnus, gimė 1715 m. Pasirašinėdavo Vilhelmo arba Jono, kartais abiem vardais, tuo sudarydamas daug painiavos savo biografams. Paveldėjo visus tėvo dvarus, tarp jų Šateikių. 1766 m. iš Mykolo Kazimiero Oginskio už 714 tūkstančių auksinų įsigijo Švėkšną. Nuolat gyveno Vilniuje arba Šateikiuose, o Švėkšnoje ir kituose dvaruose tik apsilankydavo. Buvo Lietuvos dvasinio tribunolo vicemaršalka, vėliau – maršalka (pirmininkas). Jo kalba, pasakyta šiame tribunole, buvo publikuota pavadinimu: „Vilhelmo Jono Pliaterio, dvasinio tribunolo

Su tokiu šūkiu Šilutės r. savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka pasitinka 70 metų sukaktį  ir, anot pačių bibliotekininkų, 2016-uosius metus, Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Bibliotekų metais. Skaičiai ir faktai Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka buvo įkurta 1945 m. rugpjūčio 1 d. kaip Šilutės apskrities valstybinė viešoji biblioteka, 1995 m. pavadinta pirmojo Mažojoje Lietuvoje kilnojamojo knygynėlio įkūrėjo, poeto Fridricho Bajoraičio vardu. 1990 m. lankytojams duris atvėrė pirmasis Lietuvoje Knygos muziejus, skirtas aktualizuoti Mažosios Lietuvos kultūros paveldą. Jame saugomi seni, reti ir vertingi

Kintų Vydūno kultūros centro organizuojama emalio meno laboratorija „Pamario ženklai“ kasmet sukviečia būrį menininkų iš Lietuvos ir užsienio. Dvi savaites Vydūno kultūros centre tvyrojo kūrybinė atmosfera. Emalio meno laboratorijoje menininkai kūrė pagal jiems pasiūlytą temą. Ir šįkart parinkta tema „Kodas – vėtrungė“ susieta su Pamario krašto istorija, juk vėtrungė – unikalus Mažosios Lietuvos regiono paveldo simbolis. „Kodas – vėtrungė“ Aštuonių menininkų užduotis buvo kuo įdomiau ir įvairiau, panaudojant emalį bei kitas medžiagas, atspindėti šių metų temą. Kūrybos idėjų menininkai galėjo

Bendruomenės „Traksėdžių viltis“ surengtoje Žolinės šventėje netrūko dalyvių, svečių, pramogų, žolynų, buvo net šiupinio. Iškilmingai, su skrybėlaite Vasaros karštis neišgąsdino gražios traksėdiškių Jegerių šeimos, į šventę atvykusių net su mažiausiais šeimos nariais Vilte ir Aretu. Su mažaisiais anūkais šventėje dalyvavo ir jų močiutė Danutė, Traksėdžiuose gimusi, augusi, baigusi mokyklą ir dabar čia tebegyvenanti, beje, kepanti šakočius… Pavėsyje su savo mažaisiais įsitaisė ir daugiau traksėdiškių. Šventės šurmulyje ypač išsiskyrė skrybėlėtos damos. Dėmesį traukė išskirtinė damų trijulė. Pasirodo, tai traksėdiškė Zita su

Bitėnuose, Martyno Jankaus sodyboje, liepos 27 d. į tarptautinį tapybos plenerą „Mažosios Lietuvos ženklai“ susirinko septynių kūrėjų būrelis. Tradicinis pleneras rugpjūčio 8 d. baigsis ekspozicija Mažosios Lietuvos paveikslų sode. Įkvėpė Mažoji Lietuva Į trečius metus iš eilės rengiamą plenerą kviečiama dailininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių. Šiemet Bitėnuose kuria menininkai iš Latvijos, Prancūzijos, Lietuvos. „Visi šiame tarptautiniame tapybos plenere dalyvaujantys menininkai yra profesionalai, gerai žinomi pasaulyje. Pleneras yra tarptautinis, o tai svarbu, kad visuomenė susipažintų su menininkų

Paskutinį vasaros mėnesį degutiškiai rinkosi į šventę „Rugio kalbėjimas“. Šventę, kurioje netrūko ir aplinkinių kaimų gyventojų ir iš toliau atvykusių svečių, organizavo susitelkęs visas kaimas. Kada ardavo pirmąją vagą? Degutiškiai ruginės duonos iš šių metų derliaus dar nekepė. Šventės dalyvius ir svečius vaišino pernykščių rugių duonos miniatiūriniais kepalėliais. Rugius kulti degutiškiams, kaip ir daugeliui šiame krašte ūkininkaujančiųjų, neleido liepos pabaigoje užėję lietūs. Pasak Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografės Admos Baltutienės, anksčiau po Porciunkulės prasidėdavo rudeninis arimas. Ši diena jai ypač

Šilutiškė verslininkė Janina Šveikauskienė pakvietė į savo rožyną bendramintes turiningai praleisti pavakarę. Pasiklausyti poezijos posmų, muzikos, pasigrožėti įvairiomis spalvomis žiedus išskleidusiomis rožėmis, pasiplepėti. Vienoje kelionių agentūroje dirbančią Janiną Šveikauskienę pažįsta keliones mėgstantys šilutiškiai. Ir ne tik keliautojams teko su bendrauti su šia moterimi. Janina Šveikauskienė kuria eiles, yra išleidusi kelias knygeles. Pirmoji knygelė „Sodo spalvos“ skirta vaikams. Antrasis leidinys rado vietą ant poezijos gerbėjų stalo, į knygą sutilpo eilės, padiktuotos gyvenimo ir išgyvenimų. Pasiklausyti jos kūrybos Janina pakvietė į sodą

Liepos pirmąją pusę Pamario krašto gyventojus bei svečius džiugino Kintų muzikos festivalis. Šių metų festivalio muzikinė ašis – estų kompozitoriaus Arvo Pärto, šiemet švenčiančio 80-mečio jubiliejų, muzika, skambėjusi daugumoje koncertų. Koncertuose skambėjo beveik vien šiuolaikinė muzika, skirtinguose renginiuose besiskleidusi vis kitokia instrumentine sudėtimi – nuo pavienių fleitos garsų, violončelės ir elektronikos jungties, smuikų dueto, styginių kvarteto, styginių ansamblio iki sodrių choro balsų ir simfoninio orkestro. Skirtingi koncertai atskleidė vis kitokį šiuolaikinės muzikos „veidą“, tačiau kiekvienąkart atsigręžiantį į publikos lūkesčius ir

Sekmadienį Švėkšnoje vyko Šv. Apaštalo Jokūbo atlaidai, o dieną prieš į „Dvaro šventę“ rinkosi iš arčiau ir toliau sugrįžę bei čia pat gyvenantys švėkšniškiai, netrūko svečių. Susitikimai Vienas pirmųjų šventės renginių prasidėjo jau penktadienį. Seniūnijos, Bendruomenės namų ir Amatų centro kiemelyje buvo surengtas vakaras „Gėlės ir vėjas“. Gausiai susirink švėkšniškiai klausėsi muzikos, eilių, kalbėjosi apie poeziją. Mėgstamiausių poetų P. Širvio ir B. Lengvenienės eiles deklamavo ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Didysis šurmulys buvo šeštadienį. Švėkšnos parke vyko gatvės krepšinio, o

Kintiškiai šventė su saule ir lietumi, pasidžiaugdami ir dėkodami Bangpūčiui – marių valdovui. Už derlių dėkojo berdami grūdus į simbolinį laivelį, iš kurio vėliau virė gardžią lietuvininkų mėgtą kafiją. Daugiausiai dėmesio skyrė jaunoms Kintų seniūnijos šeimoms, likusioms ar sugrįžusioms čia gyventi. Marių šventėje netrūko žuvienės ir rūkytos žuvies. O labiausiai – geros nuotaikos, bičiulystės su artimais ir tolimesniais kaimynais, poilsiautojais, atvykusiais iš kitų šalies regionų. Pabudino marių valdovą Kai tradicinėje švenčių vietoje, Kuršmarių pakrantėje, susirinkusius sveikino šventės vedėja Šilutės muziejaus

Mažių kaime, Vilijos ir Arūno Dikšų sodyboje, 10 dienų vyko dailininkų pleneras. Kūrybinės atmosferos netrikdė tąkart Pamario kraštą aplankę lietūs ir vėjai. Tapytojai lietaus nekeiksnojo – juk ir lietingas oras gali būti kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Daugelis plenero dalyvių atvyko su išankstinėmis idėjomis. Sodybos šeimininkai pasistengė, kad kūrėjams nieko netrūktų. Atokvėpio minutėmis netilo pokalbiai apie kūrybą ir gyvenimą. Plenero kuratorius – kraštietis dailininkas Svajūnas Armonas, vienas pirmųjų pelnęs prestižinę mūsų krašto „Sidabrinės nendrės“ premiją. Iš Vainuto kilęs tapytojas pastebėjo, kad vis

2015-aisiais minimos kompozitoriaus, politiko, Tėvynės patrioto, garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės. Šią datą UNESCO įtraukė į minėtinų sukakčių sąrašą. Garbingą sukaktį kartu mini Lenkija, Baltarusija, Lietuva.   Oginskių pavardė susijusi ir su Švėkšna, kurios šeimininku yra buvęs kompozitoriaus dėdė Mykolas Kazimieras Oginskis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo tribunolo knygose 1766 m. gegužės 22 d. įrašyta, kad Mykolas Kazimieras Oginskis, Vilniaus vaivada, Baltojo erelio, šventojo Stanislovo, Šventojo Andriejaus ir Aleksandro Nevskio ordinų kavalierius, „būdamas amžinas

Į Saugų seniūnijos šventę „Po malūno sparnais“ suėjo iš visos seniūnijos, netrūko ir iš toliau atvykusių. Vasaros gėlynais išpuoštoje scenoje aidėjo daina apie Saugų kraštą, ją traukė dainingosios vokalinio ansamblio „Artuma“ (vad. Vida Gončarova) moterys. Žemaitis ir Šišioniškė Šventės vedėjai Žemaitis (Vytautas Laurinavičius) ir Šišioniškė (Indrė Skablauskaitė) tarmiškai sveikinosi su sveteliais iš toli ir iš arčiau atvykusiais. Saugiškiai šventė skinkio, pasčiūko ir pyvuko (šišioniškai – alaus) šventę: „Veizėsim, dirbsim, po tam džiaugsimės… Juk gyvenam į tokį kaimą, katras yr įsitaisęs

Senųjų amatų stovykloje Bikavėnuose buvo karšta ne todėl, kad vasara ar atostogų metas. Senųjų kaimo tradicijų kultūros centre dvi dienas trukusioje liaudies amatų stovykloje sukosi 12 amatininkų, juos stebėjo ir iš jų amato įgūdžių sėmėsi Šilutės bei aplinkinių rajonų mokiniai ir suaugusieji. Stovyklautojai pasijuto tarsi esantys didžiulėje amatininkų dirbtuvėje, kur mokėsi verpti, austi, karpyti, pinti, megzti, velti, lipdyti, kalvystės, gaminti muzikos instrumentus ir kitokių amatų. Ir patys stovyklos organizatoriai stebisi tokiu amatų stovyklos populiarumu. Norinčiųjų išmokti amatų neatbaido ir tai,

Tarptautinės muziejų nakties proga Šilutės Hugo Šojaus dvare, plevenant žvakių ugnelėms, veikė parodos, o paskutiniams saulės spinduliams lyžtelėjus dvaro rūmus, čia apsilankė Prūsijos karališkoji pora, lydima metraštininkės… Tą dieną muziejininkai plačiai atvėrė dvaro rūmų duris visiems, kuriems rūpėjo sužinoti, kaip ir kuo anuomet gyveno dvariškiai. Ekspozicijų salė „pražydo“ Hugo Šojaus dvaro ekspozicijų salė „pražydo“ garsaus dailininko Prano Domšaičio tapytų gėlių natiurmortais. Iš vieno žvelgė našlaitės, iš kitų – rožės, jurginai, astrai ir visokios kitokios vazose pamerktos darželio ar laukų gėlės.

Į Kintų Vydūno kultūros centre vykusį Muziejų dienos ir nakties renginį suėjo ir suvažiavo gausus būrelis kintiškių, šilutiškių, būta svečių iš kitų Lietuvos miestų. Net iš Tilžės atskubėjo ten veikiančio Lietuvos konsulato laikinasis vadovo Bronius Stasys Makauskas ir į jo automobilį tilpusios keturios lietuvių draugijos dainininkės su lietuviškomis dainomis. Anot Vydūno kultūros centro direktorės Ritos Tarvydienės, nuo 1994 m. Kintuose veikiančią Vydūno muziejaus ekspoziciją kasmet aplanko per 4000 lankytojų. Paskutiniais metais ypač suaktyvėjo pavienių lankytojų ir šeimų grupės. Lankytojai domisi

Gegužės 19 d. Hugo Šojaus dvaro konferencijų ir koncertų salėje vyks vakaras-koncertas „Gyventi muzika“. Koncertas skirtas Šilutės rajono vaikų meno mokyklos mokytojos ekspertės Liudmilos Kašėtienės kūrybinio kelio ir veiklos Šilutėje 20-mečiui. Koncerto pavadinimas taikliai atspindi Liudmilos asmenybę – dirbti tai, kuo gyvena. Su muzika nuo vaikystės Liudmilą muzika paviliojo dar vaikystėje. Jos mama turėjusi retą žemo tembro balsą – kontraltą – ir svajojo tapti dainininke. Likimas lėmė tą svajonę įgyvendinti Liudmilai. Pamėgusi muziką nedvejodama su ja eina per gyvenimą. Meile

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti buvo skirta Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Mažasis Liubekas“. Greta eksponuojamų fotografijų rodyta ir knygų ekspozicija, skirta leidyklos „Libra Memelensis“, pernai minėjusios savo veiklos dvidešimtmetį. Ir fotografijų parodą, ir knygų ekspoziciją parengė knygų leidėjas, istorikas Kęstutis Demereckas. Pirmasis fotoaparatas Leidyklos „Libra Memelensis“ vadovas mūsų kraštietis Kęstutis Demereckas gimė ir augo Šilutėje, viename iš namų prie Šyšos, žuvų turguje. Dar mokyklos laikais, užauginęs triušių ir juos pardavęs, įsigijo fotoaparatą „Smena“. Juo fotografuodavo namiškius, draugus, gyvenamąją

Neseniai vykusios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filiale įvyko susitikimas su kraštiečiu iš Pypliškės kaimo (Gardamo sen.), dabar gyvenančiu Šiauliuose, Liudviku Stankumi. Saulėtą antradienio popietę į biblioteką rinkosi ne tik nuolatiniai jos lankytojai, bet ir svečiai iš tolimiausių Lietuvos miestų: Vilniaus, Alytaus, Šiaulių, Pagėgių. Rinkosi visi, kuriems artima ar pažįstama Liudviko Stankaus genealogija. Autoriaus išleistoje knygoje „Įspaudai širdyje ir kelyje“ atsispindi jo tėvų, senelių, brolių, seserų likimai. Knygoje užrašyti tiek autoriaus, tiek jo dukterėčių prisiminimai

Balandžio 29 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre minėjome Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus 170-ąsias gimimo metines. Šia proga miesto bendruomenei buvo surengtas teatralizuotas koncertas, kurį koordinavo Šilutės pirmosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja D. Jakienė, o scenarijų parengė mokytoja ekspertė I. Arlauskienė. Į bendrą koncertą pirmą kartą buvo pakviesti Pamario pagrindinės mokyklos mokiniai bei mokytojai. Šių bendruomenių aktyviausi, veikliausi bei drąsiausi koncerto dalyviai džiugino ir žadino visus iš žiemos stingulio, jie stengėsi suteikti jaunatviško optimizmo, energijos ir pavasariškai šiltos nuotaikos bei

Balandžio 22 d. prasidėjusioje penkioliktoje nacionalinėje Lietuvos bibliotekų savaitėje „Biblioteka: informacija ir žinios kiekvienam“ aktyviai dalyvavo ir Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Visą savaitę vyko skaitymai, susitikimai, konferencijos, edukaciniai užsiėmimai, parodų pristatymai. Savaitę trukusių renginių maratoną užbaigė tradicinis renginys, kuriame paskelbtas geriausias Pamario krašto bibliotekininkas. Geriausia 2014 metų bibliotekininke išrinkta Kintų filialo vyr. bibliotekininkė Vaida Nausėdaitė.   Atvykusius į Kintų pagrindinės mokyklos daugiafunkcio centro salę, išpuoštą spalvingais balionais-burbulais sveikino kaimo kapela „Žemaitkiemis“ (vadovė Aldona Valdžienė). Veikė ekspozicija „Biblioteka ir pagarbieji jos

Smagu išgirsti apie knygos sutiktuves. Kasdienį gyvenimą knyga nuspalvina, jam suteikia gyvybės, jausmo ar žinių, atveria vartus į nežinomus pasaulius… Dalios Žibaitienės dešimtoji knyga „Tarp dienos ir nakties“ yra jos dovana poezijos ir prozos gerbėjams. Šilutės literatų, knygų gerbėjų, pedagogų bendruomenei nereikia pristatyti knygų autorės Dalios Žibaitienės. Išugdžiusi ne vieną dešimtį jaunųjų literatų, tūkstančiams mokinių įskiepijusi meilę lietuvių kalbai ir literatūrai, paakinusi ne vieną savo auklėjamosios klasės mokinį išraiškingo sceninio žodžio, judesio pedagogė Dalia Žibaitienė ir pati visada kūrė. Jos

Mokslinė monografijos „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ pirmoji knyga, pasirodžiusi 2010 m., buvo pirmas tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje. 2014 m. pasirodė šio leidinio antroji knyga. Šių knygų autoriai – Mažosios Lietuvos praeities tyrinėtojai, architektūros istorikai Martynas ir Marija Purvinai. Šįkart susitikti su knygų autoriais Šilutės kraštotyros draugija pakvietė į Hugo Šojaus dvarą. Pasak M. Purvino, kvalifikuoti tyrėjai žino, kad ir labai suniokotose kapinėse dar yra likę pėdsakų, iš kurių galima atkurti buvusią padėtį. Sovietmečiu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Mažosios Lietuvos

Rusnėje numatoma pastatyti skulptūrą Indijos tautinio išsivadavimo dvasiniam lyderiui, nesmurtinio pasipriešinimo taktikos pradininkui Mahatmai Gandžiui (Mahatma Gandhi) ir artimam jo bendražygiui ir bičiuliui, iš Rusnės kilusiam litvakui architektui Hermanui Kalenbachui (Hermann Kallenbach). Tikimasi, kad šis atminimo ženklas taps simboliu, galinčiu į Rusnę pritraukti daugiau turistų, o šios idėjos autoriai yra įsitikinę, kad įgyvendintas projektas padės sutvirtinti Lietuvos ir Indijos partnerystę, paskatins Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos ryšius bei Lietuvos visuomenės domėjimąsi, pabrėš iš Lietuvos kilusių žydų pasaulinę įtaką, jų pasiekimus.

Auga nauja Šilutės rajono vaikų meno mokyklos pučiamųjų instrumentų fanfarinio orkestro ,,Pamarys“ pamaina. Neseniai Gražvydo Railos vadovaujama fanfarinė grupė „Pamarys“ (koncertmeisteris Edgaras Gedeikis), dalyvavo Plungėje įvykusiame VIII tarptautiniame vaikų ir jaunimo pučiamųjų instrumentų ansamblių konkurse-festivalyje „Pavasario trimitai“. Plungėje – senos pučiamųjų instrumentų muzikos tradicijos, svarbią vietą kultūriniame gyvenime užimančios nuo kunigaikščių Oginskių laikų. Tęsdami ir puoselėdami tradicijas, plungiškiai kas dveji metai rengia konkursą-festivalį „Pavasario trimitai“. Šiemet tai buvo aštuntas, beje, pagrindinį konkurso prizą iškovojo kaimynai latviai. Šilutės jaunieji muzikantai taip

Šeštadienį snigo, lijo, siautėjo vėjas. Iki stintų šventės pradžios išsigiedrijo. Į šventę rinkosi Rusnės salos gyventojai, buvo iš Šilutės ir toliau. Kepti stintų, virti žuvienės atskubėjo rusniškių kaimynai iš Juknaičių ir Usėnų bendruomenių. Visus šildė degantys laužai, karšta arbata, gardi žuvienė, bendras pasibuvimas. Ten, kur Nemunas šakojasi, o Skirvytė daro vingį, kur stūkso senasis Pakalnės klevas, ir buvo įrengtas stilizuotas Rusnės kiemelis, kuriame vyko pirmoji stintų šventė naktį. Susirinkusiųjų nosis kuteno kepamos stintos kvapas, prie laužų viliojo kunkuliuojanti prūsiška (pienu