Medaliais įvertintas usėniškių Mažosios Lietuvos tyrinėtojų triūsas

FONDASUsėnuose kasmet organizuojama šventė „Mūsų kaimas pilnas gerumo“, gal todėl, kad šis kaimas išties gali didžiuotis savo gerais žmonėmis. Pernai, liepos viduryje, šešiolikmečiai Lukas Jakštas ir Lukas Bernotas išgelbėjo skęstantį kaimyną, o lapkritį Meišlaukių kaimo daugiabučio gyventojas Arūnas Siminauskas iš degančio namo išgelbėjo 6 vaikus.
Pasak Usėnų seniūno Algirdo Raukčio, Usėnai garsėja ir savo krašto tyrinėtojais, išgarsėjusiais visoje šalyje.

Senose krašto kapinaitėse Onutė Miliauskienė fiksuoja išlikusią antkapio epitafiją.

Usėniškis Richardas Lolat
„Prieš penkerius metus, dar neturėdama patirties, tačiau turėdama didžiulį norą ir užmojį, Onutė Miliauskienė su bendraminčiu Richardu Lolat lankė ir kalbino senuosius kaimų gyventojus, užrašė jų atsiminimus, fotografavo senus trobesius, rinko senas nuotraukas, lankė senąsias evangelikų kapinaites“, – pasakojo Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliotekininkė Sandra Jablonskienė.
Pati O. Miliauskienė pamena, kad domėtis Mažosios Lietuvos paveldu, senosiomis evangelikų liuteronų kapinaitėmis, vadinamomis muziejumi po atviru dangumi, pradėjo tuomet, kai buvo pakviesta į Kavolių kapinių šventę. Anksčiau jautusi kapinių baimę, dabar yra aktyviausia jų lankytoja.
Apie savo bendražygį usėniškį R. Lolat papasakojo Onutė Miliauskienė: „Šiame krašte gimęs ir užaugęs Richardas daugiau nei prieš dešimtmetį savo iniciatyva pradėjo tvarkyti senąsias Kavolių evangelikų liuteronų kapinaites. Pirmiausia sutvarkė savo tėvų ir senelių, prosenelių kapavietes, vėliau – artimųjų kapavietes gretimose Meišlaukių kaimo kapinaitėse. Tvarkė ne tik savo artimųjų kapus. Į talką atskubėjo žmona Birutė, broliai Gintaras ir Rolandas“.
Tvarkyti kapines ėmėsi ir visa Usėnų bendruomenė. Sutvarkytose Kavolių senosiose evangelikų liuteronų kapinaitėse R. Lolat iniciatyva kasmet rengiamos kapinių šventės, į kurias renkasi usėniškiai. Pernai sutvarkytos Plaškių kaimo senosios kapinaitės.
R. Lolat‘ui rūpi ne tik senosios krašto kapinaitės, bet ir kiti kultūros paveldo objektai. Jis buvo vienas iš iniciatorių užmezgant kontaktus su Kultūros vertybių apsaugos departamento vadovybe, rūpinosi, kaip gauti lėšų Katyčių bažnyčios restauravimo ir remonto darbams.

Už savanoriškas ir savarankiškas pozityvias iniciatyvas ir veiklą stiprinant valstybę, fiksuojant ir gaivinant jos istorinę atmintį, ugdant visuomenės pilietinę, kultūrinę savimonę, tyrinėjant, saugojant ir aktualinant Mažosios Lietuvos konfesinį, kultūrinį ir istorinį paveldą Gabrielės Petkevičaitės – Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“ apdovanota usėniškė Onutė Miliauskienė.
Jos bendražygiui usėniškiui Richardui Lolat įteiktas LR Seimo medalis už savanoriškas ir savarankiškas pozityvias iniciatyvas fiksuojant Mažosios Lietuvos etnografinio regiono konfesinį paveldą, jį aktualinant, tyrinėjant ir ugdant bendruomenės pilietiškumą.

Seniūnijoje – 27 kapinaitės
Onutės Miliauskienės ir Richardo Lolat iniciatyva Usėnų apylinkėse aptiktos ir užfiksuotos 27 kapinaitės. Užrašyti vyresniųjų žmonių prisiminimai apie kapinaitėse palaidotus jų artimuosius, atlikti kapinaičių ir kapaviečių matavimai. Kapinaičių ir kapaviečių aprašymai bei schemos parengtos pagal Klaipėdos universiteto mokslininkų rekomendacijas. O. Miliauskienė ir R. Lolat, tyrinėdami seniūnijos senąsias kapines, fiksuoja išlikusias antkapinių paminklų epitafijas. Paminklų užrašai liudija krašto kultūrą, istoriją, kalbinę, religinę aplinką.
Prieš porą metų bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu buvo surengta edukacinė-pažintinė ekspedicija „Mūsų krašto praeities beieškant“, kurioje kartu su universiteto studentais ir dėstytoju prof. dr. Rimantu Sliužinsku dalyvavo ir Usėnų pagrindinės mokyklos mokiniai. Ekspedicijos dalyviai aplankę Usėnų ir Stoniškių senąsias kapinaites įamžino ir suregistravo kapinėse likusius senus kryžius, koplytstulpius, antkapinius paminklus ar jų likučius, kapinių vartus. Surinktą medžiagą perdavė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archyvui.
Ryšiai su buvusiais krašto gyventojais
O. Miliauskienė susirašinėja su iki Antrojo pasaulinio karo krašte gyvenusiais žmonėmis. Savo pastangomis surado 12 asmenų. Atsiliepusieji į jos laiškus pasidalijo savo prisiminimais, atsiuntė senų nuotraukų ar jų reprodukcijų. Susirašinėjimo laiškai yra svarbūs dokumentai, liudijantys svarbią Lietuvos istoriją.
O. Miliauskienė bendrauja su gimtąsias vietas lankančiais išeiviais, jų palikuoniais, kartu su jais ieško išlikusių šeimos ir jų gyventų vietų praeities ženklų. Sukaupta medžiaga ir įvykiais O. Miliauskienė dalijasi su Usėnų ir Šilutės krašto bendruomene.
Pernai Usėnų kraštotyrininkai O. Miliauskienė ir R. Lolat pakvietė usėniškius į unikalią kelionę istoriniu Prūsijos karalienės Luizės keliu, kuriuo ji 1807 m. keliavo iš Karaliaučiaus į Klaipėdą.
Onutė Miliauskienė yra F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Usėnų filialo bibliotekininkė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos Šilutės skyriaus narė, asociacijos Šilutės rajono bibliotekininkų draugijos narė, asociacijos Šilutės raštijos ir knygių draugijos, Usėnų bendruomenės narė. Šių bendruomenių iniciatyva Onutės Miliauskienės kandidatūra buvo pasiūlyta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės apdovanojimui gauti.
Onutei Miliauskienei „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui“ iškilmingame renginyje Panevėžio J. Miltinio dramos teatre buvo įteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Šiai nominacijai siūlyta 20 kandidatų iš visos Lietuvos.
Usėniškiui Richardui Lolat Usėnų bendruomenės šventėje įteiktas LR Seimo medalis už savanoriškas ir savarankiškas pozityvias iniciatyvas fiksuojant Mažosios Lietuvos etnografinio regiono konfesinį paveldą. Apdovanojimą įteikė LR Seimo pirmininko pavaduotojo Kęsto Komskio padėjėjas Ričardas Stonkus.
Džiugi žinia plinta greitai
Žinia apie Onutės Miliauskienės ir Richardo Lolat pelnytus apdovanojimus netruko apskrieti Usėnų seniūniją dar prieš šv. Velykas. Pagerbti krašto tyrinėtojų, aktyvių bendruomenės narių rinkosi Usėnų seniūnijos bendruomenės salėje. Susirinko gausus būrys usėniškių, atvyko Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos atstovės, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, LR Seimo pirmininko pavaduotojo Kęsto Komskio padėjėjas Ričardas Stonkus.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Regina

    Nuoširdžiausi linkėjimai Tau, Onute. Smagu, kad buvo įvertintas Tavo darbštumas ir atsidavimas savam kraštui. Linkiu sveikatos ir sėkmės.
    Buvusi bendraklasė Regina Vasiliauskaitė – Juškienė, Rusnė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite