Kovo 11 d. minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną vargu ar prisiminsime, kad ši diena susijusi ir su Pamario kraštui svarbiu žmogumi – Ernstu Vilhelmu Berbomu. Neretai Kuršmarių vėtrungių tėvu vadinamas E. Berbomas gimė prieš 230 metų – 1786 metų kovo 11 d.

Plastilininis Regimanto Midvikio sukurtos Ernsto Berbomo skulptūros maketas šiuo metu saugomas Šilutės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje.

Šilutėje sklando mintys, kaip būtų galima įamžinti šios iškilios asmenybės pėdsakus Pamario krašto istorijoje.
Iniciatorius – Edmundas Benetis
Apie Ernstą Vilhelmą Berbomą (vok. Ernst Wilhelm Beerbohm) ir jo atminimo įamžinimą gimtadienio išvakarėse prabilo Šilutės r. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis architektas Edmundas Benetis. Pasirodo, architektas turi net plastilininį E. Berbomo skulptūros maketą, kurį sukūrė tauragiškis skulptorius Regimantas Midvikis, praėjusiais metais iškeliavęs Anapilin.
„Taigi, šio autoriaus skulptūra, skirta E. Berbomui, kartu galėtų būti ir skulptoriaus kūrybos įamžinimo ženklas. Kadangi Tauragės apskričiai, kurioje gyveno R. Midvikis, priklauso kaimyninė Pagėgių savivaldybė, įgyvendinti šio skulptoriaus projektą galėtų būti suinteresuoti ir kaimynai“, – mano E. Benetis.
Mintis kilo 2011-aisiais
Architektas E. Benetis pasakojo, kad mintis įamžinti E. Berbomą kilo 2011 metais, kai minint Šilutės pirmtakės Šilokarčemos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 500-ąsias metines atsisakyta įgyvendinti kitą R. Midvikio projektą – Tilžės gatvės parkelyje pastatyti Šilutės praeičiai skirtą stelą.
Beje, liko negyvendintas ir dar vienas skulptoriaus projektas – buvusio metalinio Peterso tilto įamžinimas Rusnėje.
„Regimantas Midvikis mielai atvažiuodavo į Šilutę ir noriai čia kurdavo. Tačiau jo kūrybą šiame mieste lydėjo nesėkmės. Kol kas nė vieno projekto neįgyvendinta“, – sakė artimai su skulptoriumi bendravęs E. Benetis. Jo darbo kabineto spintoje stiklinėje vazoje saugomas ir plastilininis E. Berbomo skulptūros maketas, tiesa, šiek tiek apgadintas.
Anot E. Benečio, garsaus Pamario veikėjo atminimą būtų galima įamžinti minint jo gimimo (1786 m. kovo 11 d.) arba mirties (1865 m. vasario 20 d.) metines. Architekto manymu, skulptūra E. Berbomui galėtų iškilti Kintuose arba Šilutėje, pavyzdžiui, iškyšulyje įplaukiant į Šilutės uostą. Arba dar kur nors. Vis dėlto geriausia, E. Benečio manymu, skulptūrą būtų statyti Kintuose, nes tai artimiausia vieta nuo buvusios E. Berbomo gimtinės, maždaug už 7 km buvusio ir sunykusio Muižės dvaro.
Beje, sakyti, kad E. Berbomas šiuo metu visiškai užmirštas, nebūtų teisinga. Jis minimas edukacinėje programoje „Vėtrungių kelias“. Tai pažintinis kultūros ir turizmo maršrutas keliaujantiems po Rambyną ir Kuršmarių kraštą. Šio kelio dalyviams pristatomas kultūrinių renginių ir paslaugų tinklas, supažindinantis keliautoją su unikaliomis vandens kultūrą populiarinančiomis tradicijomis ir papročiais.

Vaidotas VILKAS