Tautodailininkės Violetos Benetienės kūrinių galima pamatyti bemaž kiekvieno rusniškio namuose. Jos sukurtais papuošalais mielai pasipuošia ne tik rusniškės – šilti atsiliepimai apie tautodailininkės darbus pasiekia iš Vainuto, Žemaičių Naumiesčio, Šilutės, kitur. Nemažai autorės darbų iškeliavo ir užu valstybės sienų. Šįkart Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centre buvo eksponuojama V. Benetienės veltinių paroda „Baltų mitologinės dievybės“.

Tautodailininkė Violeta Benetienė.

V. Benetienė pasakoja, kad vėlimas ją domino seniai, šio amato paslapčių viename edukaciniame renginyje parodė Virginija Būrė. Vėlimas ją tiesiog pakerėjo, užbūrė. Kiekvienam darbui skyrė ne po vieną valandą. Pirmieji Violetos darbai buvo papuošalai, pastelinės alyvinės spalvos karoliai ir apyrankė. Papuošalus sukūrė savo dukrai Eglei jos gimtadienio proga. Vėliau vienas po kito pabiro „veltinukai“: karoliai, apyrankės, diržai, riešinės, rankinės, margučiai, kalėdiniai žaisliukai, namų dekoravimo detalės…
Veltiniai kūriniai, spinduliuojantys šilumą, traukia akį, juos norisi nešioti, pajusti šilumą. Violetos sukurti darbai iš vilnos yra plastiški, nėra perkrauti detalėmis. Įvaldžiusi vėlimą sausuoju ir šlapiuoju būdu Violeta sukūrė daugybę darbų, surengė ne vieną parodą. Norintiems išmokti vėlimo įgūdžius perduoda edukacinių užsiėmimų lankytojams. Violeta Benetienė, ne vienerius metus atidavusi mokyklai, jos nepamiršo, vėlimo pamokų surengia ir mokiniams.
Dar dirbdama mokykloje pradėjo domėtis tautos ištakomis, tuo, kas lemdavo ar padėdavo mūsų protėviams gyventi, kas lydėjo juos nuo mažumės iki senatvės. Tai, ką ne kartą pasakojo savo mokiniams, dabar ji atkartoja savo darbuose. Apie tai byloja viena paskutiniųjų V. Benetienės veltinio paroda „Baltų mitologinės dievybės“. Eksponuojama kelios dešimtys veltinių delmonų, kitų aksesuarų. Delmonus nuvėlė iš vilnos šlapiuoju, o dekoravo sausuoju būdu. Ant delmonų pavaizdavo žmogaus gyvenimą ir lemtį lemiančias dievybes, jų atvaizdų ieškojo aprašymuose, pasikliovė kūrybine nuojauta.
Štai Lada – didžioji baltų deivė motina, viso pasaulio gimdytoja, jos dukra Lela, seserys dvynės Laima ir Ragana, kurių viena lėmė gyvenimą, kita – mirtį, Gabija – ugnies valdovė, šeimos židinio ir sveikatos sergėtoja, Austėja – geradarė, šeimos židinio, bitininkystės globėja ir darbščioji audėja, Milda – meilės ir laisvės deivė. Visos pagonių dievybės susietos su gamtos stichijomis: audromis, potvyniais, žaibais.
Parodoje netrūko darbų su vandenų mitologiniais personažais. V. Benetienė priminė, kad marių stichijos dievybe laikytas Bangpūtys, dar vadintas ir Vėjopačiu. XVII a. Mažojoje Lietuvoje Motiejus Pretorijus aprašė, kad Bangpūtys – dviveidis išpūstomis lūpomis, kuriam ant galvos tupi gaidys, o rankose jis laiko žuvį ir statinaitę. Bangpūčiui pavaldūs aštuoni vėjai. „Norėdami pasigerinti, vildamiesi, kad Bangpūčio valdomi vėjai nesudraskytų burių, nepaskandintų valčių, žvejai prie laivų stiebų tvirtindavo dievybės simbolius. Dažnai vyro galvą su sparnais, kartais trigalvį“, – pasakojo V. Benetienė.
Parodos atidarymo dieną į Salos etnokultūros ir informacijos centrą atskubėję rusniškiai džiaugėsi Violetos Benetienės darbais, dėkojo kūrybingai rusniškei. Prieš keletą metų tautodailininkės vardą pelniusi Violeta pomėgį grožiui ir menui paveldėjo iš savo tėvo Danieliaus Mažučio. Moteris daug laiko praleidžia domėdamasi krašto istorija. Kol dirbo mokykloje, tuo pomėgiu užkrėsdavo ir savo mokinius.
Dar V. Benetienė žinoma kaip ypač gardžių pyragų, tortų kepėja. Nei viena Rusnės šventė nepraeina be unikalaus senovinio Rusnės punšo, kurį pagal čia XIX a. pabaigoje gyvenusio vaistininko Kitelio receptą verda Violeta. Šio unikalaus kulinarinio paveldo skanavo ir susirinkę į parodos atidarymą.
Ši paroda vėliau bus eksponuojama Klaipėdos istorijos muziejuje.

Laima PUTRIUVIENĖ