Kultūra

Bibliotekos bendruomenė paminėjo šviesuolio Vydūno 73-iąsias mirties metines

2026 m. vasario 20 d., minint humanisto, švietėjo, kultūros veikėjo, dramaturgo, rašytojo, chorvedžio, publicisto Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) 73-iąsias mirties metines, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pagerbė šio šviesuolio atminimą, uždegdama žvakeles ir padėdama gėlių jo amžinojo poilsio vietoje – ant kapavietės, esančios Mažosios Lietuvos šviesuolių panteonu vadinamose Bitėnų–Užbičių (Bitėnų–Rambyno) kapinaitėse. Vydūnas – Lietuvai, lietuvybei ir visai tautai didžiai nusipelnęs mąstytojas, dvasinis tautos vedlys, visą gyvenimą skyręs moralinių, pilietinių, kultūrinių, kalbinių vertybių gaivinimui, jų puoselėjimui ir muzikinės, literatūrinės tradicijos

Raudonos plytos Šilutėje: paroda, kuri kalba apie nutylėtą Klaipėdos krašto istoriją

raudonos plytos

Vasario 4 d. 17.30 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje vyks fotografijų parodos „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ atidarymas. Į renginį atvyksta Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas, kurio įžvalgos apie Klaipėdos krašto istoriją ir atmintį nuolat sulaukia didelio dėmesio. Taip pat atidarymo renginyje dalyvaus šios parodos iniciatorė, VšĮ „Raudonos plytos“ vadovė, šilutiškė Edita Valinčienė. Renginio metu vyks parodos pristatymas ir trumpa paskaita su diskusija. Apie nutylėtą krašto istoriją Ši fotografijų paroda ir visa organizacijos „Raudonos plytos“ veikla – apie nutylėtą Klaipėdos krašto

Literatūrinė Ievos Simonaitytės premija paskirta rašytojui Dovydui Pancerovui

Pancerovas

Sausio 23 d., 18 val., Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyks iškilmingas 40-osios Literatūrinės Ievos Simonaitytės premijos teikimo vakaras. Apdovanojimas bus įteiktas iš Šilutės kilusiam rašytojui Dovydui Pancerovui už 2025 metais išleistą romaną „Pragaro vartai“.   Tarp 16 pretendentų „Pragaro vartai” – tai psichologiškai paveikus pasakojimas apie jauno tėvo bandymą prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo karo paženklintame pasaulyje. Pagrindinis herojus, suvokęs savo asmenines nesėkmes ir bijodamas tapti svetimu sūnaus akyse, palieka šeimą bei darbą ir grįžta į gimtąjį Uostadvarį. Čia, vaikystės namuose, jis

Šilutėje paminėtos 35-osios Laisvės gynėjų dienos metinės

Sausio 13

Sausio 12–13 d. Šilutėje vyko Laisvės gynėjų dienai skirti renginiai, skirti Sausio 13-osios įvykių 35-osioms metinėms. Šių metų tema – „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“ – kvietė nepamiršti 1991-ųjų sausio įvykių ir perduoti patirtį bei istorines pamokas jaunajai kartai. Šventės renginiai Pagrindiniu atminimo renginių akcentu tapo meninė–edukacinė iniciatyva „14 Laisvės žingsnių Šilutėje – kelias į laisvą žmogų“. Laisvės gynėjų dienos jubiliejinei sukakčiai paminėti skirta iniciatyva kvietė šilutiškius ir miesto svečius į simbolinį atminties kelią. Šilutės kultūros centras, bendradarbiaudamas su

Seimo nutarimu Vilma Griškevičienė atstovaus Mažajai Lietuvai

2025 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu patvirtino naujos kadencijos Etninės kultūros globos tarybą. Etnografiniam Mažosios Lietuvos regionui šioje taryboje trečią kadenciją patikėta atstovauti Vilmai Griškevičienei. Ji – Šilutės r. savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vedėja. Taryba yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus. Ji vykdo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą. Tarybos

Vydūno viešojoje bibliotekoje – vokiečių klasikų literatūros vakaras „Sielų trauka“

Puoselėjant pasaulio literatūros klasikos sklaidą ir jos pažinimą, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje spalio 22 d. įvyko jaukus ir prasmingas literatūrinis–muzikinis vakaras „Sielų trauka“. Renginys  subūrė gausų būrį pagėgiškių, svečių ir literatūros mylėtojų.  Tądien bibliotekoje lankėsi garbingi svečiai: aktorė, scenaristė, režisierė, UNICEF geros valios ambasadorė, Klaipėdos universiteto Filologijos katedros docentė Virginija Kochanskytė, literatūrologas, publicistas, vertėjas, Pagėgiuose gimęs kraštietis, docentas daktaras Marijus Šidlauskas bei leidyklos „Andrena“ vadovė Nijolė Petrošienė. Pastaroji pristatė dvi šios leidyklos 2024 m. išleistas knygas.Tai įžymių vokiečių rašytojų

Jubiliejinį skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“ priėmė gausus būrys skaitytojų

vasara su knyga

Gražia, prasminga ir neatsiejama vasaros literatūrine tradicija Lietuvoje tapo vasaros skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“. Įtraukiančiomis užduotimis suburiantis gausybę mažų ir didelių šalies skaitytojų renginys šiemet vyko dešimtą kartą.  Birželio–rugpjūčio mėnesiais vykusi respublikinė skaitymo skatinimo iniciatyva sulaukė didžiausio Pagėgių krašto bibliotekų lankytojų  dalyvavimą per visą šios akcijos gyvavimo istoriją. Į vasariškų skaitymo potyrių, netikėtų atradimų ir naujų literatūrinių patirčių kelionę leidosi net 399 Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos, Kentrių, Lumpėnų, Natkiškių, Piktupėnų, Stoniškių, Šilgalių, Vilkyškių ir Žukų bibliotekų lankytojai. Iš

Paveldosaugos akiratyje – Mažosios Lietuvos paveldo unikalumas, išskirtinumas

Mažosios Lietuvos kultūros paveldo problematika rugsėjo mėnesį buvo aptarta Šilutėje, Hugo Šojaus muziejuje vykusiame renginyje „Mažosios Lietuvos kultūros paveldas. Aktualizavimas ir problematika“.  Pasikalbėti apie šio krašto unikalų, išskirtinį paveldą pakvietė KPD Klaipėdos bei Telšių-Tauragės skyriai. Renginys sulaukė būrio visuomenės ir įvairių institucijų atstovų, kuriems rūpi Mažosios Lietuvos kultūrinio paveldo išsaugojimas. Pranešimai apie šių dienų paveldo aktualijas Renginio dalyvius pasveikino Šilutės r.  savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras. KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Almantas Mureika pristatė

Laikui nepavaldi H. ir E. Šojų muziejaus etnografinė ekspozicija

Šilutės r. savivaldybė 2025-uosius metus paskelbė  Hugo Šojaus (Scheu) metais. Mat šiemet sukanka 180 metų nuo visuomenės ir kultūros veikėjo, dvarininko, Šilutės mecenato gimimo. Norėdami deramai paminėti šį jubiliejų H. Šojaus muziejaus darbuotojai turi tikslą – kuo plačiau paskleisti žinią apie Šilutei svarbaus žmogaus nuveiktus darbus įvairiais jo veiklumą bylojančiais aspektais. Šįkart pristatome muziejaus etnografines vertybes. Saugant nuo išnykimo XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Europoje (taip pat ir Lietuvoje) vyko senųjų  etnografijos, tautosakos, tautodailės reliktų fiksavimo, rinkimo

Čiurlionio kūryba ant pašto ženklų –  mažytė galerija, keliaujanti po pasaulį

Čiurlioniui

Rugsėjo 22 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklų bloką „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – 150-osios gimimo metinės“. Jį sukūrė menininkė Irma Balakauskaitė. Bloką sudaro trys vienetai pašto ženklų, kurių kiekvieno nominalas – 2 Eur. Bendras tiražas – 7000 egzempliorių. Ant naujojo pašto ženklų bloko pavaizduoti trijų garsių M. K. Čiurlionio paveikslų fragmentai: „Tiesa“, „Ramybė“ ir „Bičiulystė“.  „Šie pašto ženklai – langas į Čiurlionio kūrybos pasaulį. Džiaugiamės, kad su juo galės susipažinti ir žmonės kitose šalyse, išvydę naujuosius pašto ženklus ant

Šilutiškė Vaida Galinskienė – Mažosios Lietuvos regiono 2025 metų mokytoja-etnokultūros puoselėtoja

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos taryba, pritariant Etninės kultūros globos tarybai. 2025 metais jau antrą kartą surengė konkursą „Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono 2025 metų mokytojas – etnokultūros puoselėtojas“.    Etnografinio regiono Metų mokytojo vardo suteikimo konkurso tikslas – įvertinti etnografinio regiono mokytojų, dirbančių etninės kultūros srityje, profesinės veiklos pasiekimus ir skatinti juos profesinei bei kūrybinei iniciatyvai. Metų mokytojo vardas suteikiamas už pastarųjų penkerių metų reikšmingą veiklą etnokultūrinio ugdymo srityje, kitus reikšmingus savivaldybės ir etnografinio regiono bendruomenei pasiekimus etninės kultūros srityje.

„Gyvos vietos“: penki rugpjūčio vakarai atgimusiose Lietuvos kultūros erdvėse

Finansų ministerija kartu su Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų programa inicijuoja penkis baigiamuosius renginius „Gyvos vietos“ regionuose: rugpjūčio 20 d. – Panevėžyje, rugpjūčio 22 d.- Kamariškių dvare (Zarasų r.), rugpjūčio 23 d. – Kretingoje, rugpjūčio 24 d. – Rumšiškėse (Kaišiadorių r.), rugpjūčio 30 – menininkų rezidencijoje „Kintai Arts“ (Šilutės r.). Ypatingos vietos atvertos visuomenei „Gyvos vietos“ – tai unikalus kultūrinių renginių ciklas ir kelionė po penkis Lietuvos kultūros objektus, kurie šiandien gyvi ir atviri, nes atgimė Europos

Žinoma, bet nesenstanti, vis atsinaujinanti knyga

Kelionė į Tilžę

Naujas Hermano Zudermano „Lietuviškų apysakų“ leidinys „Kelionė į Tilžę“ ne tik puiki dovana vasaros skaitymui, bet ir masinantis keliauti po aprašytas vietoves vadovas. Tiesa, ne visos vietovės knygoje įvardintos dabar esančiais vardais. Bet tikrai neapsiriksi stabtelėjęs ties Parvės upės žiotimis, kur visai prie pat marių stovi Vilviškiai. Knygoje atgyja… „Visai prie pat marių stovi Vilviškiai, – pakartoja autorius, o tu junti, kaip sujudinta bangelė plūsteli ir vėl atsitraukia, liesdama basas kojas. Kaimas abipus upės „Ir norint iš didžiųjų vandenų įsukti į Parvės

Nidos ir Ventės švyturių sąšauka nušvietė festivalį „Keliaujanti vėtrungė“

Vėjuotas rugpjūčio 16-osios vakaras Ventės rage virto nepaprastu reginiu visiems, atvykusiems į festivalį „Keliaujanti vėtrungė“. Prie istorinio Ventės rago švyturio suskambusi muzika, šokis ir poezija sukūrė ypatingą atmosferą. Čia kiekvienas galėjo pasijusti lyg keliautojas, ieškantis saugios šviesos ir ramybės. Marių platybės ir horizonte šviečiantys švyturių spinduliai suteikė renginiui išskirtinį foną, kurio nebūtų įmanoma atkurti jokioje kitoje erdvėje. Tarp kasdienybės ir tylos Šių metų festivalio tema – kelionė, jungianti krantus ir žmones, – įgavo gyvą pavidalą. Menininkai ir žiūrovai kartu patyrė

Vytautas Toleikis šilutiškiams pristatė atsiminimų knygą „Lemtingi… susitikimai“

V. Toleikis

Birželio 26 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su kraštiečiu Vytautu Toleikiu – pedagogu, eseistu ir aktyviu visuomenininku, kilusiu iš Barvų kaimo (Šilutės r.). Renginio metu autorius papasakojo apie savo naujausią leidinį – daugiasluoksnę atsiminimų knygą „Lemtingi… susitikimai“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Knygoje aprašyti 42 žmonės, vienaip ar kitaip prisidėję prie V. Toleikio asmeninio ir kūrybinio kelio. Tai įvairaus amžiaus ir socialinės padėties asmenys – tiek gyvi, tiek

„Poezijos pavasaris 2025“ Pagėgiuose – žodžio ir muzikos šventė Vydūno viešojoje bibliotekoje

Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, prasidėjęs dar 1965 metais, šiemet jau 61-ąjį kartą pražydo eilėmis. Lietuvoje šį iškilų kultūrinį įvykį kasmet organizuoja Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas. Gražia tradicija tapo, jog viena iš šio įspūdingo renginio stotelių kasmet pasirenkama ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka. 61-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2025“ stabtelėjimas šioje bibliotekoje įvyko gegužės 29 d. Ši poezijos ir meno šventė pradėta Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos direktorės Ingos Kuzmarskienės sveikinamuoju žodžiu. Bibliotekos vadovė palinkėjo, kad

Paskelbtas 2026 m. Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių konkursas

Miestelių ir kaimų bendruomeninės organizacijos kviečiamos dalyvauti 2026 m. Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių konkurse. Paraiškų laukiama iki birželio 16 dienos. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos organizuojamame konkurse bus išrinktos ir paskelbtos penkios mažosios Lietuvos kultūros sostinės etnografiniuose regionuose. Kultūros ministerija palaiko mažųjų Lietuvos kultūros sostinių iniciatyvą, padedančią sutelkti vietos bendruomenes, aktyviau įtraukti jas į kultūrinį vyksmą, o platesnei visuomenei suteikti galimybes artimiau susipažinti su regionų kultūriniu savitumu. Kasmet rengiamo konkurso tikslas – skatinti Lietuvos kaimo gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti

Bibliotekininkų nominacijos šilutiškiams ir stoniškietei 

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka paskelbė nominacijų „Išminties marės“ ir „Jonvabalis“ nugalėtojus. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka kasmet per Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę skelbia geriausią Klaipėdos regiono bibliotekininką (-ę) ir biblioteką.  Šių metų komisijos vieningu vertinimu už 2024 m. metų pasiekimus „Išminties marės“ nominacija skiriama Šilutės r. savivaldybės  F. Bajoraičio viešajai bibliotekai už tradicijų puoselėjimą, bendruomeniškumo skatinimą, aktyvų darbą su jaunimu, inovatyvių paslaugų kūrimą bei dalyvavimą įvairiose kūrybinėse iniciatyvose. Nominacija „Jonvabalis“ skiriama Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių

Ovidijui Normantui – geriausio jaunojo 2024 m. bibliotekininko vardas

bibliotekininkas

Kultūros ministerija paskelbė geriausius 2024 m. bibliotekininkus, o tarp jų nuskambėjo ir šilutiškio vardas.  Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginyje paskelbti geriausi 2024 m. bibliotekininkai. Sveikindamas laureatus ir visą šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga kultūros ministras Šarūnas Birutis linkėjo, kad ši savaitė būtų pilna įdomių renginių, prasmingų susitikimų ir naujų atradimų. „Šiandien biblioteka jungia kartas, skirtingus požiūrius ir patirtis. Ji yra ne tik žinių oazė norintiems mokytis ir tobulėti, bet ir patikimas šaltinis, ugdantis kritinį mąstymą bei

Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis pražydo 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris

2025 m. balandžio 10 d. į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką rinkosi poezijos kūrėjai bei gerbėjai, tapybinių potėpių entuziastai, muzikuotojai, Pagėgių savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai, svečiai, pagėgiškiai. Visi jie atvyko į  tris meno mūzas –  muziką, poeziją ir dailę – kasmet vienijantį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“  Šiemet šis iškilus, įvairių meno krypčių atstovus buriantis kultūrinis įvykis dedikuotas net kelioms ypatingoms progoms: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metams, Lietuvių liaudies dainų metams, Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų sukakčiai

Švėkšna įspūdingai pradėjo Lietuvos mažosios kultūros sostinės metus

Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyrius paskelbė, jog Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Švėkšnoje įvyko Mažosios kultūros sostinės atidarymo renginys. Ta proga gražiausių lietuviškų kūrinių koncertą surengė Švėkšnos šokių kolektyvas „Šalna“, ŠKC varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, svečiai iš Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras“ bei duetas „Tykumos“. Švėkšnos bibliotekos atidengtas meninis akcentas „Švėkšnos krašto kultūros medis“. Jo autorius – kalvystės meistras Darius Vilius. Data – 2025 m. kovo 8 d. – skelbia, kada Švėkšna buvo Mažoji Lietuvos kultūros

Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoja Aiste Šopiene-Šopa

susitikimas

Vasario 6 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi klaipėdietė rašytoja, ispanų kalbos mokytoja ir vertėja Aistė Šopienė-Šopa. Jos kūryba – tai kelionė po spalvingus pasaulio kraštus, meilės ir tapatybės paieškas, kultūrinius atradimus bei netikėtus likimo vingius. Vakaro metu pristatytas viešnios 2024 m. išleistas romanas „Širdys, ieškančios namų. Tarp Venesuelos ir Lietuvos“. Rašytoja dalijosi mintimis apie savo kūrybinio kelio vingius, pristatė knygos idėją, pasakojo apie rašymo procesą bei asmeninę patirtį, kuri įkvėpė šios istorijos atsiradimą. Jaukioje vakaro aplinkoje susirinkusieji galėjo

Operos ir baleto teatro rūmų jubiliejaus metai išlydimi su pašto ženklu

2024 m. lapkritį sukako 50 metų, kai savo duris žiūrovams atvėrė pačioje sostinės širdyje iškilęs Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Ta proga „Lietuvos paštas“ išleido išskirtinį riboto tiražo pašto ženklą su teatro rūmų atvaizdu. Šį pašto ženklą įsigyti galima pačiame Operos ir baleto teatre. LNOBT rūmų 50-mečiui dedikuotą pašto ženklą sukūrė dailininkas Liudas Parulskis. Jo miniatiūroje teatro pastatas įamžintas rakursu žvelgiant iš Vilniaus g. pradžios. Pagal architektės Elenos Nijolės Bučiūtės sukurtą projektą 1974 m. baigtas statyti teatras tapo pirmuoju

2026 metai paskelbti atmintinais Kanklių metais

kanklės

Etninės kultūros globos taryba 2024 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą dėl pritarimo 2026 m. paskelbti atmintinais Kanklių metais. Kodėl norima 2026 m. paminėti kaip atmintinus Kanklių metus? Etninės kultūros globos taryba (EKGT0 rašte Seimui nurodė, siūloma 2026-uosius paskelbti atmintinais Kanklių metais atsižvelgiant į Skriaudžių kanklių ansamblio 120-mečio sukaktį 2026 m. Iniciatorių nuomone, tai būtų tinkama proga atkreipti visuomenės dėmesį į kankles kaip vieną lietuviškosios tapatybės ženklų. Panašiai EKGT siūlymu, pritariant Seimo Kultūros komitetui,

Ar besugrąžinsime lietuviškąjį Senį Kalėdą?

Etninės kultūros globos taryba savivaldybių kultūros ir švietimo skyriams išsiuntė raštą – raginimą puoselėti lietuviškas tradicijas advento ir Kalėdų laikotarpiu.   Jame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Jų puoselėjimą ir sklaidą Lietuvoje globoja valstybė, įtvirtindama tam tikras teisines nuostatas. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybė skatina ir remia kalendorinių švenčių gaivinimą bei populiarinimą. Šiemet patvirtinto LR kultūros politikos pagrindų įstatymo 4 straipsnis nurodo, kad

Švėkšna – 2025 metų Lietuvos mažoji kultūros sostinė

Šilutės kultūros centro Švėkšnos skyrius paskelbė žinią: švėkšniškių atstovai šeštadienį dalyvavo Dubingių miestelyje, Utenos apskrityje, vykusioje šventėje. Ten vyko Lietuvos mažosios kultūros sostinės padėkos vakaras, kurio metu buvo įteiktos regalijos, diplomai būsimosioms 2025 m. mažosioms kultūros sostinėms.  Aktyviai tęs kultūrinės veiklos tradicijas Į iškilmes Dubingiuose vyko Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Šilutės kultūros centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos organizatorė Agnė Duobinienė, „Tėviškės“ draugijos pirmininkė Violeta Astrauskienė. Kultūros ministerija paskelbė, kad Švėkšna 2025 metais taps Lietuvos mažąja kultūros sotine. Pažymima, kad Švėkšna

Knyga „Krūmo šaknys. Algirdas Jurgelevičius“ atkeliavo ir į Šilutę

Rašinį norisi pradėti perfrazuojant šventę apibendrinusio prof. A. Juozaičio mintimi, kad nėra praeitie – yra tik dabartis. Nes tai, kas praėję, gyvena dabartyje, be jos būtume nuogi ir pažeidžiami, neturėtume savo šaknų. Tad tokių žmonių, kaip A. Jurgelevičius, gyvenimas yra ir mūsų dalis, mūsų medžių šaknys.   Algirdas Jurgelevičius, tremtinys, choreografas, režisieriaus, gyveno Šilutėje, baigė Šilutės vidurinę mokyklą, vadovavo šokių kolektyvui. Vėliau studijavo, dirbo Vilniuje, Kaune ir 27-erius metus dėstė Klaipėdos universitete. Knygos sutiktuvės vyko pilnutėlėje Šilutės pirmosios gimnazijos aktų salėje, dalyvaujant gausiam svečių būriui. Šoko

Trečiadienį visuomenei pristatyta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika

Lapkričio 27-ą Šilutėje įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu visuomenei pristatyta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika. Renginio dalyvius sveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaiti. Dalyvavo Mažosios Lietuvos regiono savivaldybių atstovai Jurbarko r. meras Skirmantas Mockevičius, Pagėgių sav. meras Vaidas Bendaravičius, Neringos sav. meras Darius Jasaitis, Klaipėdos r. vicemerė Violeta Riaukienė. Pristatymo ceremonijoje taip pat dalyvavo ir šią heraldiką sukūręs dailininkas Arvydas Každailis. „Šiandien didelė šventė, nes pagaliau turime savo simboliką. Šis darbas užtruko 10 metų. Simbolika – ne tik labai

2025-ieji Šilutės rajone – Hugo Šojaus metai

Šilutės r. savivaldybės taryba svarstys ir apsispręs, kokie renginiai rajone 2025 metais bus strateginiai. Šią savaitę tai svarsto Tarybos komitetai. Primename, kad 2025 metus savivaldybės Taryba yra paskelbusi rajone Hugo Šojaus metais. Hugo Šojus (vok. Hugo Scheu 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėda, Prūsijos karalystė – 1937 m. liepos 25 d. Šilutė, Lietuva) – vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas. Renginių sąrašas

„Memelando beieškant“

Šilutės turizmo informacijos centras įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės r. savivaldybės finansuotą projektą „Memelando beieškant“, kurio metu buvo sukurtas naujas šešėlių teatro edukacinis užsiėmimas. Jis skirtas interaktyviai ir įtraukiančiai pažinti Klaipėdos krašto (Memelando) istoriją bei susipažinti su šešėlių teatro specifika. Projekto idėja – sukurti išliekamąją vertę turinčią ir nuolatine tapsiančią edukacinę programą. Kuriant naują edukacinį užsiėmimą, istoriniais klausimais konsultuotasi su Šilutės Hugo Šojaus muziejumi. Užsiėmimui reikalingas priemones kūrė ir gamino Klaipėdos lėlių teatro aktorė ir režisierė Aušra Bakanaitė. 2024

Kviečia į Vydūno kultūros centrą Kintuose

Vydūno kultūros centras Kintuose kviečia į 21-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ darbų pristatymą. Lapkričio 8 d., penktadienį, 18 val. Kintų Vydūno kultūros centre bus pristatoma 21-ojoje emalio meno laboratorijoje kūrusių dailininkų darbų paroda. Tema: ,,Švyturys – šviesos ir vilties simbolis“. Skirta Švyturių metams ir Vydūno muziejaus 30-mečiui paminėti. Pamario ir pajūrio kraštas 2024-us metus skyrė unikaliam vandens krašto paveldo objektui – ŠVYTURIUI. Švyturys yra ne tik vandens keliautojų navigacijos priemonė, bet dažnai literatūroje filosofine prasme naudojamas kaip komunikacijos ar

Pažinkite 12 unikalių Lietuvoje puoselėjamų reiškinių

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru parengė gyvajam kultūros paveldui skirtą profesionalių straipsnių ir vaizdo įrašų ciklą. Jame pasakojama apie 12 Lietuvoje puoselėjamų reiškinių, įtrauktų į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Besidomintieji gyvu, tvariu ir bendruomenes buriančiu paveldu gali išsamiau pažinti šias tradicijas ir jų išsaugojimą lemiančias gerąsias patirtis: balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradiciją; būgnijimą kūlele Rytų Aukštaitijoje; drevinę bitininkystę Varėnos krašte; kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje; Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamybą; lietuvininkų (šišioniškių) tarmės

Pozityviai apie senėjimą susitikime su Eva Tombak Vydūno viešojoje bibliotekoje

Artėjant Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka pakvietė bibliotekos lankytojus į susitikimą su išskirtine asmenybe. Tą vakarą bibliotekoje lankėsi ir savo naujausią knygą „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“ (2023 m.) pristatė rašytoja, jogos ir emocinio rašymo praktikė, buvusi žurnalų „Ieva“ ir „Cosmopolitan“ leidėja Eva Tombak (Vilnius). Susitikimo metu demonstruodama gausiai vaizdine medžiaga iliustruotą prezentaciją skaidrėse, autorė dalijosi mintimis apie tai, kaip prasmingai išgyventi senatvę ir paversti šį gyvenimo etapą teigiama patirtimi. Rašytoja akcentavo, kad senatvė

Nuo rugsėjo 13 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje – paroda ,,Švyturiai ≠ laivai“

Parodoje pristatomi tapybos bei grafikos darbai iš klaipėdiečių kolekcininkų Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos Rytų Prūsijos XIX a.–XX a. I pusės dailės kolekcijos. Rytų Prūsijos dailės paveldas remiasi dviem svarbiausiais regiono kultūrinės erdvės reiškiniais – Karaliaučiaus dailės akademija ir Nidos dailininkų kolonija.   Jei teigiama, kad Kuršių nerijos rūstų žavesį XIX a. pradžioje pirmieji atrado keliautojai ir rašytojai, tai 1845 m. įkurtos Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriai ir jų studentai lygiai taip pat vieni pirmųjų atrado nepakartojamą Nidos, skurdaus žvejų kaimelio, genius

Šilgalių bibliotekos jubiliejinė šventė – gausiame bičiulių būryje

60 metų bibliotekai – daug ar mažai? Baigiantis rugpjūčiui, Šilgalių bendruomenės salėje buvo surengtas šventinis vakaras „Biblioteka – atgaivos sielai šaltinis“. Paminėta Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos Šilgalių filialo įkūrimo 60-ies metų sukaktis. Šventės svečius pasitikusi bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė kvietė dalyvauti loterijoje, kurios prizas – Šilgalių bibliotekos parengta šilgališkių kūrybos rinktinė. Šis mažas, tačiau mielas gestas sužadino renginio dalyvių smalsumą ir džiaugsmingai nuteikė būsimam vakarui. Šventę pradėjusi bibliotekininkė nuoširdžiai pasveikino susirinkusiuosius ir trumpai priminė bibliotekos istoriją. „Biblioteka yra ne tik

Kaip popierius pakeitė pasaulį. Istorinė apžvalga

Nuo senovės laikų iki šių dienų popierius tapo neatsiejama žmogaus raidos dalimi, keisdamas žinių platinimą, švietimą, meną ir net socialinius pokyčius. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip popierius atsirado ir kokią įtaką jis padarė pasauliui. Popieriaus istorija prasidėjo Kinijoje, kur jis buvo išrastas apie 105 metus prieš mūsų erą. Tradiciškai manoma, kad popierių išrado Cai Lunas, Hanų dinastijos teismo pareigūnas. Jis sugebėjo sukurti patvarų ir lengvai gaminamą rašymo paviršių, naudodamas medžių žievės, lino, senų skudurų ir net žuvų tinklų mišinį. Šis išradimas

Vydūno viešojoje bibliotekoje – konferencija, skirta iškilioms Lietuvos kultūros asmenybėms atminti

Į Pagėgių sav. Vydūno viešąją biblioteką 2024 m. rugpjūčio 6-osios rytą rinkosi garbingi svečiai ir bibliotekos bičiuliai. Tądien bibliotekoje vyko kasmetinė tradicinė bibliotekos ir Vydūno draugijos organizuojama konferencija. Skirta Martos Raišukytės 150-mečiui ir Juozo Tumo-Vaižganto 155-osioms gimimo metinėms Renginys subūrė gausų būrį Mažosios Lietuvos šviesuolio, rašytojo, filosofo, švietėjo, kultūros veikėjo, dramaturgo, chorvedžio Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) kūrybos, minčių, skleistų idėjų sekėjų ir puoselėtojų. Šiųmetė konferencija dedikuota dviem ypatingoms datoms: Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros veikėjos, spaudos darbuotojos, tautodailininkės, knygnešių rėmėjos, Vydūno

Klaipėdos akademijos studentų koncertas Šilutėje

Liepos 21-osios pavakarę Šilutės meno mokykloje vyko Klaipėdos PIANO MASTERS akademijos studentų koncertas. Jame dalyvavo jaunieji pianistai iš visos Europos, tarp jų ir šilutiškiai Meda Siliūtė ir Pijus Pirogovas. Koncerte skambėjo vasariška ir energijos nestokojanti interaktyvi programa. Koncertą vedė ir atlikėjus pristatė akademijos meno  vadovas pianistas Gintaras Januševičius. Nors koncertas vyko karštą vasaros sekmadienio pavakarę, tačiau Meno mokyklos salė buvo pilnutėlė. Žiūrovai susirinko pasiklausyti W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, F. Chopino, F. Liszto ir kitų kompozitorių šedevrų.  Į sceną

Vydūno viešojoje bibliotekoje savanorystės programą baigė dvi savanorės

Šauniosios Elzė Gružaitė ir Gabija Sragauskaitė baigė 6 mėnesių trukmės jaunimo savanoriškos tarnybos programą Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Šios savanorystės programos baigimo proga jaunosioms savanorėms įteiktos simbolinės atminimo dovanėlės, dėkota už nuoširdų prisidėjimą organizuojant bibliotekos kultūrinį ir profesinį darbą. Merginos džiaugėsi, kad turėjo puikią galimybę susipažinti su bibliotekos veiklomis ir įgyti naujos patirties. Dėkojame Elzei ir Gabijai už svarią pagalbą vykdant įvairias veiklas ir tikimės, kad įgytos žinios pravers ateityje! Jaunimo savanoriška tarnybos programa skirta 14-29 metų amžiaus jaunimui,

Švėkšna – 2025 metų Lietuvos mažoji kultūros sostinė

Kultūros ministerija praneša, kad Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 metų mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija nusprendė šį vardą suteikti Žeimeliui (Pakruojo r.), Rudaminai (Vilniaus r.), Kudirkos Naumiesčiui (Šakių r.), Drevernai (Klaipėdos r.) ir Švėkšnai (Šilutės r.). Mažųjų kultūros sostinių atrankos laimėtojai daug dėmesio skirs veikloms, kurios stiprins vietos kultūrinį identitetą. Tai padės kurti naujas ir puoselės jau esamas tradicijas, sutelks skirtingų kartų ir patirčių žmones, garsins miestelio vardą bei paveldą, leis

Mažosios Lietuvos herbe – briedis su ietimi, kurėnai, švyturys 

ML herbas

Lietuvos heraldikos komisija praneša, kad  naujai sukurtas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, vėliavos ir antspaudas. Mažoji Lietuva yra vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, plytintis šalies vakaruose, Nemuno žemupyje. Regionas apima Kuršių Neriją, Šilutės ir Klaipėdos rajonus, pietinę Tauragės apskrities dalį. Mažoji Lietuva – turtingas savo istorija ir paveldu regionas, kuris pirmiausia asocijuojasi su raštijos vertybių, tautiškumo, lietuvybės puoselėjimu, savita ir unikalia kultūra, gausia ir turtinga knygų leidyba, taip pat susijęs su knygnešystės fenomenu. Pažymėtina, kad dabartinėje

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirti renginiai Šilutėje

Prie Šilutės kultūros ir pramogų centro Nuo 17 val. Karo istorijos klubas „Fuzilierius“. Istorijos rekonstruktorių stovykla. Nuo 19 val. Karo istorijos klubo „Fuzilierius“ parodomoji programa. 20.30 val. Šventinė eisena „Lietuva mūsų širdyse“ Eisenos dalyviai neš simbolinę vienybės vėliavą – 200 metrų ilgio Lietuvos trispalvę. Eisenai rikiuotis kviečiame nuo 20 val. prie Šilutės meno mokyklos. 21 val. Socialinė akcija TAUTIŠKA GIESMĖ APLINK PASAULĮ. „Tautiškos giesmės“ giedojimas 21.15 val. Muzikinė programa. Atlikėjas Kęstutis Bobina RENGINIAI NEMOKAMI! Organizatorius Šilutės kultūros ir pramogų centras

Tryliktą vasarą prie Kuršių marių skambės Kintų muzikos festivalis

Kasmet pritraukiantis žinomus užsienio ir Lietuvos vardus, šiemet festivalis ypatinga ramybe dvelkiančioje aplinkoje – Kuršių marių kaimynystėje – publiką taip pat lepins kokybiška ir klausytojų smalsumą skatinančia programa. Festivalio Kintuose startas – jau duotas šeštadienį, birželio 29 d. Šią vasarą Pamario krašte gros Naujų idėjų kamerinis orkestras NICO, tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto fiorito“, Rafailas Karpis (tenoras) ir Darius Mažintas (fortepijonas), Boris Brovstyn (smuikas, Austrija), Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Glebas Pyšniakas (violončelė), Marta Finkelštein (fortepijonas), kiti žinomi Lietuvos ir užsienio atlikėjai

Kultūros darbuotojai mokėsi kurti naujas idėjas

Kaip išvengti idėjų kartojimosi ir nesąmoningo pamėgdžiojimo? Kaip atsikratyti stereotipinio mąstymo ir sukurti originalią idėją? Į šiuos klausimus Šilutės rajono kultūros darbuotojai ieškojo atsakymo birželio 12-13 d. dalyvaudami mokymuose „Ką daryti, kai reikia naujų idėjų?“. Juos vedė lektorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė – lingvistė, tyrinėjanti semantiką, kalbos kūrybiškumą, efektyvios ir efektingos komunikacijos techniką, ji rengia pokalbių laidas apie kalbą, kalbininkus, yra parengusi monografijų, mokslo straipsnių. J. Zabarskaitė sukūrė ir daug kartų išbandė praktiškai unikalų kalbos kūrybiškumo metodą. Mokymų metu lektorė

Joninėms ant Rambyno kalno 140 metų

Šventas mūsų kalnas ir šita vieta – buvo taip per amžius, bus taip visada. Daug čia buvo švenčių, keitėsi laikai, o Rambynas žilas matė visa tai… Regimantas Šilinskas „Ant Rambyno“   Prieš 140 metų ant legendomis apipinto didingo Rambyno kalno pirmą kartą suskambo lietuviška daina, eilėmis ir scenarijų žodžiais prabilo mėgėjiškų teatrų dalyviai, o susirinkę žiūrovai iš visos Lietuvos iki ryto klausėsi muzikos, juokėsi, verkė ir dainavo kartu. Buvo kartu. Ši šventė – gyvoji tradicija, o jos meninė ir kultūrinė

 Poezija, muzika ir dailė susitiko jubiliejiniame – 20-ajame – Pagėgių literatūriniame pavasaryje

Kai stovėsi ant Rambyno kalno Ir lydėsi Nemuną į tolį Miškas vėjo žodžiais tau legendą oš Milžinų dvasias paliesi delnu Ir išpildys dangūs tavo norus – Saulė patekės – šventos ugnies atneš. Šie Pagėgių literatės Linos Ambarcumian žodžiai 2024 m. birželio 4 d. pasitiko jubiliejinio –20-ojo – Pagėgių literatūrinio pavasario „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“ garbius svečius ir dalyvius. Renginys pradėtas Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorės Mildos Jašinskaitės-Jasevičienės sveikinimo žodžiu. Ji dėkojo ir gėlių įteikė buvusiai Pagėgių savivaldybės viešosios

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Apdovanota bibliotekininkė Kristina Kelmelienė

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paskelbė gerą žinią: šio kolektyvo vyriausioji bibliotekininkė Kristina Kelmelienė sulaukė pripažinimo ir įvertinimo kaip geriausia Klaipėdos regione. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės paskutinę dieną, balandžio 29-ąją, tradiciškai buvo paskelbti nominacijų – „Išminties marės“ ir „Jonvabalis“ – laimėtojai. Nominacija „Jonvabalis“ skiriama geriausiam Klaipėdos regiono bibliotekininkui, kurio praėjusių metų darbai, veiklos  kūrybingumas, profesionalumas, naujovių taikymas ir gebėjimas suburti bendruomenę davė gerų rezultatų. Būtent „Jonvabalio“ nominacija teko Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyriausiajai bibliotekininkei Kristinai Kelmelienei. „Džiaugiamės,

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

bibliotekose

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. „Europos šeimoje“ Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą

« Senesni įrašai