Kultūra

Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis pražydo 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris

2025 m. balandžio 10 d. į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką rinkosi poezijos kūrėjai bei gerbėjai, tapybinių potėpių entuziastai, muzikuotojai, Pagėgių savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai, svečiai, pagėgiškiai. Visi jie atvyko į  tris meno mūzas –  muziką, poeziją ir dailę – kasmet vienijantį Pagėgių literatūrinį pavasarį „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“  Šiemet šis iškilus, įvairių meno krypčių atstovus buriantis kultūrinis įvykis dedikuotas net kelioms ypatingoms progoms: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metams, Lietuvių liaudies dainų metams, Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų sukakčiai

Švėkšna įspūdingai pradėjo Lietuvos mažosios kultūros sostinės metus

Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyrius paskelbė, jog Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Švėkšnoje įvyko Mažosios kultūros sostinės atidarymo renginys. Ta proga gražiausių lietuviškų kūrinių koncertą surengė Švėkšnos šokių kolektyvas „Šalna“, ŠKC varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, svečiai iš Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras“ bei duetas „Tykumos“. Švėkšnos bibliotekos atidengtas meninis akcentas „Švėkšnos krašto kultūros medis“. Jo autorius – kalvystės meistras Darius Vilius. Data – 2025 m. kovo 8 d. – skelbia, kada Švėkšna buvo Mažoji Lietuvos kultūros

Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoja Aiste Šopiene-Šopa

susitikimas

Vasario 6 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi klaipėdietė rašytoja, ispanų kalbos mokytoja ir vertėja Aistė Šopienė-Šopa. Jos kūryba – tai kelionė po spalvingus pasaulio kraštus, meilės ir tapatybės paieškas, kultūrinius atradimus bei netikėtus likimo vingius. Vakaro metu pristatytas viešnios 2024 m. išleistas romanas „Širdys, ieškančios namų. Tarp Venesuelos ir Lietuvos“. Rašytoja dalijosi mintimis apie savo kūrybinio kelio vingius, pristatė knygos idėją, pasakojo apie rašymo procesą bei asmeninę patirtį, kuri įkvėpė šios istorijos atsiradimą. Jaukioje vakaro aplinkoje susirinkusieji galėjo

Operos ir baleto teatro rūmų jubiliejaus metai išlydimi su pašto ženklu

2024 m. lapkritį sukako 50 metų, kai savo duris žiūrovams atvėrė pačioje sostinės širdyje iškilęs Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Ta proga „Lietuvos paštas“ išleido išskirtinį riboto tiražo pašto ženklą su teatro rūmų atvaizdu. Šį pašto ženklą įsigyti galima pačiame Operos ir baleto teatre. LNOBT rūmų 50-mečiui dedikuotą pašto ženklą sukūrė dailininkas Liudas Parulskis. Jo miniatiūroje teatro pastatas įamžintas rakursu žvelgiant iš Vilniaus g. pradžios. Pagal architektės Elenos Nijolės Bučiūtės sukurtą projektą 1974 m. baigtas statyti teatras tapo pirmuoju

2026 metai paskelbti atmintinais Kanklių metais

kanklės

Etninės kultūros globos taryba 2024 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą dėl pritarimo 2026 m. paskelbti atmintinais Kanklių metais. Kodėl norima 2026 m. paminėti kaip atmintinus Kanklių metus? Etninės kultūros globos taryba (EKGT0 rašte Seimui nurodė, siūloma 2026-uosius paskelbti atmintinais Kanklių metais atsižvelgiant į Skriaudžių kanklių ansamblio 120-mečio sukaktį 2026 m. Iniciatorių nuomone, tai būtų tinkama proga atkreipti visuomenės dėmesį į kankles kaip vieną lietuviškosios tapatybės ženklų. Panašiai EKGT siūlymu, pritariant Seimo Kultūros komitetui,

Ar besugrąžinsime lietuviškąjį Senį Kalėdą?

Etninės kultūros globos taryba savivaldybių kultūros ir švietimo skyriams išsiuntė raštą – raginimą puoselėti lietuviškas tradicijas advento ir Kalėdų laikotarpiu.   Jame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Jų puoselėjimą ir sklaidą Lietuvoje globoja valstybė, įtvirtindama tam tikras teisines nuostatas. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybė skatina ir remia kalendorinių švenčių gaivinimą bei populiarinimą. Šiemet patvirtinto LR kultūros politikos pagrindų įstatymo 4 straipsnis nurodo, kad

Švėkšna – 2025 metų Lietuvos mažoji kultūros sostinė

Šilutės kultūros centro Švėkšnos skyrius paskelbė žinią: švėkšniškių atstovai šeštadienį dalyvavo Dubingių miestelyje, Utenos apskrityje, vykusioje šventėje. Ten vyko Lietuvos mažosios kultūros sostinės padėkos vakaras, kurio metu buvo įteiktos regalijos, diplomai būsimosioms 2025 m. mažosioms kultūros sostinėms.  Aktyviai tęs kultūrinės veiklos tradicijas Į iškilmes Dubingiuose vyko Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Šilutės kultūros centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos organizatorė Agnė Duobinienė, „Tėviškės“ draugijos pirmininkė Violeta Astrauskienė. Kultūros ministerija paskelbė, kad Švėkšna 2025 metais taps Lietuvos mažąja kultūros sotine. Pažymima, kad Švėkšna

Knyga „Krūmo šaknys. Algirdas Jurgelevičius“ atkeliavo ir į Šilutę

Rašinį norisi pradėti perfrazuojant šventę apibendrinusio prof. A. Juozaičio mintimi, kad nėra praeitie – yra tik dabartis. Nes tai, kas praėję, gyvena dabartyje, be jos būtume nuogi ir pažeidžiami, neturėtume savo šaknų. Tad tokių žmonių, kaip A. Jurgelevičius, gyvenimas yra ir mūsų dalis, mūsų medžių šaknys.   Algirdas Jurgelevičius, tremtinys, choreografas, režisieriaus, gyveno Šilutėje, baigė Šilutės vidurinę mokyklą, vadovavo šokių kolektyvui. Vėliau studijavo, dirbo Vilniuje, Kaune ir 27-erius metus dėstė Klaipėdos universitete. Knygos sutiktuvės vyko pilnutėlėje Šilutės pirmosios gimnazijos aktų salėje, dalyvaujant gausiam svečių būriui. Šoko

Trečiadienį visuomenei pristatyta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika

Lapkričio 27-ą Šilutėje įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu visuomenei pristatyta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika. Renginio dalyvius sveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaiti. Dalyvavo Mažosios Lietuvos regiono savivaldybių atstovai Jurbarko r. meras Skirmantas Mockevičius, Pagėgių sav. meras Vaidas Bendaravičius, Neringos sav. meras Darius Jasaitis, Klaipėdos r. vicemerė Violeta Riaukienė. Pristatymo ceremonijoje taip pat dalyvavo ir šią heraldiką sukūręs dailininkas Arvydas Každailis. „Šiandien didelė šventė, nes pagaliau turime savo simboliką. Šis darbas užtruko 10 metų. Simbolika – ne tik labai

2025-ieji Šilutės rajone – Hugo Šojaus metai

Šilutės r. savivaldybės taryba svarstys ir apsispręs, kokie renginiai rajone 2025 metais bus strateginiai. Šią savaitę tai svarsto Tarybos komitetai. Primename, kad 2025 metus savivaldybės Taryba yra paskelbusi rajone Hugo Šojaus metais. Hugo Šojus (vok. Hugo Scheu 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėda, Prūsijos karalystė – 1937 m. liepos 25 d. Šilutė, Lietuva) – vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas. Renginių sąrašas

„Memelando beieškant“

Šilutės turizmo informacijos centras įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės r. savivaldybės finansuotą projektą „Memelando beieškant“, kurio metu buvo sukurtas naujas šešėlių teatro edukacinis užsiėmimas. Jis skirtas interaktyviai ir įtraukiančiai pažinti Klaipėdos krašto (Memelando) istoriją bei susipažinti su šešėlių teatro specifika. Projekto idėja – sukurti išliekamąją vertę turinčią ir nuolatine tapsiančią edukacinę programą. Kuriant naują edukacinį užsiėmimą, istoriniais klausimais konsultuotasi su Šilutės Hugo Šojaus muziejumi. Užsiėmimui reikalingas priemones kūrė ir gamino Klaipėdos lėlių teatro aktorė ir režisierė Aušra Bakanaitė. 2024

Kviečia į Vydūno kultūros centrą Kintuose

Vydūno kultūros centras Kintuose kviečia į 21-osios emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ darbų pristatymą. Lapkričio 8 d., penktadienį, 18 val. Kintų Vydūno kultūros centre bus pristatoma 21-ojoje emalio meno laboratorijoje kūrusių dailininkų darbų paroda. Tema: ,,Švyturys – šviesos ir vilties simbolis“. Skirta Švyturių metams ir Vydūno muziejaus 30-mečiui paminėti. Pamario ir pajūrio kraštas 2024-us metus skyrė unikaliam vandens krašto paveldo objektui – ŠVYTURIUI. Švyturys yra ne tik vandens keliautojų navigacijos priemonė, bet dažnai literatūroje filosofine prasme naudojamas kaip komunikacijos ar

Pažinkite 12 unikalių Lietuvoje puoselėjamų reiškinių

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru parengė gyvajam kultūros paveldui skirtą profesionalių straipsnių ir vaizdo įrašų ciklą. Jame pasakojama apie 12 Lietuvoje puoselėjamų reiškinių, įtrauktų į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Besidomintieji gyvu, tvariu ir bendruomenes buriančiu paveldu gali išsamiau pažinti šias tradicijas ir jų išsaugojimą lemiančias gerąsias patirtis: balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradiciją; būgnijimą kūlele Rytų Aukštaitijoje; drevinę bitininkystę Varėnos krašte; kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje; Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamybą; lietuvininkų (šišioniškių) tarmės

Pozityviai apie senėjimą susitikime su Eva Tombak Vydūno viešojoje bibliotekoje

Artėjant Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka pakvietė bibliotekos lankytojus į susitikimą su išskirtine asmenybe. Tą vakarą bibliotekoje lankėsi ir savo naujausią knygą „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“ (2023 m.) pristatė rašytoja, jogos ir emocinio rašymo praktikė, buvusi žurnalų „Ieva“ ir „Cosmopolitan“ leidėja Eva Tombak (Vilnius). Susitikimo metu demonstruodama gausiai vaizdine medžiaga iliustruotą prezentaciją skaidrėse, autorė dalijosi mintimis apie tai, kaip prasmingai išgyventi senatvę ir paversti šį gyvenimo etapą teigiama patirtimi. Rašytoja akcentavo, kad senatvė

Nuo rugsėjo 13 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje – paroda ,,Švyturiai ≠ laivai“

Parodoje pristatomi tapybos bei grafikos darbai iš klaipėdiečių kolekcininkų Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos Rytų Prūsijos XIX a.–XX a. I pusės dailės kolekcijos. Rytų Prūsijos dailės paveldas remiasi dviem svarbiausiais regiono kultūrinės erdvės reiškiniais – Karaliaučiaus dailės akademija ir Nidos dailininkų kolonija.   Jei teigiama, kad Kuršių nerijos rūstų žavesį XIX a. pradžioje pirmieji atrado keliautojai ir rašytojai, tai 1845 m. įkurtos Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriai ir jų studentai lygiai taip pat vieni pirmųjų atrado nepakartojamą Nidos, skurdaus žvejų kaimelio, genius

Šilgalių bibliotekos jubiliejinė šventė – gausiame bičiulių būryje

60 metų bibliotekai – daug ar mažai? Baigiantis rugpjūčiui, Šilgalių bendruomenės salėje buvo surengtas šventinis vakaras „Biblioteka – atgaivos sielai šaltinis“. Paminėta Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos Šilgalių filialo įkūrimo 60-ies metų sukaktis. Šventės svečius pasitikusi bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė kvietė dalyvauti loterijoje, kurios prizas – Šilgalių bibliotekos parengta šilgališkių kūrybos rinktinė. Šis mažas, tačiau mielas gestas sužadino renginio dalyvių smalsumą ir džiaugsmingai nuteikė būsimam vakarui. Šventę pradėjusi bibliotekininkė nuoširdžiai pasveikino susirinkusiuosius ir trumpai priminė bibliotekos istoriją. „Biblioteka yra ne tik

Kaip popierius pakeitė pasaulį. Istorinė apžvalga

Nuo senovės laikų iki šių dienų popierius tapo neatsiejama žmogaus raidos dalimi, keisdamas žinių platinimą, švietimą, meną ir net socialinius pokyčius. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip popierius atsirado ir kokią įtaką jis padarė pasauliui. Popieriaus istorija prasidėjo Kinijoje, kur jis buvo išrastas apie 105 metus prieš mūsų erą. Tradiciškai manoma, kad popierių išrado Cai Lunas, Hanų dinastijos teismo pareigūnas. Jis sugebėjo sukurti patvarų ir lengvai gaminamą rašymo paviršių, naudodamas medžių žievės, lino, senų skudurų ir net žuvų tinklų mišinį. Šis išradimas

Vydūno viešojoje bibliotekoje – konferencija, skirta iškilioms Lietuvos kultūros asmenybėms atminti

Į Pagėgių sav. Vydūno viešąją biblioteką 2024 m. rugpjūčio 6-osios rytą rinkosi garbingi svečiai ir bibliotekos bičiuliai. Tądien bibliotekoje vyko kasmetinė tradicinė bibliotekos ir Vydūno draugijos organizuojama konferencija. Skirta Martos Raišukytės 150-mečiui ir Juozo Tumo-Vaižganto 155-osioms gimimo metinėms Renginys subūrė gausų būrį Mažosios Lietuvos šviesuolio, rašytojo, filosofo, švietėjo, kultūros veikėjo, dramaturgo, chorvedžio Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) kūrybos, minčių, skleistų idėjų sekėjų ir puoselėtojų. Šiųmetė konferencija dedikuota dviem ypatingoms datoms: Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros veikėjos, spaudos darbuotojos, tautodailininkės, knygnešių rėmėjos, Vydūno

Klaipėdos akademijos studentų koncertas Šilutėje

Liepos 21-osios pavakarę Šilutės meno mokykloje vyko Klaipėdos PIANO MASTERS akademijos studentų koncertas. Jame dalyvavo jaunieji pianistai iš visos Europos, tarp jų ir šilutiškiai Meda Siliūtė ir Pijus Pirogovas. Koncerte skambėjo vasariška ir energijos nestokojanti interaktyvi programa. Koncertą vedė ir atlikėjus pristatė akademijos meno  vadovas pianistas Gintaras Januševičius. Nors koncertas vyko karštą vasaros sekmadienio pavakarę, tačiau Meno mokyklos salė buvo pilnutėlė. Žiūrovai susirinko pasiklausyti W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, F. Chopino, F. Liszto ir kitų kompozitorių šedevrų.  Į sceną

Vydūno viešojoje bibliotekoje savanorystės programą baigė dvi savanorės

Šauniosios Elzė Gružaitė ir Gabija Sragauskaitė baigė 6 mėnesių trukmės jaunimo savanoriškos tarnybos programą Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Šios savanorystės programos baigimo proga jaunosioms savanorėms įteiktos simbolinės atminimo dovanėlės, dėkota už nuoširdų prisidėjimą organizuojant bibliotekos kultūrinį ir profesinį darbą. Merginos džiaugėsi, kad turėjo puikią galimybę susipažinti su bibliotekos veiklomis ir įgyti naujos patirties. Dėkojame Elzei ir Gabijai už svarią pagalbą vykdant įvairias veiklas ir tikimės, kad įgytos žinios pravers ateityje! Jaunimo savanoriška tarnybos programa skirta 14-29 metų amžiaus jaunimui,

Švėkšna – 2025 metų Lietuvos mažoji kultūros sostinė

Kultūros ministerija praneša, kad Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 metų mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija nusprendė šį vardą suteikti Žeimeliui (Pakruojo r.), Rudaminai (Vilniaus r.), Kudirkos Naumiesčiui (Šakių r.), Drevernai (Klaipėdos r.) ir Švėkšnai (Šilutės r.). Mažųjų kultūros sostinių atrankos laimėtojai daug dėmesio skirs veikloms, kurios stiprins vietos kultūrinį identitetą. Tai padės kurti naujas ir puoselės jau esamas tradicijas, sutelks skirtingų kartų ir patirčių žmones, garsins miestelio vardą bei paveldą, leis

Mažosios Lietuvos herbe – briedis su ietimi, kurėnai, švyturys 

ML herbas

Lietuvos heraldikos komisija praneša, kad  naujai sukurtas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, vėliavos ir antspaudas. Mažoji Lietuva yra vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, plytintis šalies vakaruose, Nemuno žemupyje. Regionas apima Kuršių Neriją, Šilutės ir Klaipėdos rajonus, pietinę Tauragės apskrities dalį. Mažoji Lietuva – turtingas savo istorija ir paveldu regionas, kuris pirmiausia asocijuojasi su raštijos vertybių, tautiškumo, lietuvybės puoselėjimu, savita ir unikalia kultūra, gausia ir turtinga knygų leidyba, taip pat susijęs su knygnešystės fenomenu. Pažymėtina, kad dabartinėje

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirti renginiai Šilutėje

Prie Šilutės kultūros ir pramogų centro Nuo 17 val. Karo istorijos klubas „Fuzilierius“. Istorijos rekonstruktorių stovykla. Nuo 19 val. Karo istorijos klubo „Fuzilierius“ parodomoji programa. 20.30 val. Šventinė eisena „Lietuva mūsų širdyse“ Eisenos dalyviai neš simbolinę vienybės vėliavą – 200 metrų ilgio Lietuvos trispalvę. Eisenai rikiuotis kviečiame nuo 20 val. prie Šilutės meno mokyklos. 21 val. Socialinė akcija TAUTIŠKA GIESMĖ APLINK PASAULĮ. „Tautiškos giesmės“ giedojimas 21.15 val. Muzikinė programa. Atlikėjas Kęstutis Bobina RENGINIAI NEMOKAMI! Organizatorius Šilutės kultūros ir pramogų centras

Tryliktą vasarą prie Kuršių marių skambės Kintų muzikos festivalis

Kasmet pritraukiantis žinomus užsienio ir Lietuvos vardus, šiemet festivalis ypatinga ramybe dvelkiančioje aplinkoje – Kuršių marių kaimynystėje – publiką taip pat lepins kokybiška ir klausytojų smalsumą skatinančia programa. Festivalio Kintuose startas – jau duotas šeštadienį, birželio 29 d. Šią vasarą Pamario krašte gros Naujų idėjų kamerinis orkestras NICO, tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto fiorito“, Rafailas Karpis (tenoras) ir Darius Mažintas (fortepijonas), Boris Brovstyn (smuikas, Austrija), Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Glebas Pyšniakas (violončelė), Marta Finkelštein (fortepijonas), kiti žinomi Lietuvos ir užsienio atlikėjai

Kultūros darbuotojai mokėsi kurti naujas idėjas

Kaip išvengti idėjų kartojimosi ir nesąmoningo pamėgdžiojimo? Kaip atsikratyti stereotipinio mąstymo ir sukurti originalią idėją? Į šiuos klausimus Šilutės rajono kultūros darbuotojai ieškojo atsakymo birželio 12-13 d. dalyvaudami mokymuose „Ką daryti, kai reikia naujų idėjų?“. Juos vedė lektorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė – lingvistė, tyrinėjanti semantiką, kalbos kūrybiškumą, efektyvios ir efektingos komunikacijos techniką, ji rengia pokalbių laidas apie kalbą, kalbininkus, yra parengusi monografijų, mokslo straipsnių. J. Zabarskaitė sukūrė ir daug kartų išbandė praktiškai unikalų kalbos kūrybiškumo metodą. Mokymų metu lektorė

Joninėms ant Rambyno kalno 140 metų

Šventas mūsų kalnas ir šita vieta – buvo taip per amžius, bus taip visada. Daug čia buvo švenčių, keitėsi laikai, o Rambynas žilas matė visa tai… Regimantas Šilinskas „Ant Rambyno“   Prieš 140 metų ant legendomis apipinto didingo Rambyno kalno pirmą kartą suskambo lietuviška daina, eilėmis ir scenarijų žodžiais prabilo mėgėjiškų teatrų dalyviai, o susirinkę žiūrovai iš visos Lietuvos iki ryto klausėsi muzikos, juokėsi, verkė ir dainavo kartu. Buvo kartu. Ši šventė – gyvoji tradicija, o jos meninė ir kultūrinė

 Poezija, muzika ir dailė susitiko jubiliejiniame – 20-ajame – Pagėgių literatūriniame pavasaryje

Kai stovėsi ant Rambyno kalno Ir lydėsi Nemuną į tolį Miškas vėjo žodžiais tau legendą oš Milžinų dvasias paliesi delnu Ir išpildys dangūs tavo norus – Saulė patekės – šventos ugnies atneš. Šie Pagėgių literatės Linos Ambarcumian žodžiai 2024 m. birželio 4 d. pasitiko jubiliejinio –20-ojo – Pagėgių literatūrinio pavasario „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“ garbius svečius ir dalyvius. Renginys pradėtas Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorės Mildos Jašinskaitės-Jasevičienės sveikinimo žodžiu. Ji dėkojo ir gėlių įteikė buvusiai Pagėgių savivaldybės viešosios

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Apdovanota bibliotekininkė Kristina Kelmelienė

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paskelbė gerą žinią: šio kolektyvo vyriausioji bibliotekininkė Kristina Kelmelienė sulaukė pripažinimo ir įvertinimo kaip geriausia Klaipėdos regione. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės paskutinę dieną, balandžio 29-ąją, tradiciškai buvo paskelbti nominacijų – „Išminties marės“ ir „Jonvabalis“ – laimėtojai. Nominacija „Jonvabalis“ skiriama geriausiam Klaipėdos regiono bibliotekininkui, kurio praėjusių metų darbai, veiklos  kūrybingumas, profesionalumas, naujovių taikymas ir gebėjimas suburti bendruomenę davė gerų rezultatų. Būtent „Jonvabalio“ nominacija teko Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyriausiajai bibliotekininkei Kristinai Kelmelienei. „Džiaugiamės,

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

bibliotekose

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. „Europos šeimoje“ Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą

Šilutės H. Šojaus muziejuje – paroda „Senosios vaistinės“

Balandžio 9 d. vykusios parodos „Senosios vaistinės” atidarymo metu parodos autorė Asta Bartkevičiūtė papasakojo apie senųjų vaistinių interjerą ir įdomiausius parodos eksponatus. Lankytojai pasitikti oficinoje, kur sergantieji ar jų artimieji pateikdavo gydytojų išrašytus receptus vaistininkui, įsigydavo vaistų bei kitų vaistinės prekių. XIX a. vaistinėje beveik visi parduodami vaistai buvo joje ir pagaminti. Tuometinis vaistininkas patikrindavo receptus ir jau pagamintus vaistus, rašydavo signatūras (receptų kopijas) ir patardavo ligoniui, kaip vaistus vartoti. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus farmacijos istorikas dr. Tauras

Kviečia į juvelyrinių dirbinių parodą

Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka kviečia aplankyti Darijos Šedienės juvelyrinių dirbinių parodą „Sukurta ugnimi“, kuri veikia Šilutės viešosios bibliotekos periodikos skaitykloje, I aukšte. Parodos autorė Darija Šedienė (Šilutė) mokėsi metalo apdirbimo ir juvelyrikos pagrindų tuomečiame Telšių taikomosios dailės technikume (dab. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas). Vertingos praktikos meistrauti iš įvairių metalų įgijo Klaipėdos  ,,Dailės“ kombinate. Tai  truko neilgai, bet padarė didelį poveikį tolesniems kūrėjos sprendimams.  Menininkė nuo 2012 m. ėmėsi šios veiklos savarankiškai ir džiaugiasi kiekviena diena,

Tegul skamba muzika!

Prieš Velykų šventes po ilgo, septynerių metų laukimo, duris atvėrė Šilutės meno mokyklos koncertų salė. Į iškilmes rinkosi mokytojai, absolventai, tėvai ir svečiai. Raudoną atidarymo juostą įnešė tauriniais rūbais pasipuošusios merginos. Simbolinę atidarymo juostą iškilmingai perkirpo rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vicemerė Daiva Žebelienė ir mokyklos direktorė Daiva Pielikienė. Padėkojo už reiklumą Šventės vedėjai Žydrė Adomaitienė ir Arnoldas Rumšas su gera nuotaika vieną po kito į sceną kvietė koncerto dalyvius ir svečius. Tardamas sveikinimo žodį meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad

Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ – daugiau kaip 400 dalyvių iš Šilutės rajono

Nacionalinis kultūros centras oficialiai paskelbė kolektyvus ir kūrėjus, kurie kviečiami dalyvauti šimtmečio Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“. Po atrankų išaiškėjo, kad iš Šilutės rajono į Dainų šventę vyks daugiau kaip 400 dainininkų, šokėjų, muzikantų, teatralų, tautodailininkų. Šventėje dalyvaus net 20 kolektyvų: keturi chorai ir vokalinis ansamblis, pučiamųjų orkestras ir choreografinė grupė, du folkloro kolektyvai, mėgėjų teatras, liaudies instrumentų ansamblis, liaudies instrumentų orkestras,  didžiausia delegacijos dalis – devyni liaudies šokių kolektyvai. Šventės Folkloro dienos renginiuose pakviesti dalyvauti du mūsų krašto tautodailininkai

Pagėgių Vydūno viešojoje bibliotekoje paminėtos šviesuolio Vydūno 156-osios gimimo metinės

Kovo 22 dieną paminėtos rašytojo, dramaturgo, filosofo, publicisto, chorvedžio, švietėjo, kultūros veikėjo Vydūno 156-osios gimimo metinės. Šios dienos išvakarėse – kovo 21-ąją – Pagėgių sav. Vydūno viešoji biblioteka organizavo tradicinį edukacinį-žaidybinį-kraštotyrinį protmūšį „Vydūno keliais keleliais…“. Protų kovoje varžėsi 6 komandos: „Abitūra ir Aurimas“ (Pagėgių A. Mackaus gimn. gimnazistai), „Kamana“ (Stoniškių bendruomenės nariai), „Kultūros baras“ (Pagėgių sav. kultūros centro specialistai), „Farai“ (Tauragės apskr. VPK Pagėgių policijos komisariato pareigūnai), „Caritas“ (Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos „Carito“ atstovai) bei „Šauliai“ (Pagėgių krašto šauliai). Sveikinamąjį

Mažosios Lietuvos Velykų tradicijos

Jau paskutinė kovo mėnesio savaitė, tiek ir beliko iki šv. Velykų. Tačiau savaitė iki Velykų Mažojoje Lietuvoje nebuvo įprasta. Kodėl? Atsakymas yra publikacijoje, kurią anksčiau yra paviešinęs Šilutės H. Šojaus muziejus, gal verta prisiminti, ką apie priešvelykinę savaitę, Velykas Mažojoje Lietuvoje savo straipsnyje tuomet pateikė muziejaus savanorė  Vidmantė Marcinkevičiūtė. Juk tradicijos, papročiai eina iš kartos į kartą ir nesensta. Tad paskaitykime. Senosios tradicijos Remiantis istoriniais šaltiniais, Mažojoje Lietuvoje išskiriamos šios tradicijos: kiaušinių dažymas ir įvairūs veiksmai su jais (dovanojimas, daužymas,

Literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ konkursas

Šilutės r. savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka skelbia aštuntąjį literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ konkursą. Kas trejus metus vykstančio konkurso-šventės tikslas – skleisti, aktualinti naujausią šilutiškių autorių grožinę ir humanitarinę kūrybą, populiarinti poeto, publicisto, kultūros veikėjo, pirmosios kilnojamosios bibliotekos Mažojoje Lietuvoje įkūrėjo Fridricho Bajoraičio vardą, už grožinę kūrybą skiriant jo vardo literatūrinę premiją. Konkurse kviečiame dalyvauti iš Šilutės krašto kilusius, jame gyvenančius ar kitaip su kraštu susijusius literatūrinės kūrybos autorius – prozininkus, poetus, literatūrologus, knygų vertėjus, sudarytojus, iliustruotojus, per

Kafijos gėrimas pateko į nematerialaus kultūros paveldo nacionalinį sąvadą

Šilutės kultūros ir pramogų centro kartu su partneriais teiktas nematerialaus kultūros paveldo projektas papildė nacionalinį sąvadą. Jame atsirado dar viena mūsų krašto tradicija – Kafijos gėrimo kultūros gaivinimas Mažojoje Lietuvoje. Teikėjai – Šilutės r. savivaldybės Šilutės kultūros ir pramogų centras, asociacija Šilutės kraštotyros draugija ir Lietuvininkų bendrija. Kafijos gėrimo kultūra – Mažosios Lietuvos regionui būdinga šeimos ir bendruomeninė tradicija –  lietuvininkų tradicinio gėrimo gaminimo, ruošimo ir vartojimo paprotys. Į šį regioną iš Vokietijos atkeliavusią kavą (tarmiškai kafiją) lietuvininkai pradėjo gerti

Mėgėjų meno kolektyvams – 108 tūkst. eurų

Šilutės r. savivaldybės mėgėjų meno kolektyvams šiais metais siūloma paskirstyti 108 tūkst. eurų. Vasario pabaigoje suplanuotame Savivaldybės tarybos posėdyje bus priimtas galutinis sprendimas, šią savaitę tai svarsto Tarybos komitetai. Supažindiname, kam ir kiek lėšų siūloma skirti.  Asociacijoms, draugijoms, bendrijoms, viešosioms įstaigoms Asociacija „Mažlietuvių daga“, folkloro kolektyvas „Ramytė“ – 5000 Eur; Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ choras – 3400 Eur; Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ kaimo kapela – 3100 Eur; Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ mišrus vokalinis ansamblis – 1300 Eur;

2022 metais bibliotekos nurašė 2 150 131 knygą. Kur jas dėti?

Seimas pradėjo svarstyti kultūros ministro Simono Kairio pristatytas Bibliotekų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama leisti bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas, t. y. prieš atiduodant perdirbti nurašytas knygas atsirastų galimybė jas neatlygintinai perduoti fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn. Pataisų iniciatoriai pažymi, kad šis projektas parengtas atsižvelgiant į nuolat viešojoje erdvėje pasirodančius pranešimus ir negatyvią visuomenės reakciją dėl bibliotekų pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti nurašytų knygų naikinimo (perdavimo utilizuoti). Pagal siūlomas nuostatas, Seimui priėmus įstatymo pakeitimus, kultūros ministras turėtų patvirtinti tvarką, kaip būtų vykdomas

Vydūno viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su karo istoriku ir rašytoju Ernestu Kuckailiu

„Gera džiaugties tuo, kas mūsuose yra gera. Bet mes – laisvi, o tai norime užmerkti akis, kad kur sušmėkšta koks bjaurumas. Ir taip nematome, kad tūli tam tik tėra laisvi, jeib galėtų nevaržomi kitiems uždėti pančius.“, – šiais mąstytojo, humanisto, pacifisto Vydūno žodžiais pradėtas 2024 m. vasario 7 d.  bibliotekoje vykęs vakaras, skirtas artėjančiai Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – paminėti. Šio, gausiai kraštiečius, bibliotekos bičiulius, istorijos ir literatūros mylėtojus subūrusio renginio metu savo knygą „100 pirmųjų karo

Kviečia kartu kurti Lietuvos dainų šventės 100-mečiui skirtą parodą

2024 m. per Lietuvą nuvilnys Dainų šventės 100-metis. Tai, kas tautą jungė 1924-aisiais, pirmojoje Lietuvos dainų šventėje, ir kas sieja po amžiaus, 2024-aisiais, išlieka. Tai – mus vienijanti lietuvių kalba, supanti kultūra, vis dar dainuojanti ir šokanti Lietuva, įveikusi laiką ir ne vieną istorinį iššūkį. Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka kviečia kartu pasitikti jubiliejinę Dainų šventę ir bendradarbiauti organizuojant šiam svarbiam įvykiui paminėti skirtą parodą. Mielai kviečiame Šilutės krašto žmones, buvusius ir esamus muzikinius kolektyvus, jų vadovus, visus, kuriems teko

Istorijų opera „Klaipėda“: legenda apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimą bus papasakota Šilutėje ir Tauragėje

istorinė opera

Vienas naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių – mažasis spektaklis istorijų opera „Klaipėda“ išvyksta publikos labai lauktų gastrolių: kovo 7 d. 18 val. jūs laukiami Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. – Šilutės kultūros ir pramogų centre.  Didžiulių ovacijų vasarą sulaukusi istorijų opera „Klaipėda“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. KVMT užsakymu ją sukūrė net keturi Klaipėdos kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą operai parašė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas

Kur pasklido 13 vagonų Abiejų Tautų Respublikos paveldo, išvežto iš Šveicarijos?

Kultūros paveldo departamentas tęsia pasakojimus apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje. Vladislovas Broel-Plateris Ar žinojote, kad Vilniuje 1808 m. gimęs Vladislovas Broel-Plateris, kaip 1831 m. sukilimo dalyvis vėliau emigravęs į Šveicariją, senoje Rapersvilio pilyje prie Ciuricho ežero buvo įkūręs Abiejų Tautų Respublikos muziejų? Virš įėjimo – lenkų Erelis ir Lietuvos Vytis, iš šonų – Jogailos ir Jadvygos biustai. Grafas tikėjo, kad jo tėvynė atgaus nepriklausomybę, todėl testamentu muziejaus rinkinius užrašė būsimai, iš carinės Rusijos išsilaisvinusiai Lenkijos ir Lietuvos valstybei.

Literatūros mėgėjai susitiko knygų klube

Sausio 9 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje susitiko knygų klubo grupė. Klubo iniciatorė – Šilutės trečiojo amžiaus universiteto dekanė Elena Stankevičienė. Knygų klubas – neformali įvairaus amžiaus skaitytojų bendruomenė, kurią vienija pomėgis  literatūrai. Šiuo metu klubui priklauso apie dešimt moterų. Renkamasi aptarti aktualią, didelio susidomėjimo sulaukusią literatūrą, dalinamasi emocijomis ir mintimis apie perskaitytą įdomią knygą, išgirstamos perskaičiusių knygą žmonių nuomonės, tuo pačiu išsakomi savo atsiliepimai apie literatūros kūrinį. Kai kurios knygų klubo narės pačios rašo: kuria eiles, prozos tekstus.

Kviečia Hugo Šojaus muziejus

2024 m. sausio 12 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejus maloniai kviečia į Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos skirtus renginius. 16 val. vyks knygos „Šilutės Hugo Šojaus muziejus, dvaras, parkas – verta atrasti“ pristatymas. Tai – pirmasis tokios didelės apimties leidinys apie unikalią Pamario krašto vietovę. Knygoje aptariamos Šilutės muziejaus įkūrimo aplinkybės, dvare veikiančios ekspozicijos, pristatoma dvaro istorija, išlikę ir išnykę komplekso pastatai, padaliniai Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje, Macikuose, taip pat dvasinio kultūros centro „Eglutė“ veikla. Atskiras knygos skyrius skiriamas dvaro parkui,

Kviečia į Pauliaus Stalionio koncertą!

koncertas

Sausio 19 d. į Šilutę atvyksta dainų autorius bei atlikėjas Paulius Stalionis. Pastaraisiais metais ne kartą radijo stotyje „Lietus“ nominuotas įvairiems apdovanojimams, dainininkas į sceną sugrįžta su milžinišku įkvėpimu ir paskata.  Ištikimiausių dainininko gerbėjų dėmesio lauks ne tik pamilti kūriniai, bet ir šviežiai pasipildęs, jau hitais tampančių dainų bagažas. Bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio dainų kūrėjais į naujausią Pauliaus koncertinę programą įnešė novatoriškų vėjų, netikėto skambesio ir spalvų. Pauliaus Stalionio vaikiškų knygų gerbėjai sulauks dar vieno siurprizo – koncerto metu

Kultūros darbuotojų kompetencijų ugdymo projektas užbaigtas nuotaikingais viešojo kalbėjimo mokymais

Lapkričio 24 d. į Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešąją biblioteką rinkosi Šilutės rajono kultūros įstaigų specialistai, Klaipėdos r. savivaldybės Jono Lankučio bei Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešųjų bibliotekų bibliotekininkai. Jie turėjo išskirtinę galimybę mokytis iš tikro viešojo kalbėjimo profesionalo – Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinio direktoriaus, aktoriaus dr. Egidijaus Stanciko, kuris vedė mokymus „Viešasis kalbėjimas: teorija ir praktika“. Mokymų metu aptartos retorikos, viešosios kalbos sąvokos, pristatytos viešųjų kalbų rūšys, etapiškas kalbos planavimas ir struktūra, viešosios kalbos kompozicijos principai,

Tris kaimų kultūros centrus jungs prie Šilutės kultūros ir pramogų centro?

Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetai šią savaitę svarstys, ar prie Šilutės kultūros ir pramogų centro prijungti tris kultūros centrus: Vainute – Senųjų kaimo tradicijų kultūros centrą, Žemaičių Naumiestyje – Žemaičių krašto etnokultūros centrą, Rusnėje – Salos etnokultūros ir informacijos centrą. Kažkada atjungė, dabar sujungs Šios trys biudžetinės įstaigos būtų reorganizuotos iki 2024 m. balandžio 30 d. prijungiant jas prie biudžetinės įstaigos Šilutės kultūros ir pramogų centro. Neva, taip siekiama sumažinti savivaldybės juridinių vienetų skaičių, optimizuoti rajono kultūros įstaigų tinklą, jų

« Senesni įrašai