Raudonos plytos Šilutėje: paroda, kuri kalba apie nutylėtą Klaipėdos krašto istoriją

raudonos plytos

Gedimino Sass nuotrauka

Vasario 4 d. 17.30 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje vyks fotografijų parodos „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ atidarymas. Į renginį atvyksta Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas, kurio įžvalgos apie Klaipėdos krašto istoriją ir atmintį nuolat sulaukia didelio dėmesio. Taip pat atidarymo renginyje dalyvaus šios parodos iniciatorė, VšĮ „Raudonos plytos“ vadovė, šilutiškė Edita Valinčienė. Renginio metu vyks parodos pristatymas ir trumpa paskaita su diskusija.

Apie nutylėtą krašto istoriją

Ši fotografijų paroda ir visa organizacijos „Raudonos plytos“ veikla – apie nutylėtą Klaipėdos krašto istoriją po 1945 metų, nutrūkusį regiono kultūros tęstinumą bei kaip šiandien dar vis bandome jį susigrąžinti ir suprasti.

„Raudonos plytos mums yra simbolis. Per jas pasakojame ne tik apie pastatus, bet apie Klaipėdos krašto kultūrą, jo kitoniškumo priežastis, istorinius lūžius ir žmonių likimus, ypač po 1945 metų, kai kultūros tęstinumas regione buvo iš esmės nutrauktas“, – sako iš Šilutės kilusi Edita Valinčienė (Vaškaitytė).

Pastatai iš raudonų plytų

Fotografijose įamžinti visuomeniniai Klaipėdos krašto raudonų plytų pastatai – mokyklos, liuteronų bažnyčios, traukinių stotys, paštai – šiandien dažnai yra nykstantys. Tačiau jie išlieka svarbiais liudytojais to, kas buvo prarasta ir kas dar gali būti suprasta.

„Pastatai dažnai išlieka ilgiau nei žmonės, todėl per pastatus mes galime papasakoti tai, ko ne visada randame knygose“, – teigia parodos iniciatorė. Parodos fotografijose – nemažai Šilutės rajone esančių raudonų plytų pastatų.

Regiono praeities atspindžiai

Parodos atidarymo renginyje kalbėsiantis istorikas prof. Vasilijus Safronovas padės pažvelgti į Klaipėdos krašto architektūrą kaip į regiono istorinės patirties veidrodį: „Degto molio plyta apskritai yra tūkstantmetės statybos tradicijos, kurios pradžia – senovės civilizacijose, liudininkė. Klaipėdos krašte ji mus sieja su epocha, kai šis regionas antrosios industrinės revoliucijos epochoje atsidūrė sudėtyje valstybės, kuri prieš Pirmąjį pasaulinį karą tapo antrąja pagal gamybos apimtį jėga pasaulyje. Raudonų plytų pastatai liudija ir apie tai, kas vyko ir tebevyksta regione po 1945–ųjų – atmetimą, ignoravimą, vertės nesupratimą iš vienos pusės ir branginimą, domėjimąsi (kartais paviršinį, bet vis dėlto), prisirišimą iš kitos.“

Parodos iniciatorė E. Valinčienė pabrėžia, kad šiandien, kai vis dar prarandami istoriniai pastatai, o regiono tapatybė neretai supaprastinama, kalbėjimas apie paveldą tampa atsakomybės klausimu.

„Jeigu dar nesuprantame, ką Klaipėdos krašte reiškia raudonų plytų pastatai ir kokias istorijas jie neša, mes rizikuojame prarasti ne tik architektūrą, bet ir gebėjimą iki galo suprasti Klaipėdos kraštą“, – sako E. Valinčienė.

Parodą inicijuoja nevyriausybinė organizacija VšĮ „Raudonos plytos“, veikianti savanorystės pagrindais ir savo veikla edukuojanti visuomenę apie Klaipėdos krašto kultūrą, stiprinanti istorinį ir kultūrinį sąmoningumą, regioninį identitetą bei atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą.

Fotografijų paroda „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ Šilutės Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) veiks iki vasario 27 dienos. Parodos atidarymo renginys – vasario 4 d. (trečiadienį) 17:30 val.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite