Balandžio 1-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje paminėtos Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus 181-osios gimimo metinės. Renginio programa pakvietė lankytojus prisiminti iškilią krašto asmenybę ir įvairiomis formomis pažinti jo gyvenimą, aplinką, kultūrinį palikimą bei interesų pasaulį.

Minėjimas prasidėjo pagarbos ženklu prie Hugo Šojaus kapo. Renginyje dalyvavo Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos mišrus choras „Heide“ (vad. V. Matulis), Šilutės pirmosios gimnazijos bendruomenė, Savivaldybės atstovai. Susirinkusieji išreiškė pagarbą žmogui, kurio vardas neatsiejamas nuo Šilutės miesto istorijos ir kultūros.

Dvariškių arbatos gėrimo tradicijos

Vėliau muziejuje lankytojų laukė edukacija „Arbatos gėrimo tradicijos“. Susipažinta su arbatos gėrimo kultūra, tradicija ir šio ritualo vieta kasdienybėje. Edukacija pakvietė stabtelėti, pažvelgti į kasdienius papročius ir pajusti istorinio gyvenimo skonį.

Renginio dalyviai taip pat buvo pakviesti į teatralizuotą ekskursiją „Kai dvaro šeimininkas prabyla“, kurios metu po dvaro erdves vedė pats… Hugo Šojus. Ši išskirtinė patirtis suteikė galimybę lankytojams ir susipažinti su muziejaus erdvėmis, ir artimiau pajusti dvaro gyvenimo dvasią.

Ekskursantams pateikta svarbių dvaro istorijos faktų, papasakota apie Hugo Šojaus asmenybę, jo kasdienę aplinką. Pateikta šeimos gyvenimo fragmentų, anuometės tradicijos ir kultūrinis kontekstas. Gyvas pasakojimas leido į dvarą pažvelgti ne vien kaip į istorinį objektą, bet ir kaip į gyvą atminties, kultūros ir krašto tapatybės vietą.

Aidėjo medžioklės ragai

Muzikinę renginio dalį praturtino Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblis „Kurtinys“  (vad. G. Raila).

Ypatingo dėmesio sulaukė egiptologės, studijos „Dendera“ įkūrėjos Sandros Veprauskienės pranešimas „Kruizas Nilu: Hugo Šojus ir XX a. pradžios kelionių kultūra Egipte“. Prieš pranešimą savanorės Rusnė ir Gintarė supažindino klausytojus su mažiau pažinta Hugo Šojaus gyvenimo dalimi – jo kelionėmis.

Jos priminė, kad ryškiausios gyvenimo akimirkos sugrįžta ne tik prisiminimuose, bet ir vietose, kuriose jos buvo išgyventos. Pasakojime akcentuota, jog Hugo Šojaus pasaulis neapsiribojo vien dvaro sienomis – Šojų šeimai kelionės buvo svarbi gyvenimo dalis. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad jie ilgiems mėnesiams vykdavo į pietus – į Šveicariją, Italiją, prie Viduržemio jūros.

Hugo Šojus ir Egiptas

Tačiau iš visų kelionių ypatinga trauka išsiskyrė Egiptas. Laiške dukrai Elenai Hugo Šojus šią šalį apibūdino kaip paslaptingą, legendomis apgaubtą pasaulį, palikusį gilų įspūdį ir atvėrusį ypatingą santykį su matytu kraštu. Šią temą savo pranešime plačiau atskleidė Sandra Veprauskienė, pakvietusi pažvelgti į Hugo Šojų per kelionių, kultūrinių patirčių ir XX a. pradžios kelionių tradicijų prizmę.

Renginį užbaigė edukacija „Senovės Egipto grožio paslaptys“, leidusi iš arčiau susipažinti su senovės egiptiečių grožio puoselėjimo tradicijomis, naudotomis priemonėmis ir grožio samprata. Ši veikla organiškai pratęsė pranešime pristatytą temą ir pakvietė lankytojus dar giliau pažinti senovės Egipto kultūrą.

Nuoširdi padėka išsakyta visiems organizatoriams ir renginio svečiams.

Pasidžiaugta, kad Hugo Šojaus atminimas gyvas ne vien istorijos puslapiuose, bet ir šiandienos susitikimuose, pasakojimuose, muzikoje, pažinime bei bendrystėje.

Parengta pagal Šilutės H. Šojaus muziejaus inf.