2026 metai paskelbti atmintinais Kanklių metais

kanklės

Nuotraukoje – „Tramtatulio“ laureatės groja suvalkietiškomis kanklėmis.

Etninės kultūros globos taryba 2024 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą dėl pritarimo 2026 m. paskelbti atmintinais Kanklių metais.

Kodėl norima 2026 m. paminėti kaip atmintinus Kanklių metus?

Etninės kultūros globos taryba (EKGT0 rašte Seimui nurodė, siūloma 2026-uosius paskelbti atmintinais Kanklių metais atsižvelgiant į Skriaudžių kanklių ansamblio 120-mečio sukaktį 2026 m. Iniciatorių nuomone, tai būtų tinkama proga atkreipti visuomenės dėmesį į kankles kaip vieną lietuviškosios tapatybės ženklų.

Panašiai EKGT siūlymu, pritariant Seimo Kultūros komitetui, buvo patvirtinti atmintini Lietuvių liaudies dainų metai 2025-aisiais.

Tradicijos

Mūsų šalyje kanklės nuo seno vertintos kaip ypatingas muzikos instrumentas, įvairūs skirtinguose etnografiniuose regionuose paplitę kanklių tipai ir kankliavimo būdai turi gilias tradicijas. Nuo XX a. pradžios kanklės įgavo lietuvių kultūros bei Lietuvos nepriklausomybės simbolinę reikšmę. Tuomet paplito tradicija kankles kaip lietuvybės simbolį turėti savo namuose, kanklininko vaizdinys tapo dažnas vaizduojamojoje dailėje, skulptūroje ir literatūros kūriniuose. Pačių kanklių atvaizdas iki šiol tebenaudojamas taip tautinio identiteto ženklas.

1906 m. Skriaudžiuose buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis, kuriam atsirasti daug įtakos turėjo ne tik Prano Puskunigio švietėjiška veikla, bet ir tautinio sąmoningumo pakilimo nuotaikos. Lietuviškuose vakaruose vis dažniau pasirodydavo kanklininkai ar jų būreliai. Skriaudžių kanklių ansamblio įkūrimas žymi didžiulį pokytį lietuviško kankliavimo istorijoje. Iki tol kanklės buvo priskiriamos vien kaimo tradicijai, o nuo 1906 metų pradėta jas vertinti kaip tautinį instrumentą. Kankliavimo tradicija išplito ir į miestus.

Kanklės nemirė

Šiomis dienomis Lietuvoje kanklių tradicija tebėra gyvybinga ir aktuali. Kanklių tradicijos tęstinumą užtikrina įvairios kanklininkų bendruomenės, daugėja norinčiųjų išmokti jomis skambinti. Plečiasi ir kankliavimo raiška – kanklių muzika vis dažniau skamba ne tik koncertuose, bet ir įvairiomis kitomis progomis (asmeninių, šeimos švenčių metu, atmintinių dienų minėjimuose, šalies kultūrinio savitumo pristatymuose užsienyje ir kt.).

Seimo rezoliucija

Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. gruodžio 19 d. priėmė rezoliuciją „Dėl 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“.

Šioje rezoliucijoje Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą, papildo ir patikslina atmintinų 2026 metais minimų Lietuvos valstybei svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Į jį papildomai įtraukta kanklių tradicijai Lietuvoje labai svarbi sukaktis – 1906 m. Skriaudžiuose įkurto pirmojo Lietuvoje kanklių ansamblio 120-osios įkūrimo metinės.

Pagal EKGT inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite