2025-ieji Šilutės rajone – Hugo Šojaus metai

Šilutės r. savivaldybės taryba svarstys ir apsispręs, kokie renginiai rajone 2025 metais bus strateginiai. Šią savaitę tai svarsto Tarybos komitetai. Primename, kad 2025 metus savivaldybės Taryba yra paskelbusi rajone Hugo Šojaus metais.

Hugo Šojus (vok. Hugo Scheu 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėda, Prūsijos karalystė – 1937 m. liepos 25 d. Šilutė, Lietuva) – vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas.

Renginių sąrašas

Taryba kasmet tvirtina Šilutės r. savivaldybės strateginių kultūros renginių sąrašą, kuriems, formuojant biudžetą, numatomas dalinis finansavimas iš Kultūros plėtros ir paveldo puoselėjimo programos. Strateginių kultūros renginių sąrašas sudaromas atsižvelgiant į rajono tradicijas, istorines datas, įvykių sukaktis, finansavimo galimybes.

Pateiktame 2025 m. strateginių kultūros renginių sąraše išskiriamos keturios strateginių kultūros renginių dalys: valstybinės šventės ir minėtinos datos, tradiciniai renginiai, krašto žinomumą garsinantys renginiai ir nevyriausybinių organizacijų organizuojami strateginiai renginiai.

Pirmoje grupėje – valstybinės šventės, atmintinos datos, minimos ne tik kultūros įstaigose, bet ir seniūnijose, bendruomenėse.

Antroje grupėje – tradiciniai renginiai. Tai Šilutės miesto šventė ir Šilutės rajono savivaldybės seniūnijų bendruomenių organizuojami renginiai bei tradiciniais tapę: renginys „Mes už šviesą“ Švėkšnoje, Hermano Zudermano gimimo diena – Vokiečių kultūros diena, kas trejus metus Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuojama Vaikų knygos šventė „Kviečia baltos knygų burės“, kalėdinių renginių ciklas: kalėdinės eglutės įžiebimas, eglučių alėjos atidarymas. Renginius organizuoja seniūnijas kuruojantys kultūros centrai ir seniūnijos, pasitelkiant bendruomenes, švietimo įstaigas ir kt.

Trečioje grupėje krašto žinomumą didinantys renginiai: Hugo Šojaus metais paskelbtų metų minėjimo renginiai, Švėkšnos – Mažosios kultūros sostinės renginiai ir jau tradiciniu renginiu tapęs Lietuvos kultūros kelias „Vėtrungių kelias“.

Ketvirtoje grupėje – nevyriausybinių organizacijų organizuojami Savivaldybės strateginiai renginiai: Kintų muzikos festivalis, Rusnės festivalis, Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas ir etninės kultūros renginys Vilkyčiuose „Vilko pėdomis“.

Sprendimo projektą, renginių sąrašą ir tokį aiškinamąjį raštą Tarybos nariams parengė Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vyriausioji specialistė Kristina Kožemiakinienė.

Galutinį sprendimą priims savivaldybės Taryba.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite