Šilutiškė Vaida Galinskienė – Mažosios Lietuvos regiono 2025 metų mokytoja-etnokultūros puoselėtoja

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos taryba, pritariant Etninės kultūros globos tarybai. 2025 metais jau antrą kartą surengė konkursą „Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono 2025 metų mokytojas – etnokultūros puoselėtojas“.   

Etnografinio regiono Metų mokytojo vardo suteikimo konkurso tikslas – įvertinti etnografinio regiono mokytojų, dirbančių etninės kultūros srityje, profesinės veiklos pasiekimus ir skatinti juos profesinei bei kūrybinei iniciatyvai. Metų mokytojo vardas suteikiamas už pastarųjų penkerių metų reikšmingą veiklą etnokultūrinio ugdymo srityje, kitus reikšmingus savivaldybės ir etnografinio regiono bendruomenei pasiekimus etninės kultūros srityje.

2025 m. rugsėjo 5 d. įvyko „Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono 2025 metų mokytojas-etnokultūros puoselėtojas“  konkursas.

Susumavus konkurso rezultatus, Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono Metų mokytojo-etnokultūros puoselėtojo vardas suteiktas Vaidai Galinskienei, Šilutės pirmos gimnazijos lietuvių kalbos, literatūros ir retorikos mokytojai. 

Komisijos sprendimu, Etninės kultūros globos tarybos padėkos raštu įvertinta Vitalija Valaikė, Klaipėdos r. Gargždų „Kranto“ progimnazijos mokytoja.

Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono  Metų mokytojo vardas suteikiamas kiekvienais metais tik vienam asmeniui. Teisę siūlyti kandidatus Etnografinio regiono Metų mokytojo vardui suteikti turi etnografinio Mažosios Lietuvos regiono ugdymo įstaigos, ugdymo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, etninės kultūros srityje veikiančios organizacijos, vietos bendruomenės, turinčios juridinio asmens statusą. Kandidato Etnografinio regiono Metų mokytojo vardui gauti teikimas vyksta einamaisiais metais nuo birželio 1 d. iki liepos 1 d.

EKGT Mažosios Lietuvos regiono tarybos inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite