Trečiadienį visuomenei pristatyta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika

Lapkričio 27-ą Šilutėje įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu visuomenei pristatyta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika.

Renginio dalyvius sveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaiti. Dalyvavo Mažosios Lietuvos regiono savivaldybių atstovai Jurbarko r. meras Skirmantas Mockevičius, Pagėgių sav. meras Vaidas Bendaravičius, Neringos sav. meras Darius Jasaitis, Klaipėdos r. vicemerė Violeta Riaukienė.

Pristatymo ceremonijoje taip pat dalyvavo ir šią heraldiką sukūręs dailininkas Arvydas Každailis.

„Šiandien didelė šventė, nes pagaliau turime savo simboliką. Šis darbas užtruko 10 metų. Simbolika – ne tik labai svarbu valstybėms, taip ir etnografiniams regionams. Čia istoriškai sudėta viskas, ką šis kraštas išgyveno, kas čia vyko. Ir visa tai sujungta su šia diena, kaip mes šiandien atrodome, ko siekiame“, – renginio metu kalbėjo meras V. Laurinaitis.

Tokią žinią paviešino Šilutės rajono savivaldybė.

Etninės kultūros globos taryba paskelbė

2024 m. naujai sukurtas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, vėliavos ir antspaudas. Mažoji Lietuva yra vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, plytintis šalies vakaruose, Nemuno žemupyje. Regionas apima Kuršių Neriją, Šilutės ir Klaipėdos rajonus, pietinę Tauragės apskrities dalį.

Mažoji Lietuva – turtingas savo istorija ir paveldu regionas, kuris pirmiausia asocijuojasi su raštijos vertybių, tautiškumo, lietuvybės puoselėjimu, savita ir unikalia kultūra, gausia ir turtinga knygų leidyba, taip pat susijęs su knygnešystės fenomenu. Pažymėtina, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje yra tik mažesnioji buvusios istorinės Mažosios Lietuvos dalis. Didžioji istorinio regiono dalis plyti dabartinėje Karaliaučiaus srityje, nedidelė dalis priklauso Lenkijai.

Маžosios Lietuvos etnografinio regiono mažojo ir didžiojo herbų, lauko ir reprezentacinės vėliavos projektus sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.

Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. liepos 8 d. dekretu Nr. 1K-1676 „Dėl Mažosios Lietuvos didžiojo ir mažojo herbų patvirtinimo“, o reprezentacinė ir lauko vėliavos – EKGT nutarimu 2024 m. liepos 11 d. Nr. TN-17 „Dėl Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbinių vėliavų patvirtinimo“.

Herbas

Mažosios Lietuvos etnografinio regiono mažajame herbe pavaizduotas sidabriniame lauke raudonas briedis. Priekinėmis kojomis jis laiko tokios pačios spalvos ietį, o raudonoje skydo galvoje – sidabrinis šviečiantis švyturys. Mažosios Lietuvos didžiajame herbe vaizduojamas ietį laikantis briedis ir švyturys. Briedis – valdžios ir pasirengimo ginti savo žemę simbolis. Švyturys – iš krašto sklidusios kultūros šviesos, lietuvybės simbolis.

Net šeši iš septynių Lietuvoje esančių švyturių yra būtent Mažosios Lietuvos etnografinio regiono teritorijoje. Jis tuo pačiu įtvirtina Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, simboliką. Herbo skydininkai yra kurėnai – dvistiebės, burinės, plokščiadugnės valtys, naudotos Lietuvos pamaryje (taip pat ir Kuršių Nerijoje). Pamario gyventojams ši vandens transporto priemonė buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Kurėnais būdavo plaukiama žvejoti, jais gabentos prekės, gyvuliai, jie naudoti ir susisiekimui.

Kurėnai herbe puikiai papildo švyturio ir jūrinės tradicijos simboliką. Didžiojo herbo devizui panaudota lietuvių filosofo, rašytojo, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjo Vydūno citata SPINDULYS ESMI BEGALINĖS ŠVIESOS, kuri atspindi ir švyturio skleidžiamą šviesą, švietimą, lietuvybės puoselėjimą, ir lietuvininkų tarmės ypatumus.

Vėliava

Mažosios Lietuvos etnografinio regiono lauko vėliavos pagrindą sudaro trys lygių horizontalių spalvų juostos: viršutinė – žalia, vidurinė – balta, žemutinė – raudona, o vėliavos viduryje yra mažasis etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbas (vėliavos aukščio ir pločio santykis 3:5). Reprezentacinė vėliava yra baltos spalvos, jos viduryje išsiuvinėtas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis herbas, vėliavos laisvi kraštai apsiūti aukso spalvos virvele, o prie koto tvirtinamos dvi aukso spalvos virvelės su kutais (vėliavos aukščio ir pločio santykis 5:6).

 

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nauji kunigų paskyrimai Telšių vyskupijoje

Telšių vyskupijos kurija paskelbė savo vyskupijos kunigams įteikianti naujus tarnystės vietų skyrimus. Pokyčiai liečia ir Šilutės Šv. Kryžiaus parapiją. Kunigas Vaidotas Vitė atleistas iš Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebono bei Skuodo dekanato vicedekano pareigų, taip pat nuo pareigos klebono teisėmis ir pareigomis aptarnauti Vaičaičių šv. Onos parapiją ir Pašilės koplyčią ir paskirtas Viešvilės Kristaus Atsimainymo parapijos klebonu, kartu aptarnaus Smalininkų šv. Juozapo ir Vilkyškių šv. Onos parapijas. Kunigas Kęstutis Pajaujis atleistas iš Viešvilės Kristaus Atsimainymo parapijos klebono

Vainute pavogė 4000 eurų vertės traktoriuką

Praneša Tauragės apskrities VPK. Liepos 17 d. Vainute iš kiemo buvo pavogtas vejos pjovimo traktoriukas „Honda 2218“. Nuostolis 4000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Liepos 17 d. prieš pietus Kančaičių k., Švėkšnos sen., rastas vyro, gim. 1989 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Liepos 14 d. Menklaukių k., Juknaičių sen., vyras, gim. 1951 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1963 m. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liepos 15 d. po pietų iš parduotuvės Liepų g.,

Kolektorinės dėžės – tvarkinga ir patikima laistymo sistemos šerdis

kolektorinė dėžė

Automatinės laistymo sistemos jau seniai peržengė vien komforto ribas – šiandien jos reiškia atsakingą požiūrį į vandens naudojimą, augalų priežiūrą ir žaliųjų zonų ilgaamžiškumą. Tačiau net ir pažangiausia sistema negalės veikti sklandžiai, jei jos pagrindiniai komponentai nėra tinkamai apsaugoti ir integruoti į aplinką. Vienas tokių komponentų – kolektorinė dėžė, kurios paskirtis dažnai lieka nuošalyje, nors būtent ji užtikrina sistemos švarą, tvarką ir priežiūros patogumą. Kodėl kolektorinė dėžė yra daugiau nei tik plastikinis konteineris? Kolektorinė dėžė – tai tvirto plastiko korpusas,

Lietuvą merkia liūtys. Kokių nuostolių patiria gyventojai?

Šios savaitės pradžia buvo tikrai šlapia – per šalį praslinkusios smarkios liūtys pirmadienį ir antradienį kai kuriuose miestuose užtvindė gatves, trikdė eismą, apsėmė automobilius. Gyventojai nepravažiuojamų gatvių ir patvinusių kiemų nuotraukomis dalijosi iš Vilniaus, Klaipėdos, Mažeikių ir kitų savivaldybių. Apie kokias dėl liūčių patirtas žalas draudikams šiuo metu praneša gyventojai?   Žala – dėl liūčių  „Pastarosiomis dienomis absoliuti dauguma registruotų liūčių žalų atvejų buvo būsto žalos dėl kritulių poveikio. Tai yra, per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėgus vandeniui

Taip pat skaitykite