„Gyvos vietos“: penki rugpjūčio vakarai atgimusiose Lietuvos kultūros erdvėse

Finansų ministerija kartu su Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų programa inicijuoja penkis baigiamuosius renginius „Gyvos vietos“ regionuose: rugpjūčio 20 d. – Panevėžyje, rugpjūčio 22 d.- Kamariškių dvare (Zarasų r.), rugpjūčio 23 d. – Kretingoje, rugpjūčio 24 d. – Rumšiškėse (Kaišiadorių r.), rugpjūčio 30 – menininkų rezidencijoje „Kintai Arts“ (Šilutės r.).

Ypatingos vietos atvertos visuomenei

„Gyvos vietos“ – tai unikalus kultūrinių renginių ciklas ir kelionė po penkis Lietuvos kultūros objektus, kurie šiandien gyvi ir atviri, nes atgimė Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų dėka. Čia istorija, menas ir bendruomenės balsas susijungs į gyvą patirtį, kviečiančią iš naujo atrasti ypatingas šalies vietoves.

Visos šios erdvės per pastaruosius metus buvo sutvarkytos ir atvertos visuomenei, pasitelkus Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšas. Dabar jos kviečia lankytojus pasinerti į kūrybą, susitikimus ir bendrystę.

„Kartu su partneriais – programos donorais, matome puikius projektų rezultatus, jų dėka vis daugiau nuostabių Lietuvos vietų atgyja, gyvena savo gyvenimus. Todėl ir baigiamuosius renginius darome skirtingų regionų „Gyvose vietose“, kurios atskleidžia programos vertybes ir prasmę“, – pažymėjo finansų viceministras Januš Kizenevič.

Kiekviename renginyje vyks kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su menininkais ir vietos bendruomenėmis, tradicinių amatų pristatymai bei apvalaus stalo diskusijos su projektų vykdytojais ir žiniasklaida.

Šių metų maršrutas apims: 

  • rugpjūčio 20 d. – Panevėžio kūrybiškumo centrą „Pragiedruliai“, kur vyks dirbtuvės, menininkų pasakojimai, bendruomenių istorijos ir improvizacijų teatro „Kitas kampas“ pasirodymas; 
  • rugpjūčio 22 d. – restauruotą Kamariškių dvarą Zarasų r. su muzikine programa ir pokalbiais apie ežerų krašto tradicijas; 
  • rugpjūčio 23 d. – Kretingos Pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios ansamblį, kur koncertuos senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ ir bus pristatyti vieni seniausių Europoje vargonų; 
  • rugpjūčio 24 d. – Aristavelės dvarą Rumšiškių etnografijos muziejuje, tapusį scena tradiciniams amatams ir senosioms dainoms; 
  • rugpjūčio 30 d. – menininkų rezidenciją „Kintai Arts“, kur vyks pajūrio kultūros šventė su plaukimu senoviniais laivais, žuvienės virimu ir koncertu Šilutės liuteronų bažnyčioje.

Visi renginiai – nemokamai visiems!

Apie programą trumpai: Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas per pastaruosius 20 metų Lietuvoje investavo 270 mln. eurų.

Šios investicijos prisidėjo prie reikšmingų pokyčių tokiose srityse kaip aplinkosauga, energetika, klimato kaita, sveikata, moksliniai tyrimai, teisingumas, vidaus reikalai, kultūra, pilietinės visuomenės stiprinimas, socialinis dialogas ir verslo inovacijos.

Projektai, finansuoti per Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmą, tapo sėkmės istorijomis, atnešusiomis naudos ne tik Lietuvai, bet ir prisidėjusiais prie glaudesnio bendradarbiavimo su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu.

Finansų min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite