Rašinį norisi pradėti perfrazuojant šventę apibendrinusio prof. A. Juozaičio mintimi, kad nėra praeitie – yra tik dabartis. Nes tai, kas praėję, gyvena dabartyje, be jos būtume nuogi ir pažeidžiami, neturėtume savo šaknų. Tad tokių žmonių, kaip A. Jurgelevičius, gyvenimas yra ir mūsų dalis, mūsų medžių šaknys.  

Algirdas Jurgelevičius, tremtinys, choreografas, režisieriaus, gyveno Šilutėje, baigė Šilutės vidurinę mokyklą, vadovavo šokių kolektyvui. Vėliau studijavo, dirbo Vilniuje, Kaune ir 27-erius metus dėstė Klaipėdos universitete. Knygos sutiktuvės vyko pilnutėlėje Šilutės pirmosios gimnazijos aktų salėje, dalyvaujant gausiam svečių būriui. Šoko Pirmosios gimnazijos šokėjai.

Gyvenimo kelias

Su A. Jurgelevičiaus gyvenimo keliu supažindino tautiniais rūbais vilkėje Rokas Briedis ir  Vilius Juostas (mok. Vaida Galinskienė). Trumpai buvo papasakota Jurgelevičių šeimos istorija, susijusi su skaudžiu tėvo likimu, atvedusiu šeimą į tremtį. Šokį „Gegutėlė“ atliko Izabelė Sudeikytė ir Armandas Krauleidis (vadovė Rita Kurpeikytė). O gimnazijos šokėjų „Jievaro tiltas“ tarsi ir simbolizavo saitus su praeitimi. Mat šį šokį šokdavo ir šilutiškiai anuomet, kai jiems vadovavo A. Jurgelevičius.

Vėliau į sceną buvo pakviestos Pirmosios gimnazijos mokytojos Jovita Kiaupienė, Jolita Ežerinskė, Vaida Galinskienė, Rita Kurpeikytė, kurioms teko garbė būti A. Jurgelevičiaus studentėmis. Jos klausė klasikinės rusų literatūros ir kalbos paskaitų.

Knygos sutiktuvės

Apie knygą papasakojo leidinio  sudarytoja, aktorė, KU doc. Virginija Kochanskytė. Baigęs Vilniaus universitetą A. Jurgelevičius dirbo Šilutės vaikų tuberkuliozinėje sanatorijoje-mokykloje „Eglutė“, vadovavo kultūros namų tautinių šokių kolektyvui „Rezginėlė“.

Vėliau dešimtmetį vadovavo Kauno profsąjungų kultūros rūmų tautinių šokių liaudies kolektyvui „Suktinis“. Dar dešimtį metų dėstytojavo Kauno medicinos institute (dabar Lietuvos sveikatos universitetas) ir vadovavo studentų tautinių šokių kolektyvui.

Knygos sudarytoja prisimena, kad „Suktinio“, kuriame šoko dvejus metus, vadovas visada būdavo dėmesingas, stengdavosi išklausyti ir padėti. Ilgiausiai, 27-erius metus, išdirbo dabartiniame Klaipėdos universitete, kur dėstė klasikinę rusų literatūrą ir kalbą, choreografams keletą metų – ir šokio istoriją.

Viešnia pasakojo, kad A. Jurgelevičius aktyviai dalyvavo Klaipėdos muzikiniame gyvenime. Padėjo rengti įvairius masinius renginius, pvz., Stasio Šimkaus 100-osioms gimimo metinėms skirtus koncertus, 1988 m. Vilniuje vykusią dešimtąją Baltijos šalių studentų dainų šventę „Gaudeamus“, Jūros, respublikines dainų šventes, kaimo kapelų šventę „Grok, Jurgeli“ ir daugelį kitų.

Šeimą vadino krūmu

„Kai vėlesniais metais lankydavau vadovą namuose Klaipėdoje, kartą jis parodė rankraštį – būsimą knygą apie savo šeimą, kurią vadino krūmu. Skaitydavo pasirinktas ištraukas, bet visada pabrėždavo, kad „krūmo šaknys“ svarbios tik jo šeimai֧“, – prisiminimais dalijosi knygos sudarytoja.

Ekrane besikeičiant skaidrėms, prisiminė, kad vadovas sakydavo: „Čia mano žemė ir dangus“. Ar esate kada girdėję, kad devintos klasės mokinys į šokių šventę stadione atvestų 700 šokėjų, 47 kolektyvus iš Šilutės ir Šilutės krašto“, – tęsė viešnia.

V. Kochanskytė pakvietė tarti keletą žodžių svečią iš Kauno Vidą Zigmantą, buvusį „Suktinio“ šokėją. Prisiminimais dalijosi svečias Algirdas Gužauskas.

Renginio refleksija

Gimnazijos direktorė Laima Spirgienė pasidžiaugė, kad knygos pristatymas vyko būtent jų gimnazijoje, kurioje mokėsi ir vadovavo šokėjams A. Jurgelevičius. Savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jovita Jankauskienė, po iškeltos idėjos, kaip galima būtų įprasminti A. Jurgelevičiaus atminimą Šilutėje, pasiūlė organizuoti Algirdo Jurgelevičiaus vardo šokių festivalį.

Renginio dalyviai vis pildė įspūdingą puokštę–krūmą dekoratyvinėmis šakelėmis.

Birutės Morkevičienės tekstas ir nuotraukos