Kūrybai netrukdo nei lietus, nei vėjas

fondasMažių kaime, Vilijos ir Arūno Dikšų sodyboje, 10 dienų vyko dailininkų pleneras. Kūrybinės atmosferos netrikdė tąkart Pamario kraštą aplankę lietūs ir vėjai. Tapytojai lietaus nekeiksnojo – juk ir lietingas oras gali būti kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Daugelis plenero dalyvių atvyko su išankstinėmis idėjomis. Sodybos šeimininkai pasistengė, kad kūrėjams nieko netrūktų. Atokvėpio minutėmis netilo pokalbiai apie kūrybą ir gyvenimą.

Plenero kuratorius – kraštietis dailininkas Svajūnas Armonas, vienas pirmųjų pelnęs prestižinę mūsų krašto „Sidabrinės nendrės“ premiją. Iš Vainuto kilęs tapytojas pastebėjo, kad vis dažniau mintimis ir darbais sugrįžta į gimtąjį kraštą. Ir šis pleneras nebuvo atsitiktinis, užsimezgęs iš nuoširdaus bendravimo su kraštiete Alma ir jos vyru Rotary klubo nariu Antanu Čepiu. Pleneras taip pat vyko pas rotarietį Arūną Dikšą.
Plenero metu S. Armonas aplankė vaikystės ir jaunystės miestelį Vainutą. Puoselėjantis mintį nutapyti visą Vainuto miestelį šįkart patraukė prie sakralinės vietos – Vainuto bažnyčios. Tapytojas bažnyčią yra tapęs įvairiu metų laiku, be didelių interpretacijų kiekviename paveiksle spalvomis kurdamas vis kitokią nuotaiką. Kūrybai praverčia ir paties darytos fotografijos.

Paroda sulaukė susidomėjimo. Priekyje – plenero kuratorius, kraštietis dailininkas Svajūnas Armonas.

Į plenero darbų parodą, kuri rado vietą A. Dikšo teniso korte po stogu, atvykusius lankytojus pirmiausia pasitiko Svajūno Armono darbų ekspozicija. Greta jo darbų puikavosi debiutuojančios tapytojos, jaunųjų menininkių ir profesionalių kūrėjų darbai. Kraštiečio Svajūno tapybos darbai puikavosi ant mėlynai dažytų lentų sienos: peizažai, Vainuto bažnyčia, natiurmortai. Net sunku patikėti, kad per 10 dienų buvo tiek daug sukurta.
„O čia mano moterys“, – šypsojosi tapytojas, savo kūryboje daug dėmesio skiriantis paslaptingam moters žavesiui įprasminti. Tapytojas kuria romantišką, plastišką, su gamta susiliejusią ar iš jos išplaukiančią, šiek tiek mistišką moterį. Paklaustas, ar paveiksluose galima atpažinti konkrečią moterį, šypsodamasis aiškino, kad čia nėra konkrečios moters. Jo vaizduojamoje moteryje įkūnytas moters idealas – gal mylėtos, gal kažkur sutiktos, pažįstamos ar nepažįstamos moters atvaizdas. Šio plenero metu tapytojas pabandė dar kartą įsijausti, kurdamas jau tapytų paveikslų siužetus. Taip dar kartą atgimė paveikslas „Įsimylėjusi savo atvaizdą“, tik šįkart jis ne horizontalus, bet vertikalus. Dar vieną, iškeliavusį į Kiniją, darbą pabandė atkartoti vieno žmogaus paprašytas. Plenero metu netrūko įkvėpimo, taigi pavyko nuveikti nemažai.

Plenero dalyviai su sodybos šeimininkais.

Plenero metu tapyti darbai, po kurio laiko tapytojo pamatyti tarsi kitomis akimis, kitoje šviesoje, dar gali ne kartą keistis. Tapytojas sakė nebijantis paveikslus „koreguoti“.
Plenero dalyviai savo kūrybiniuose darbuose įprasmino Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio bei išskirtinių architektūros fragmentų. Tapytojo Juozo Pranckevičiaus darbuose sugulė poetiški vaizdai iš Estijos Saaremo salų, kur jam visai neseniai teko buvoti.
Aleksandrą Vozbiną sužavėjo sodybą juosiantys berželiai, intervalais prigludę prie medinės tvoros. Berželiai netilpo viename paveiksle – išsidėstė triptike. Vasaros temą tapytojas meistriškai plėtojo kurdamas moters portretą, o išraiškai sustiprinti panaudodamas multiplikaciją.
Savo kūrybines idėjas realizavo dailininkas Pranas Gudaitis. Greta profesionalių dailininkų kūrė debiutantės Vilija Bušmaitė ir Stasė Ronkutė bei būsimosios dailininkės iš M. K. Čiurlionio mokyklos Rūta Armonaitė, Ona Stasiulevičiūtė. Stasė Ronkutė tapė sodybos šeimininkės išpuoselėtas rožes, jaunosios dailininkės kūrė portretus – viename iš jų atpažįstamas sodybos šeimininkas. Rūtą Armonaitę kūrybai įkvėpė aptvare už sodybos besiganančios avys. Vengdama pilkumos, vieną avelę „aprengė“ neįprasta žydra spalva.
Atvykusieji į parodą buvo pakviesti paskanauti vyno, įsikurti jaukioje sodybos pievelėje. Vakarėjančios saulės šviesoje po trešnėmis skambėjo Ado Nausėdos, Žydrės Adomaitienės ir Liudos Kašėtienės dainos, Marijaus Budraičio eilės.

Laima PUTRIUVIENĖ

Prie S. Armono darbų.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip pasirinkti tušą, kuris pritaikytas tavo akių formai?

akių tušas

Kiekvieną rytą teptukas slysta per blakstienas, tikintis pabrėžti žvilgsnį, tačiau retai susimąstome, kodėl vienas tušas suteikia lėlės akių efektą, o kitas vos pastebimas. Paslaptis slypi ne tik pačiame produkte, bet ir… tavo akyse. Ne, tai ne metafora – tavo akių forma iš tikrųjų turėtų nulemti, kokį blakstienų tušą renkiesi. Tinkamai parinktas tušas gali vizualiai pakelti akis, padaryti jas atviresnes ar rafinuotesnes, beveik kaip subtilus makiažo architektas. Šiame straipsnyje atskleisime, kaip skirtingoms akių formoms pritaikyti tušo tipai padeda atskleisti geriausias tavo

Įkliuvo 12 neblaivių vairuotojų

Balandžio 14-21 d. policijos pareigūnai intensyviai tikrino vairuotojų blaivumą, vykdė kitas prevencines priemones. Užfiksuota 140 Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei nustatyta 12 neblaivių vairuotojų (5 – pagal LR BK, bei 7 – pagal LR ANK). Pirmasis neblaivus vairuotojas nustatytas gavus neabejingo piliečio pranešimą: vykdamas pro šalį pastebėjo nuo kelio važiuojamosios dalies nuvažiavusį automobilį „Peugeot 406“ ir jo viduje esantį žmogų. Joniškės k., Tauragės r., policija rado neblaivų (2,68 prom.) vyrą, gim. 1974 m., nuvažiavusį nuo kelio. Policijos pareigūnai nustatė 4

Finansų ministerija teikia mokestinių pasiūlymų paketą

mokesčiai

Finansų ministerija įkėlė į teisės aktų derinimo sistemą mokestinių pakeitimų teisės aktų paketą, kuriame pasiūlymai padėsiantys užtikrinti Valstybės gynybos fondo finansavimą, didinantys mokestinės sistemos efektyvumą ir progresyvumą. Priėmus visus mokestinius pasiūlymus, planuojama į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai surinkti 248,7 mln. eurų 2026 m., 624,6 mln. eurų – 2027 m., o valstybės gynybai finansuoti papildomai planuojama sukaupti 306 mln. eurų jau 2026 m., 523,6 mln. eurų – 2027 m. Siekiant mokestinę naštą visuomenėje pasidalinti teisingai, mokestinių pasiūlymų paketu teikiami subalansuoti

Popiežius Pranciškus bus laidojamas šeštadienį

Praėjusį pirmadienį buvo pranešta, kad popiežius Pranciškus šią dieną mirė savo rezidencijoje Šv. Mortos svečių namuose, Vatikane  būdamas 88-erių metų amžiaus. Popiežiaus liturginių apeigų tarnyba pranešė, kad popiežiaus Pranciškaus laidotuvių Mišios bus aukojamos balandžio 26 dieną Šv. Petro aikštėje. Jų pradžia – 10 val. vietos laiku. Laidotuvių apeigoms vadovaus kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re. Balandžio 23 d. karstas su Šventojo Tėvų kūnu iš Šv. Mortos namų koplyčios bus perkeltas į Šv. Petro baziliką, suteikiant galimybę tikintiesiems prie jo prisiartinti

Taip pat skaitykite