Kūrybai netrukdo nei lietus, nei vėjas

fondasMažių kaime, Vilijos ir Arūno Dikšų sodyboje, 10 dienų vyko dailininkų pleneras. Kūrybinės atmosferos netrikdė tąkart Pamario kraštą aplankę lietūs ir vėjai. Tapytojai lietaus nekeiksnojo – juk ir lietingas oras gali būti kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Daugelis plenero dalyvių atvyko su išankstinėmis idėjomis. Sodybos šeimininkai pasistengė, kad kūrėjams nieko netrūktų. Atokvėpio minutėmis netilo pokalbiai apie kūrybą ir gyvenimą.

Plenero kuratorius – kraštietis dailininkas Svajūnas Armonas, vienas pirmųjų pelnęs prestižinę mūsų krašto „Sidabrinės nendrės“ premiją. Iš Vainuto kilęs tapytojas pastebėjo, kad vis dažniau mintimis ir darbais sugrįžta į gimtąjį kraštą. Ir šis pleneras nebuvo atsitiktinis, užsimezgęs iš nuoširdaus bendravimo su kraštiete Alma ir jos vyru Rotary klubo nariu Antanu Čepiu. Pleneras taip pat vyko pas rotarietį Arūną Dikšą.
Plenero metu S. Armonas aplankė vaikystės ir jaunystės miestelį Vainutą. Puoselėjantis mintį nutapyti visą Vainuto miestelį šįkart patraukė prie sakralinės vietos – Vainuto bažnyčios. Tapytojas bažnyčią yra tapęs įvairiu metų laiku, be didelių interpretacijų kiekviename paveiksle spalvomis kurdamas vis kitokią nuotaiką. Kūrybai praverčia ir paties darytos fotografijos.

Paroda sulaukė susidomėjimo. Priekyje – plenero kuratorius, kraštietis dailininkas Svajūnas Armonas.

Į plenero darbų parodą, kuri rado vietą A. Dikšo teniso korte po stogu, atvykusius lankytojus pirmiausia pasitiko Svajūno Armono darbų ekspozicija. Greta jo darbų puikavosi debiutuojančios tapytojos, jaunųjų menininkių ir profesionalių kūrėjų darbai. Kraštiečio Svajūno tapybos darbai puikavosi ant mėlynai dažytų lentų sienos: peizažai, Vainuto bažnyčia, natiurmortai. Net sunku patikėti, kad per 10 dienų buvo tiek daug sukurta.
„O čia mano moterys“, – šypsojosi tapytojas, savo kūryboje daug dėmesio skiriantis paslaptingam moters žavesiui įprasminti. Tapytojas kuria romantišką, plastišką, su gamta susiliejusią ar iš jos išplaukiančią, šiek tiek mistišką moterį. Paklaustas, ar paveiksluose galima atpažinti konkrečią moterį, šypsodamasis aiškino, kad čia nėra konkrečios moters. Jo vaizduojamoje moteryje įkūnytas moters idealas – gal mylėtos, gal kažkur sutiktos, pažįstamos ar nepažįstamos moters atvaizdas. Šio plenero metu tapytojas pabandė dar kartą įsijausti, kurdamas jau tapytų paveikslų siužetus. Taip dar kartą atgimė paveikslas „Įsimylėjusi savo atvaizdą“, tik šįkart jis ne horizontalus, bet vertikalus. Dar vieną, iškeliavusį į Kiniją, darbą pabandė atkartoti vieno žmogaus paprašytas. Plenero metu netrūko įkvėpimo, taigi pavyko nuveikti nemažai.

Plenero dalyviai su sodybos šeimininkais.

Plenero metu tapyti darbai, po kurio laiko tapytojo pamatyti tarsi kitomis akimis, kitoje šviesoje, dar gali ne kartą keistis. Tapytojas sakė nebijantis paveikslus „koreguoti“.
Plenero dalyviai savo kūrybiniuose darbuose įprasmino Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio bei išskirtinių architektūros fragmentų. Tapytojo Juozo Pranckevičiaus darbuose sugulė poetiški vaizdai iš Estijos Saaremo salų, kur jam visai neseniai teko buvoti.
Aleksandrą Vozbiną sužavėjo sodybą juosiantys berželiai, intervalais prigludę prie medinės tvoros. Berželiai netilpo viename paveiksle – išsidėstė triptike. Vasaros temą tapytojas meistriškai plėtojo kurdamas moters portretą, o išraiškai sustiprinti panaudodamas multiplikaciją.
Savo kūrybines idėjas realizavo dailininkas Pranas Gudaitis. Greta profesionalių dailininkų kūrė debiutantės Vilija Bušmaitė ir Stasė Ronkutė bei būsimosios dailininkės iš M. K. Čiurlionio mokyklos Rūta Armonaitė, Ona Stasiulevičiūtė. Stasė Ronkutė tapė sodybos šeimininkės išpuoselėtas rožes, jaunosios dailininkės kūrė portretus – viename iš jų atpažįstamas sodybos šeimininkas. Rūtą Armonaitę kūrybai įkvėpė aptvare už sodybos besiganančios avys. Vengdama pilkumos, vieną avelę „aprengė“ neįprasta žydra spalva.
Atvykusieji į parodą buvo pakviesti paskanauti vyno, įsikurti jaukioje sodybos pievelėje. Vakarėjančios saulės šviesoje po trešnėmis skambėjo Ado Nausėdos, Žydrės Adomaitienės ir Liudos Kašėtienės dainos, Marijaus Budraičio eilės.

Laima PUTRIUVIENĖ

Prie S. Armono darbų.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Birželio 15 d. prasideda priėmimas į profesinio mokymo įstaigas

Birželio 15 d. prasideda vasaros priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Stojantieji prašymus mokytis kviečiami teikti iki rugpjūčio 10 d. imtinai. Į valstybės finansuojamas vietas šiemet iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – panašiai kaip pastaraisiais metais. „Kviečiu jaunuolius drąsiai rinktis profesinį mokymąsi. Profesijos galima mokytis ne tik baigus gimnaziją, bet ir dar neturint brandos atestato. Profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir paklausią profesiją, ir užbaigti vidurinio ugdymo programą, o po to tęsti mokslus aukštojoje mokykloje arba dirbti, kurti savo

Per tris dienas – 16 eismo saugumo pažeidimų

policija

Birželio 8-10 dienomis policijos pareigūnai vykdė prevencinę priemonę –buvo tikrinama, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais be laisvų rankų įrangos, taip pat ar naudoja privalomas saugos priemones – saugos diržus, šalmus ir vaikams skirtas sėdynes. Nustatyta 11 pažeidimų, susijusių su netinkamu mobiliųjų telefonų naudojimu: 3 Tauragėje ir 8 Šilutėje. Taip pat užfiksuoti 5 pažeidimai, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių. Vienas toks pažeidimas nustatytas Tauragėje, keturi – Šilutėje. Visiems pažeidėjams surašyti administracinių nusižengimų

Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio

Birželio 12-ąją, minint Lietuvos radijo gimtadienį, Lietuvos bankas pradėjo išankstinį kolekcinės monetos „Lietuvos radijui – 100“ pardavimą. Moneta išleidžiama į apyvartą 2026 m. birželio 19 d. Prieš šimtą metų Lietuva pirmą kartą išgirdo save eteryje. Kai 1926 metais nuskambėjo žodžiai „Alio, alio – kalba Kaunas“, prasidėjo naujas valstybės ir visuomenės istorijos etapas. Nuo tada radijas tapo svarbia informacijos, kultūros, švietimo ir pilietiškumo erdve, lydėjusia Lietuvą svarbiausiais jos istorijos momentais. „Šia moneta siekiame įamžinti ne tik Lietuvos radijo istoriją, bet ir

Švėkšnos bažnyčiai tvarkyti – 432 tūkstančiai eurų

Birželio pabaigoje planuojamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, šią savaitę į posėdžius rinksis Tarybos komitetai. Teks apsispręsti ir dėl lėšų skyrimo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios stogo ir fasadų tvarkybos darbams. Parengtame sprendimo projekte siūloma pritarti Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1648, valstybės saugoma), stogo ir fasadų tvarkybos darbams, prisidėti prie tvarkybos darbų finansavimo iš savivaldybės biudžeto skiriant ne daugiau kaip 50 proc. valstybės skiriamos lėšų sumos, patvirtintos Paveldotvarkos programoje, ir užtikrinti netinkamų finansuoti,

Taip pat skaitykite