Liepos pirmąją pusę Pamario krašto gyventojus bei svečius džiugino Kintų muzikos festivalis. Šių metų festivalio muzikinė ašis – estų kompozitoriaus Arvo Pärto, šiemet švenčiančio 80-mečio jubiliejų, muzika, skambėjusi daugumoje koncertų.

Smuikininkų duetas iš Vokietijos „The Twiolins“. Laimos Putriuvienės nuotr.

Koncertuose skambėjo beveik vien šiuolaikinė muzika, skirtinguose renginiuose besiskleidusi vis kitokia instrumentine sudėtimi – nuo pavienių fleitos garsų, violončelės ir elektronikos jungties, smuikų dueto, styginių kvarteto, styginių ansamblio iki sodrių choro balsų ir simfoninio orkestro.
Skirtingi koncertai atskleidė vis kitokį šiuolaikinės muzikos „veidą“, tačiau kiekvienąkart atsigręžiantį į publikos lūkesčius ir poreikius – klausytojai nuoširdžiai, šiltai priimdavo kiekvieną pasirodymą. Kintų muzikos festivalis nuo kitų šiuolaikinės muzikos festivalių skyrėsi tuo, kad čia skambėjo profesionalioji, akademinė muzika, tačiau parašyta plačiajai auditorijai priimtina muzikine kalba, suvokiama ne vien profesionalams.
Festivalio atidarymo koncertas
Pirmąjį festivalio vakarą atiduota duoklė A. Pärtui: choras „Jauna muzika“ (vad. Vaclovas Augustinas) parengė programą, kurioje skambėjo net penki dažniausiai pasaulyje atliekamo gyvo kompozitoriaus choriniai kūriniai bei vienais iš ryškiausių nūdienos chorinės muzikos kūrėjų pripažintų latvio Eriko Ešenvaldo ir amerikiečio Erico Whitacre‘o opusai. Pasirinkta programa – religinės tematikos, dvasingi kūriniai – ir, be abejo, choro meistriškumas, susijungę kartu, dovanojo magiško, slėpiningo grožio ir jautrumo kupinų muzikinių akimirkų.

Naktinio koncerto Kintų mažojoje bažnyčioje dalyvius pasveikino evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis ir festivalio siela Audra Juodeškienė.

Choro meistrystė skleidėsi ne tik techniniu profesionalumu, bet ir ne mažiau svarbiu emociniu pagavumu: po koncerto daugelis klausytojų neslėpė patyrę nuoširdžių, gilių išgyvenimų.
Dmitrijaus Šostakovičiaus koncertas violončelei
Violončelininko Justo Kulikausko pirmojo koncerto „Shostakovich Project“ metu Kintų didžiojoje bažnyčioje skambėjo XX-XXI a. kūrėjų kompozicijos – virtuoziškos, reikalaujančios puikios atlikimo technikos. Vakaro programa buvo išskaidyta į akustinės ir elektroakustinės muzikos dalis: pirmojoje skambėjo solo violončelė, o antrojoje – elektroakustiniai kūriniai.
Koncerto idėjinė ašis buvo Dmitrijaus Šostakovičiaus koncertas violončelei Nr. 1 (skambėjo I dalis). Šis kūrinys, davęs pavadinimą visam koncertui, yra dalis atlikėjo sumanyto projekto D. Šostakovičiaus muziką perdirbti pasitelkiant naująsias technologijas. Violončelės partiją grojo J. Kulikauskas, o orkestro akompanimentas buvo transformuotas į skaitmeniniu būdu išgaunamą elektroninį skambesį. Šitaip atsiveria plotmė naujų sąskambių paieškoms ir kompozitoriaus muzika gali suskambėti visai kitais atspalviais.

Festivalio meno vadovas, kompozitorius Gediminas Gelgotas.

Subtilaus grožio muzika
Liepos 4-os vakarą vyko egzotiškas koncertas, anot meno vadovo G. Gelgoto, jau tampantis tradicija, kurią tikrai verta išlaikyti, idant prasiplėstų mūsų muzikinis pasaulėvaizdis. Japonų fleitininkės Misao atlikta muzika (daugiausiai japonų liaudies dainos), derinama su judesiais, buvo paprasto, subtilaus grožio išraiška: atlikėja muzika perteikiamas emocijas papildė kūno kalba – labai elegantiška, subtilia ir nė kiek ne vulgaria.
Mūsų, vakariečių, ausims saldžiai skambančiomis melodijomis Misao manifestavo paprastumo, kasdienybės žavesį – o tai visai sveika nuolat persidirbusiam, skubančiam Vakarų gyventojui.
Smuikininkų duetas iš Vokietijos
Kintų muzikos festivalyje sulaukta ir svečių iš Vokietijos – smuikininkų dueto „The Twiolins“, atliekančio progresyvią šiuolaikinę muziką. Atlikėjai Kintuose pristatė programą „Sunfire“ („Saulės ugnis“), kurios kibirkščiavimas, regis, daugelio širdyse įžiebė liepsnas. Dueto atlikta muzika publiką žavėjo ir technika, ir virtuoziškumo efektais, ir emociniu paveikumu.
„The Twiolins“ atsigręžia ne į „akademinį“ skonį susiformavusią auditoriją, bet į plačiąsias mases, kurioms sudėtinga meninė kalba yra nepažini. Itin kokybiškai pateikta profesionali „lengvoji“ muzika, kuomet akivaizdūs neabejotinai sudėtingos technikos įvaldymas, itin laisvas, lyg be pastangų, muzikavimas, negęstanti energija, atlikimo ekspresija, dėmesys publikai – visa tai verta ne tik plačiosios auditorijos, bet ir akademinės muzikos profesionalų dėmesio.

Fleitininkė Misao ir NIKO smuikininkė Dalia Simaška.

Violončelės ir elektronikos dermė griūvančioje daržinėje
Trečiadienio vakarą klausėmės neįprasto solo violončelės koncerto visai netradicinėje aplinkoje. J. Kulikauskas savo programai violončelei ir elektronikai, savo idėjoms realizuoti vieta pasirinko Kintų miestelio daržinę, šiuo metu netvarkomą ir nenaudojamą, tačiau potencialiai galinčią tapti miestelio centru meniniams projektams įgyvendinti.
Koncerte skambėję violončelei ir elektronikai pritaikyti populiariosios muzikos kūriniai buvo pateikti kaip šviežiai skambančios kompozicijos – nebanalios, netiesmukos aranžuotės panaikino popmuzikos kūrinių primityvios formos ribas, o violončele griežiamos melodijos garsų turtingame fone nuskambėjo gerokai ekspresyviau nei originaliose dainose. Tai lėmė J. Kulikausko išraiškingas muzikavimas ir artistiškumas.
Tokiu būdu profesionaliai perdirbama populiarioji muzika yra nepalyginti įdomesnė bei patrauklesnė.
Festivalio uždarymo fiesta
Liepos 17-osios vakarą suskambo simfoniškai galingi paskutiniai šių metų festivalio garsai: girdėjome Naujų idėjų kamerinį orkestrą (NIKO) bei specialiai šiai progai suburtą Kintų muzikos festivalio orkestrą, be kitų skambėjusių kūrinių, kartu atlikusius G. Gelgoto simfoniją „Extracultural“.
Pirmojoje koncerto dalyje griežęs NIKO ansamblis atliko jo repertuarui būdingo minimalistinio stiliaus kūrinius. Ovacijos po „Extracultural“ rodė, kad žmonėms ši muzika patraukli, nors iš tiesų joje daug disonansų, neįpratusią ausį rėžiančių garsinių efektų, tačiau sėkmę užtikrina ritmikos svarba – ritminė pulsacija, lydima fizinės ir emocinės energijos.
Šis koncertas buvo svarbus ir jauniesiems muzikantams tobulėti – „Extracultural“ vadovavo šiemet mokyklą baigęs jaunasis dirigentas Martynas Stakionis. Orkestrantai – jaunieji atlikėjai iš 5 Europos šalių. Greta trimitininkės iš karališkosios muzikos akademijos (Didžioji Britanija) grojo ir šilutiškė Vaiva Putriūtė, šiuo metu studijuojanti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Ne tik šis koncertas buvo proga reikštis jaunajai kartai – festivalį edukacine ir socialine prasme puošia NIKO artistų rengiami meistriškumo kursai moksleiviams bei darbo rezultatų demonstravimas koncerte, kuriame moksleiviai groja moksleiviams. Į betarpišką atmosferą įtraukia ir amžiaus bendrystė, ir nuoširdus muzikavimas.
Per ketverius metus gerokai išaugęs festivalis turi daug potencialo tapti vienu pagrindinių Lietuvoje – tačiau tam reikia ne vien organizatorių stiprybės, pasiaukojimo ir kūrybingumo, kurių jiems tikrai nestinga, bet ir didesnio kultūros ir valdžios įstaigų dėmesio, kad būtų suteiktos tinkamos sąlygos plėstis festivaliui ir Kintų bei apylinkių infrastruktūrai.

Paulina NALIVAIKAITĖ
Lietuvos muzikos akademijos studentė