Rusnėje praūžė „Vėjopatis“

Anapus Atmatos nuskambėjo tradicinis autorinės dainos festivalis „Vėjopatis“. Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje pritrūko laisvų vietų, taigi nemažai kam dainų teko klausyti atsistojus.

Dainuoja šilutiškė Žydrė Adomaitienė.

Dainą traukė rusniškiai, šilutiškiai, kūrybingų svečių sulaukta iš Saugų, Juknaičių, net po kelis kolektyvus atvyko iš Klaipėdos ir Gargždų. Autorinės dainos festivalis „Vėjopatis“– puiki proga susitikti kūrėjams ir atlikėjams, atverti savo kūrybines kraites.
Rusnės moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ svečius pasitiko ir su nauja daina, ir vilkėdamos naujus Mažosios Lietuvos krašto stilizuotus kostiumus. Šiems kostiumams įsigyti panaudota europinių ir ansamblio koncertų metu uždirbtų lėšų.
Festivalį nuo 2004 metų organizuojantis ansamblis „Luotužė“ ir jo vadovė Aušra Šlažienė prieš trejus metus išleido festivaliuose skambėjusių autorinių dainų knygą su kompaktine plokštele. Prieš porą metų „Luotužė“ muzikos, poezijos, prozos, meninės ir istorinės nuotraukos mėgėjus pradžiugino knyga „Rusne, meile mano“.
Skambėjo šilutiškio Ado Nausėdos autorinės dainos. Nuolatinė festivalio dalyvė Žydrė Adomaitienė šįkart atvyko viena, be kolegės Liudmilos Kašėtienės. Šilutės rajono vaikų meno mokyklos fortepijono mokytoja atviravo, kad į festivalį atskubėjo iš konkurso, pasidžiaugė, kad jame dalyvavusi jos mokinė pelnė apdovanojimą.
Rusniškis Nidas Pečkys sakė naujų dainų nesukūręs, tad traukė rusniškių pamėgtas dainas apie salą. Dainavo vokaliniai moterų ansambliai „Vėjūnė“ (vadovė J. Šukienė) iš Juknaičių, „Vakarė“ (D. Žilionienė) iš Saugų, Klaipėdos miesto mokytojų ansamblis „Viola“ ir Klaipėdos moterų vokalinis ansamblis „Vakaro žaros“ (J. Žemaičiūnienė), „Elegija“ iš Gargždų (B. Mockus), folkloro kolektyvas „Cyrulelis“ (V. Radavičius).

Laima PUTRIUVIENĖ

Salos etnokultūros ir informacijos centro salėje buvo ankšta.

Prie naujųjų rusniškių rūbų labai dera šypsena…

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite