Žolinė su skrybėlėmis
Bendruomenės „Traksėdžių viltis“ surengtoje Žolinės šventėje netrūko dalyvių, svečių, pramogų, žolynų, buvo net šiupinio.
Iškilmingai, su skrybėlaite
Vasaros karštis neišgąsdino gražios traksėdiškių Jegerių šeimos, į šventę atvykusių net su mažiausiais šeimos nariais Vilte ir Aretu. Su mažaisiais anūkais šventėje dalyvavo ir jų močiutė Danutė, Traksėdžiuose gimusi, augusi, baigusi mokyklą ir dabar čia tebegyvenanti, beje, kepanti šakočius…
Pavėsyje su savo mažaisiais įsitaisė ir daugiau traksėdiškių. Šventės šurmulyje ypač išsiskyrė skrybėlėtos damos. Dėmesį traukė išskirtinė damų trijulė. Pasirodo, tai traksėdiškė Zita su savo dukromis. Moterys šmaikštavo esančios kaip „Trys mylimosios“.
Traksėdiškės Vitalija ir Aldona patikino, kad joms skrybėlaitės yra būtiniausia vasaros aprangos detalė. Šįkart jų skrybėlaitės damų parade sulaukė net aplodismentų.
Dailia skrybėlaite buvo pasipuošusi traksėdiškė Teresė Danutė Mikalauskienė. Prieš kelias savaites atšventusi 73-iąjį gimtadienį, traksėdiškė pridūrė esanti tikra šišioniškė, gimusi ir užaugusi Vabalų kaime. Nuo vaikystės mėgusi skaityti knygas ne atsitiktinai pasirinko darbą bibliotekoje. Ir būdama užtarnautame poilsyje ji yra viena iš dažniausiai į biblioteką atskubančių traksėdiškių.
Žolinė buvo švenčiama dar iki krikšto – kaip brandos ir gamtos turtų pagarbinimo šventė. Vasaros ir rudens sandūroje protėviai žvalgydavosi į aruodus, įsitikinę, kad jie pilni, vadinasi, bus kuo maitinti šeimą žiemą, džiaugėsi ir skubėjo dėkoti Žemei, Gamtai.
Žolinė – padėkos ir atsisveikinimo su želmenimis, gėlėmis diena. Moterys šią dieną rinkdavo gėles, ūkininkų žmonos ant stalo dėdavo iš naujojo derliaus keptos duonos, daryto alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė. Tikėdavo: kas į Žolinę neateis, neatsineš pašventintų žolynų, liks neturtingas.
Į Žolinę susirinkdavo visa giminė, pasidžiaugdavo kam sekasi, pasitardavo, kaip padėti tiems, kam prasčiau sekasi.
Šiupinio virėjų varžytuvės
Karštą besibaigiančios vasaros dieną dar labiau kaitino šiupinio virimo konkurso dalyviai, užkūrę keturis ugniakurus. 4 komandos – „Pragaro katilas“, „Močiutės samtis“, „Trylikametės“ ir „Geruliai“ – varžėsi, kuriai pavyks išvirti gardžiausią šiupinį. Šventę organizavusi bendruomenė „Traksėdžių viltis“ puoselėja viltį, kad pirmą kartą surengtas šiupinio gaminimo konkursas galėtų vytis net garsųjį Žuvienės virimo čempionatą.
Komandos „Močiutės samtis“ nariai neatskleidė šiupinio recepto dėl labai suprantamos priežasties. Pasirodo, kad iš kartos į kartą keliaujantis receptas yra komandos narės Juditos Petraškienės šeimos relikvija.
„Trylikamečių“ atstovės Ugnė Kazlauskaitė ir Ema Repinaitė į konkursą atvyko su didžiuliais šaukštais. Kartą dalyvavusios Žuvienės virimo čempionate tikėjosi, kad ir dabar pasiseks. Už jų nugarų stovėjo patikimas sufleris – žvejybos ir žuvienės virimo patirties nestokojantis Emos tėvas Andrius Repinas.
„Geruliai“ vylėsi, kad jiems ir pati gamta padės. Pasakoje apsukrus kareivis iš kirvio išvirė sriubą, tai „Geruliai“ irgi sugebėjo nustebinti. Jų šiupinio ragavusieji skyrė gamintojams savo balsus. Komisija nusprendė, kad gardžiausias šiupinys subrendo „Pragaro katilų“ puode.
Ir ko tik nebuvo…
Buvo pasveikinti ir šventės krepšinio bei tinklinio varžybų nugalėtojai. Stipriausi krepšininkai – iš „Tapkinių“ komandos, antri – „Traksėdžių lenciūgas“ (lietuviškiau būtų skambėję „Traksėdžių grandinė“), trečias – „Sportbatis“.
Tinklinio entuziastų ginčą laimėjo „Žaibukas“, antri – „Žolininkai“, treti – DRD.
Šventės metu vyko edukacinis užsiėmimas, kurį vedė gyvenimo būdo mentorius Eugenijus Šuldiakovas, Skaudvilės kultūros namų vaidintojai rodė komediją „Saulės spindulys stiklinėje“ (režisierė Zita Jurevičienė). Koncertavo Greta Konaverskytė, Violeta Vilniškytė, Adas Nausėda, Anžikas.
Laima PUTRIUVIENĖ










