Kintiškių šventė ant Kuršmarių kranto

fondasKintiškiai šventė su saule ir lietumi, pasidžiaugdami ir dėkodami Bangpūčiui – marių valdovui. Už derlių dėkojo berdami grūdus į simbolinį laivelį, iš kurio vėliau virė gardžią lietuvininkų mėgtą kafiją. Daugiausiai dėmesio skyrė jaunoms Kintų seniūnijos šeimoms, likusioms ar sugrįžusioms čia gyventi. Marių šventėje netrūko žuvienės ir rūkytos žuvies. O labiausiai – geros nuotaikos, bičiulystės su artimais ir tolimesniais kaimynais, poilsiautojais, atvykusiais iš kitų šalies regionų.

Šventės vėliavą pakelti skuba Kintų seniūnas A. Kližentis ir bendruomenės pirmininkė S. Kasparavičienė.

Pabudino marių valdovą
Kai tradicinėje švenčių vietoje, Kuršmarių pakrantėje, susirinkusius sveikino šventės vedėja Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė, netoliese tirštais lietaus debesimis apglėbtose mariose tyvuliavo burinis laivelis. Marių valdovą į krantą parviliojo šventės šurmulys, Šilutės varinių pučiamųjų instrumentų ansamblio „Pamario brass“ (vadovas Gražvydas Raila) trankios melodijos, afrikietiškų būgnų garsai…
Marių valdovas laivą priekrantėj prišvartavęs į šventę atskubėjo marių mergelės – Undinėlės – ir lietučio lydimas. Nieko tuo neišgąsdino – po skėčiais ir uždangalais palindę džiaugėsi: lietus pranašauja derlingus metus. „Gyvenkite draugiškai, branginkite vienas kitą ir niekada nepamirškite tų, kuriuos marios priglaudė“, – prisakė į šventę įsisukęs Bangpūtys, liepęs marias mylėti, su gamta dorai elgtis, nesikeikti, nepykti. Dar pareikalavo iškelti Kintų vėliavą, kad visi žinotų – marių apsupty laimingi ir išdidūs žmonės gyvena.
Vėliavą iškelti atskubėjo šventės organizatoriai: Kintų seniūnas Antanas Kližentis ir bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė. Tylos minute pagerbti negrįžusieji iš marių. Nuskambėjo marių mergelės deklamuojamas Algimanto Kiminiaus eilėraštis apie Kintų kraštą.

Šventės vedėja Indrė ąžuolo vainiką negrįžusiems iš marių perdavė Bangpūčiui, kad jį į marias nuplukdytų.

Šventės vedėja Indrė perdavė marių valdovui Bangpūčiui ir Undinėlei ąžuolo vainiką – duoklę marioms ir pagarbos ženklą iš jų negrįžusiesiems, prašydama nuplukdyti į marias. Šventės dalyviai buvo paraginti uždegti žvakeles Ventėje prie paminklo negrįžusiesiems iš marių.
Sveikinimai
Marių šventės dalyvius pasveikino Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, o Kintų seniūnas A. Kližentis ir Kintų pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Lina Leikuvienė apdovanojo sporto varžybų aistruolius, nuo ankstaus ryto besivaržiusius tinklinio, krepšinio, rankų lenkimo ir šaškių varžybose. Tinklinio 4×4 varžybas laimėjo „Švyturys“, antra – angliškai pasivadinusi komanda „Team dream“, trečia – „Drift Devil“.
Krepšinio 3×3 varžybose vyravo komandos lietuviškais pavadinimais: pirmi – „Diedukai“, antri – „Švyturys“ , treti – „Voveriukai“.
Tarp lenkikų tvirčiausią ranką pademonstravo Ramūnas Juknius, antras – Vaidas Morkūnas, trečias – Aurimas Einikis.
Šaškių varžybose geriausiai sekėsi Mindaugui Sakalauskui.
Skambėjo smagios „Karčemos“ ansamblio (vadovas Vygantas Stoškus) melodijos iš specialios programos „Špylmanas negali nešpylioti“, skirtos etnografiniams regionų metams. Šventės dalyviai klausėsi visų penkių Lietuvos etnografinių regionų melodijų.
Šeimų varžytuvės ir piratai
Šventėje netrūko smagių varžytuvių, kuriose dalyvavo Kintų seniūnijos šeimos ir bendruomenės. Varžytuvėms vadovavo piratai (Ventės kaimo seniūnaitis Remigijus Rimkus ir kintiškis Pranas Viršilas). Komandos varžėsi, kas greičiau įveiks ruožą, bėgdami įsilipę į didžiules kelnes, apsirengs žvejo drabužiais ir nuirkluos laivelį, viena ranka išgaudys žuvis iš statinės, sukurs gyvą statulą ir t. t.
Varžytuvių netrūko sausumoje ir vandenyje. Sėkmė lydėjo visas komandas, tačiau labiausiai – Rangų šeimą, kuri tapo nominacijos „Šeimų šeima“ nugalėtoja.
Po varžytuvių vėl skambėjo smagios melodijos. Dainas traukė ansamblis „Heidė“ (vadovas Valteris Matulis), mišrus vokalinis ansamblis „Mingė“ (vadovė Regina Jokubaitytė), moterų vokalinis ansamblis „Vakarė“ (vadovė Danguolė Žilionienė), Bikavėnų kapela „Lolytėlė“ (vadovas Kazimieras Budrys). Vakarop suliepsnojo laužas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Bėgti didžiulėse kelnėse visai komandai nebuvo lengvai įveikiama rungtis.

Varžytuvėms teisėjavo piratai.

Pagauti žuvį viena ranka – šlapias darbas. Statinėje 10 žuvų, joms išgaudyti skirta tik viena minutė..

Žuvienę virė 2009 m. žuvienės virimo čempionas Helmutas Jokaitis su talkininkais iš Ventės ir Šturmų kaimo bendruomenės.

Kintų medžiotojų klubo nariai eksponavo medžioklės trofėjus. Medžioklės ragą pučia Paneušas Surplys.
Autorės nuotr.

Sportinių varžybų organizatoriai: Vaidas Morkūnas, Lina Leikuvienė, Ramūnas Gečas.

Bangpūtys į šventę atskubėjo su Undinėle.

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite