Joninės ant Rambyno primena šventės ištakas

fondasJoninės trumpiausią vasaros naktį ant Rambyno nuaidėjo jau 119-ą kartą. Per daugelį metų keitėsi šios šventės formos – Vydūno laikais čia giedodavo lietuvaičių chorai, sovietmečiu šurmuliuodavo vakaruškos, dabar grįžtama atgalios, bandoma atgaivinti senąsias šios šventės tradicijas. Antradienį Rambyno Joninių šventėje būta ir senųjų Mažosios Lietuvos švenčių tradicijų, ir solidžių chorų programos.

Folkloro kolektyvai kupoliavo, dainas traukė, Nemunu Jonių vainikus plukdė.

Kapelijos atplaukė laivu
Folkloro kolektyvų dainas traukiančių atlikėjų balsai aidėjo virš Nemuno, susirinkusieji spėliojo, iš kur tie balsai sklinda? Viskas paaiškėjo, kai iš už vingio nuo Bitėnų Pagėgių turizmo ir informacijos centro laivas „Skalva“, pilnas linksmų folklorininkų.
Šventę pradėjo etnografiniai kolektyvai Rambyno kalno papėdėje plytinčiose Nemuno užliejamose lankose leidosi žolynų rinkti – kupoliauti, iš surinktų pievų žiedų vainikus pynė ir vėliau plukdė juos Nemunu, skambias dainas traukė ir šokti susirinkusius kvietė. Pagal Mažosios Lietuvos paprotį į puokštes ar kupolinius vainikus nuo senų senovės dėdavo smilgas, mat tikėta, kad jos turtus neša, dilgėles, nes saugo nuo priešų, sėkmę nešančius žydinčius česnakus bei raudonuosius dobilus, padedančius jaunikį susirasti…
Kupoliavimo apeigose dalyvavo folkloro kolektyvai iš Šakių, Tauragės, Šilutės ir Pagėgių.
Įžiebtas Rambyno aukuras
Po kupoliavimo, dainų ir žaidimų kalno papėdėje folklorininkai su žiūrovais kopė į Rambyną, kur šventės pradžią tradiciškai žymi iškilmingai įžiebiamas Rambyno aukuras. Šiemet garbė įžiebti šventinę ugnį buvo suteikta 2014 metų Pagėgių garbės piliečiui, istorikui, habilituotam mokslų daktarui, profesoriui, M. Jankaus muziejaus įkūrimo iniciatoriui ir globėjui Domui Kaunui.
„Pirmą kartą švenčiu Jonines ant Rambyno kalno. Džiaugiuosi, kad esu pakviestas į šventę, kuri čia švenčiama daugybę metų…“ – sakė D. Kaunas, priminęs senas kalbas apie paminklą Kristijonui Donelaičiui, kuris galėtų atsirasti ant Rambyno, nuo kurio viršūnės matosi kraštas, kuriame gyveno ir kūrė Tolminkiemio sielų ganytojas K. Donelaitis.
„Reikėtų susiimti ir pabaigti pradėtą darbą. Šiandieną noriu pasėti mintį, kad ateityje ji virstų realybe“, – kalbėjo susirinkusiems profesorius D. Kaunas.
Prieš trejetą metų Rambyno kalno aukurą sukūrė garsus skulptorius Regimantas Midvikis, kurį šiemet visa Lietuva su liūdesiu palydėjo amžinybėn. Nebeliko ir kai kurių asmenybių, kurioms buvo suteikta garbė įžiebti Rambyno kalno aukurą. Mero Virginijaus Komskio prašymu jų šviesų atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute.
Plaikstėsi vėliavos
Šventės atidarymo metu, nuo Rambyno alkakalnio į pievą buvo ištiestos Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vėliavų spalvų juostos. Greta plevėsavo visų penkių Pagėgių seniūnijų vėliavos. Iškilmingos ceremonijos metu jas atnešė tautiniais rūbais pasipuošę seniūnai.
Po trumpų pasveikinimo iškilmingų šventės dalyviai susibūrė aikšteje, kur laukė koncertinė chorų programa. Ji buvo įspūdinga. Koncertą pradėjo Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos jaunių choras (vad. Regina Paliokienė ir Evelina Norkienė) ir Pagėgių pradinės mokyklos jaunučių choras „Unisonas“ (vad. Irena Ubartienė). Muzikos gurmanai gėrėjosi Kauno valstybinio choro ir aktoriaus Dainiaus Svobono parengta programa (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis). Po to aidėjo įspūdingi Stanislavo Stavickio (Stano) vadovaujamo Lietuvos aklųjų choro balsai.
Praalkusieji galėjo užkrimsti Mociškių bendruomenės keptų blynų su arbata, už simbolinį eurą sukirsti lėkštę sočios košės, gurkštelti giros, o lauktuvėms galėjo nusipirkti medaus, šviežių braškių ar kokį taitodailės dirbinį.
Kalną užklojus sutemoms ir sužibus Joninių laužo liepsnoms, griežė liaudiškos muzikos kapela „Vaivorykštė“ (vad. Valdas Armonas) ir šoko liaudiškų šokių kolektyvas „Marguva“ (vad. Gražina Paliokienė). Vėliau gegužinę tęsė grupė „Tequila“. Po pusiaunakčio vyko tradicinės eitynės raganų keliais, kurių metu ištvermingiausi šventės dalyviai traukė į M. Jankaus muziejų. Jurbarko rajono kultūros centro, Skirsnemunės skyriaus mėgėjų teatras vaidino Moljero „Tariamą ligonį“ (vad. Birutė Šneiderienė).
Paryčiais nuskambėjo naktinis koncertas su dainuojamosios poezijos atlikėju Andriumi Kaniava. Ištvermingiausi paparčio žiedo ieškotojai saulei tekant galėjo nusiprausti ryto rasoje ir papusryčiauti M. Jankaus muziejuje.

Simonas SKUTULAS

Rambyno alkakanio šlaite plaikstėsi Pagėgių krašto seniūnijų vėliavos.

Joninių vakarą panelės pievose žolynus rinko, iš jų vainikėlius pynė ir burtais ateitį aiškinosi.

Joninių vakarą panelės pievose žolynus rinko, iš jų vainikėlius pynė ir burtais ateitį aiškinosi.

Aukurą įžiebė 2014 m. Pagėgių krašto Garbės pilietis Domas Kaunas.

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite