Joninės ant Rambyno primena šventės ištakas

fondasJoninės trumpiausią vasaros naktį ant Rambyno nuaidėjo jau 119-ą kartą. Per daugelį metų keitėsi šios šventės formos – Vydūno laikais čia giedodavo lietuvaičių chorai, sovietmečiu šurmuliuodavo vakaruškos, dabar grįžtama atgalios, bandoma atgaivinti senąsias šios šventės tradicijas. Antradienį Rambyno Joninių šventėje būta ir senųjų Mažosios Lietuvos švenčių tradicijų, ir solidžių chorų programos.

Folkloro kolektyvai kupoliavo, dainas traukė, Nemunu Jonių vainikus plukdė.

Kapelijos atplaukė laivu
Folkloro kolektyvų dainas traukiančių atlikėjų balsai aidėjo virš Nemuno, susirinkusieji spėliojo, iš kur tie balsai sklinda? Viskas paaiškėjo, kai iš už vingio nuo Bitėnų Pagėgių turizmo ir informacijos centro laivas „Skalva“, pilnas linksmų folklorininkų.
Šventę pradėjo etnografiniai kolektyvai Rambyno kalno papėdėje plytinčiose Nemuno užliejamose lankose leidosi žolynų rinkti – kupoliauti, iš surinktų pievų žiedų vainikus pynė ir vėliau plukdė juos Nemunu, skambias dainas traukė ir šokti susirinkusius kvietė. Pagal Mažosios Lietuvos paprotį į puokštes ar kupolinius vainikus nuo senų senovės dėdavo smilgas, mat tikėta, kad jos turtus neša, dilgėles, nes saugo nuo priešų, sėkmę nešančius žydinčius česnakus bei raudonuosius dobilus, padedančius jaunikį susirasti…
Kupoliavimo apeigose dalyvavo folkloro kolektyvai iš Šakių, Tauragės, Šilutės ir Pagėgių.
Įžiebtas Rambyno aukuras
Po kupoliavimo, dainų ir žaidimų kalno papėdėje folklorininkai su žiūrovais kopė į Rambyną, kur šventės pradžią tradiciškai žymi iškilmingai įžiebiamas Rambyno aukuras. Šiemet garbė įžiebti šventinę ugnį buvo suteikta 2014 metų Pagėgių garbės piliečiui, istorikui, habilituotam mokslų daktarui, profesoriui, M. Jankaus muziejaus įkūrimo iniciatoriui ir globėjui Domui Kaunui.
„Pirmą kartą švenčiu Jonines ant Rambyno kalno. Džiaugiuosi, kad esu pakviestas į šventę, kuri čia švenčiama daugybę metų…“ – sakė D. Kaunas, priminęs senas kalbas apie paminklą Kristijonui Donelaičiui, kuris galėtų atsirasti ant Rambyno, nuo kurio viršūnės matosi kraštas, kuriame gyveno ir kūrė Tolminkiemio sielų ganytojas K. Donelaitis.
„Reikėtų susiimti ir pabaigti pradėtą darbą. Šiandieną noriu pasėti mintį, kad ateityje ji virstų realybe“, – kalbėjo susirinkusiems profesorius D. Kaunas.
Prieš trejetą metų Rambyno kalno aukurą sukūrė garsus skulptorius Regimantas Midvikis, kurį šiemet visa Lietuva su liūdesiu palydėjo amžinybėn. Nebeliko ir kai kurių asmenybių, kurioms buvo suteikta garbė įžiebti Rambyno kalno aukurą. Mero Virginijaus Komskio prašymu jų šviesų atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute.
Plaikstėsi vėliavos
Šventės atidarymo metu, nuo Rambyno alkakalnio į pievą buvo ištiestos Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vėliavų spalvų juostos. Greta plevėsavo visų penkių Pagėgių seniūnijų vėliavos. Iškilmingos ceremonijos metu jas atnešė tautiniais rūbais pasipuošę seniūnai.
Po trumpų pasveikinimo iškilmingų šventės dalyviai susibūrė aikšteje, kur laukė koncertinė chorų programa. Ji buvo įspūdinga. Koncertą pradėjo Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos jaunių choras (vad. Regina Paliokienė ir Evelina Norkienė) ir Pagėgių pradinės mokyklos jaunučių choras „Unisonas“ (vad. Irena Ubartienė). Muzikos gurmanai gėrėjosi Kauno valstybinio choro ir aktoriaus Dainiaus Svobono parengta programa (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis). Po to aidėjo įspūdingi Stanislavo Stavickio (Stano) vadovaujamo Lietuvos aklųjų choro balsai.
Praalkusieji galėjo užkrimsti Mociškių bendruomenės keptų blynų su arbata, už simbolinį eurą sukirsti lėkštę sočios košės, gurkštelti giros, o lauktuvėms galėjo nusipirkti medaus, šviežių braškių ar kokį taitodailės dirbinį.
Kalną užklojus sutemoms ir sužibus Joninių laužo liepsnoms, griežė liaudiškos muzikos kapela „Vaivorykštė“ (vad. Valdas Armonas) ir šoko liaudiškų šokių kolektyvas „Marguva“ (vad. Gražina Paliokienė). Vėliau gegužinę tęsė grupė „Tequila“. Po pusiaunakčio vyko tradicinės eitynės raganų keliais, kurių metu ištvermingiausi šventės dalyviai traukė į M. Jankaus muziejų. Jurbarko rajono kultūros centro, Skirsnemunės skyriaus mėgėjų teatras vaidino Moljero „Tariamą ligonį“ (vad. Birutė Šneiderienė).
Paryčiais nuskambėjo naktinis koncertas su dainuojamosios poezijos atlikėju Andriumi Kaniava. Ištvermingiausi paparčio žiedo ieškotojai saulei tekant galėjo nusiprausti ryto rasoje ir papusryčiauti M. Jankaus muziejuje.

Simonas SKUTULAS

Rambyno alkakanio šlaite plaikstėsi Pagėgių krašto seniūnijų vėliavos.

Joninių vakarą panelės pievose žolynus rinko, iš jų vainikėlius pynė ir burtais ateitį aiškinosi.

Joninių vakarą panelės pievose žolynus rinko, iš jų vainikėlius pynė ir burtais ateitį aiškinosi.

Aukurą įžiebė 2014 m. Pagėgių krašto Garbės pilietis Domas Kaunas.

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite