„Mažoji Lietuva – per amžius“

Naktinė stintų šventė Rusnėje

Šeštadienį snigo, lijo, siautėjo vėjas. Iki stintų šventės pradžios išsigiedrijo. Į šventę rinkosi Rusnės salos gyventojai, buvo iš Šilutės ir toliau. Kepti stintų, virti žuvienės atskubėjo rusniškių kaimynai iš Juknaičių ir Usėnų bendruomenių. Visus šildė degantys laužai, karšta arbata, gardi žuvienė, bendras pasibuvimas. Ten, kur Nemunas šakojasi, o Skirvytė daro vingį, kur stūkso senasis Pakalnės klevas, ir buvo įrengtas stilizuotas Rusnės kiemelis, kuriame vyko pirmoji stintų šventė naktį. Susirinkusiųjų nosis kuteno kepamos stintos kvapas, prie laužų viliojo kunkuliuojanti prūsiška (pienu

Šilutės geradario Hugo Šojaus 170-ųjų gimimo metinių proga

170 metų žmonės neišgyvena, tik garsas apie jų gerus darbus išlieka. Šilokarčemos dvarininkas H. Šojus yra daug gero padaręs Šilutei. Tinkama proga tuos kilnius darbus ir poelgius prisiminti bus ši balandžio 1-oji. Ką ir kaip derėtų šilutiškiams priminti šios iškilios asmenybės garbingo jubiliejaus proga, rūpinosi visas būrys dabartinės Šilutės kultūros barų darbininkų. Ne balandžio pirmosios pokštas Ar visi miestelėnai yra lankęsi Šilutės dvaro rūmuose? Vargu. Tokia galimybė bus balandžio 1 d. nuo 11.30 val. Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė surengtoje

Rusnėje – paminklas indui ir litvakui

Šilutės r. savivaldybė gavo pasiūlymą Rusnėje pastatyti paminklą Indijos nepriklausomybės patriarchui Mahatmai Gandžiui (Gandhi) ir jo bendražygiui litvakui Hermanui Kalenbachui (Hermann Kallenbach), gimusiam Rusnėje. Mintį statyti Rusnėje tokį paminklą aktyviai palaiko Indijos ambasada Lietuvoje. Lėšų padėti surinkti žada Editos Mildažytės fondas. Šiuo metu jau parengtas skulptūros modelis ir surinkta 44 iš reikalingų 77 tūkstančių eurų. Pinigai pervesti į Editos Mildažytės administruojamą paramos ir labdaros fondą, ruošiama sutartis su skulptūros autoriumi. Paminklo koncepciją sukūrė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas. Jis vaizduoja

Susitikimas su Pagėgių krašto Garbės piliečiu Domu Kaunu

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 97-ąsias metines, iškilmingo Vasario 16-osios minėjimo Pagėgiuose šventiniu akordu tapo viešojoje bibliotekoje organizuotas susitikimas su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininku, prof. habil. dr. Domu Kaunu, kuris knygos bičiulius pakvietė pasiklausyti pranešimo „Ar turėjo Kristijonas Donelaitis asmeninę biblioteką?“. Šiemet prof. habil. dr. Domui Kaunui suteiktas garbingas Pagėgių savivaldybės apdovanojimas – Pagėgių krašto Garbės piliečio vardas už Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto klestėjimo garsinimą ir įprasminimą. Svarūs

Vilniaus knygų mugės „detektyve“ dalyvavo ir šilutiškiai

Intriguojantis, muzikalus ir truputėlį detektyvinis – toks 2015-ųjų Vilniaus knygų mugės atidarymas. Atidarymo ceremoniją pradėjo „detektyvas“ – aktorius Andrius Bialobžeskis, kuris klaidžiodamas tarsi didžiuliame detektyviniame labirinte ieškojo „Knygos“. Šiemet mugės tema buvo detektyvas, todėl knygų mugės atidarymo metu net šalies Prezidentė tapo detektyvinės istorijos dalyve, padėdama išnarplioti užregztą intrigą ir paskelbti mugės pradžią. „Knyga yra šviesa, tai ir žinios, ir gyvenimo patirtis, ir pareiga, ir pavyzdys. Knyga yra šviesa tam, kas nori siekti tos šviesos, kas nori siekti knygos ir

Bitėniškiai ožį bučiavo, „opendrupą šmekiavo“, Morei šabakšt padarė…

Ko gero, giliausias Šiupinio šventės tradicijas Pagėgių krašte turi Bitėnų kaimo bendruomenė. Jos nariai kasmet šią Mažosios Lietuvos šventę pasitinka išlaikydami vaišių bei žiemos išvarymo tradicijas. Šiemet šventė vyko ant Rambyno kalno.   Ūkininkauja iki šiol Pagal Mažosios Lietuvos tradiciją Šiupinio šventė kasmet būna vis kitame kieme. Šios tradicijos tvirtai laikosi ir Bitėnų kaimo bendruomenės nariai. Čia įprasta, kad šiupinio skanaujantis svečias, puode pakabinęs kiaulės uodegą, kitais metais šventę rengia savo kieme. Pernai uodegigalis atiteko Jonui Žukauskui, tad, tesėdamas pažadą,

Apie Užgavėnes ir saulę užtūpusią Morę…

Šilutės muziejus įgyvendina projektą „Kaip lietuvininkai ypatiškas šventes šventė“. Prieš Užgavėnes pakvietė šilutiškius pasiklausyti apie Užgavėnių papročius. Apie tai porino etnologė Gražina Kadžytė.   Mažojoje Lietuvoje Užgavėnes šventė iki XVI amžiaus. Muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė priminė 1428 m. pasirodžiusį H. Beringerio pamokymą, esą per Užgavėnes vyksta velnių šokiai, o garbingi žmonės leidžia moterims persirengti vyriškais drabužiais, berniokiškais paltais ir panašiai, kas Dievo yra uždrausta. Tačiau ne visi Mažojoje Lietuvoje laikėsi šio pamokymo. Vėliau šiame krašte įvairių švenčių šventimas buvo reglamentuojamas

Muzikantų šventė su „sparnais“

Jau penktą kartą Šilutės rajono muzikos entuziastai pakviesti į „Muzikantų fiestą“. Nors renginio dieną siautėjusi žiemiška pūga priminė posakį, kad geras šeimininkas tokiu oru net šuns į lauką nevaro, muzikantams ji nesutrukdė. Mintį sukviesti rajono muzikantus ir pagerbti labiausiai nusipelniusius vis puoselėjo Vygantas Stoškus, jam pritariančių netrūko. Jau po pirmo renginio buvo aišku, kad muzikantai mielai vieni kitiems pagrotų ir pasidalytų patirtimi. Susitikimai rengiami metų pradžioje, vieną iš sekmadienių, o diena parenkama pagal aplinkybes – kada muzikantai būna laisvesni. „Muzikantų

Recent Entries »