Rusnėje – paminklas indui ir litvakui

FONDASŠilutės r. savivaldybė gavo pasiūlymą Rusnėje pastatyti paminklą Indijos nepriklausomybės patriarchui Mahatmai Gandžiui (Gandhi) ir jo bendražygiui litvakui Hermanui Kalenbachui (Hermann Kallenbach), gimusiam Rusnėje.

Būsimo paminklo eskizas.

Mintį statyti Rusnėje tokį paminklą aktyviai palaiko Indijos ambasada Lietuvoje. Lėšų padėti surinkti žada Editos Mildažytės fondas. Šiuo metu jau parengtas skulptūros modelis ir surinkta 44 iš reikalingų 77 tūkstančių eurų. Pinigai pervesti į Editos Mildažytės administruojamą paramos ir labdaros fondą, ruošiama sutartis su skulptūros autoriumi.
Paminklo koncepciją sukūrė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas. Jis vaizduoja tradiciniais indiškais rūbais apsirengusį M.Gandį su lazdele, šalia jo – vakarietiškai apsirengęs H. Kalenbachas. Šio paminklo statyba siekiama pagerbti didį Mažosios Lietuvos sūnų jo paties gimtinėje, pabrėžti iš Lietuvos kilusių žydų (litvakų) pasaulinę įtaką, jų pasiekimus, sutvirtinti Lietuvos ir Indijos partnerystę (tikėtina, kad paminklas M. Gandžiui paverstų Lietuvą labiau matoma šalimi Indijos spaudoje, taip pat šios šalies turistų žemėlapyje), paskatintų Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos ryšius, Lietuvos visuomenės domėjimąsi šia šalimi, sukurtų daugiafunkcinę platformą tarptautiniams projektams, kuriuose galėtų dalyvauti Lietuva, Vokietija, ES, Indija, Pietų Afrikos Respublika, Izraelis ir t. t. Tikimasi, kad, pastačius tokį paminklą, ir Rusnė taptų patrauklesnė turistams, darbas papuoštų miestelį, skatintų domėtis Indijos kultūra.
Mahatma Gandis – Indijos tautinio išsivadavimo dvasinis lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo taktikos pradininkas. Gimė 1869 m. spalio 2 d. Baigęs studijas, 1893 m. išvyko į Pietų Afriką dirbti teisės konsultantu. Čia, susidūręs su aršia rasine indų imigrantų diskriminacija, pradėjo kovą už savo tautiečių pagrindines teises. Jo pritaikyti taikaus pasipriešinimo metodai išpopuliarėjo visame pasaulyje, įkvėpė ne vieną nepriklausomybės judėjimą – tarp jų ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. M. Gandis iki šiol laikomas bene labiausiai atpažįstamu Indijos veidu.
H. Kalenbachas buvo vienas artimiausių M.Gandžio bendražygių. Jis gimė 1871 m. Rusnėje (pasak kitų šaltinių – Žemaičių Naumiestyje), čia prabėgo jo vaikystė. Mokslus baigė 1896 m. Vokietijoje. 1896 m. išvyko į Pietų Afriką, dirbo architektu. 1904 m. sutiko M. Gandį, ir šis susitikimas tapo lemtingas. H. Kalenbachas visa galva pasinėrė į Gandžio pilietines akcijas, tapo ištikimiausiu ir pagrindiniu jo veiklos finansiniu rėmėju.
Kartu su M. Gandžiu 1913 metais trims mėnesiams buvo įkalintas. 1910 m. H. Kalenbachas M.Gandžiui padovanojo 4 kv. kilometrų sklypą, kuriame įkurtas pirmasis ašramas. Pirmojo pasaulinio karo metais dviejų bendražygių keliai išsiskyrė, M.Gandis grįžo į Indiją, kur tęsė kovą už šalies nepriklausomybę. Tačiau jie ir toliau aktyviai susirašinėjo, taip pat buvo susitikę 1937 ir 1939 metais.
Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė su pasiūlymu statyti paminklą Rusnėje supažindino salos seniūnę Dalią Drobnienę. Seniūnės nuomone, pasiūlymas įdomus ir bendruomenė jį aptars. Tačiau ne dabar, o nurimus rinkiminėms aistroms. Jos manymu, visų pirma bendruomenėms reikia apsispręsti, ar toks paminklas iš viso Rusnėje reikalingas, o paskui svarstyti, kur jį statyti.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite