Rusnėje – paminklas indui ir litvakui

FONDASŠilutės r. savivaldybė gavo pasiūlymą Rusnėje pastatyti paminklą Indijos nepriklausomybės patriarchui Mahatmai Gandžiui (Gandhi) ir jo bendražygiui litvakui Hermanui Kalenbachui (Hermann Kallenbach), gimusiam Rusnėje.

Būsimo paminklo eskizas.

Mintį statyti Rusnėje tokį paminklą aktyviai palaiko Indijos ambasada Lietuvoje. Lėšų padėti surinkti žada Editos Mildažytės fondas. Šiuo metu jau parengtas skulptūros modelis ir surinkta 44 iš reikalingų 77 tūkstančių eurų. Pinigai pervesti į Editos Mildažytės administruojamą paramos ir labdaros fondą, ruošiama sutartis su skulptūros autoriumi.
Paminklo koncepciją sukūrė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas. Jis vaizduoja tradiciniais indiškais rūbais apsirengusį M.Gandį su lazdele, šalia jo – vakarietiškai apsirengęs H. Kalenbachas. Šio paminklo statyba siekiama pagerbti didį Mažosios Lietuvos sūnų jo paties gimtinėje, pabrėžti iš Lietuvos kilusių žydų (litvakų) pasaulinę įtaką, jų pasiekimus, sutvirtinti Lietuvos ir Indijos partnerystę (tikėtina, kad paminklas M. Gandžiui paverstų Lietuvą labiau matoma šalimi Indijos spaudoje, taip pat šios šalies turistų žemėlapyje), paskatintų Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos ryšius, Lietuvos visuomenės domėjimąsi šia šalimi, sukurtų daugiafunkcinę platformą tarptautiniams projektams, kuriuose galėtų dalyvauti Lietuva, Vokietija, ES, Indija, Pietų Afrikos Respublika, Izraelis ir t. t. Tikimasi, kad, pastačius tokį paminklą, ir Rusnė taptų patrauklesnė turistams, darbas papuoštų miestelį, skatintų domėtis Indijos kultūra.
Mahatma Gandis – Indijos tautinio išsivadavimo dvasinis lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo taktikos pradininkas. Gimė 1869 m. spalio 2 d. Baigęs studijas, 1893 m. išvyko į Pietų Afriką dirbti teisės konsultantu. Čia, susidūręs su aršia rasine indų imigrantų diskriminacija, pradėjo kovą už savo tautiečių pagrindines teises. Jo pritaikyti taikaus pasipriešinimo metodai išpopuliarėjo visame pasaulyje, įkvėpė ne vieną nepriklausomybės judėjimą – tarp jų ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. M. Gandis iki šiol laikomas bene labiausiai atpažįstamu Indijos veidu.
H. Kalenbachas buvo vienas artimiausių M.Gandžio bendražygių. Jis gimė 1871 m. Rusnėje (pasak kitų šaltinių – Žemaičių Naumiestyje), čia prabėgo jo vaikystė. Mokslus baigė 1896 m. Vokietijoje. 1896 m. išvyko į Pietų Afriką, dirbo architektu. 1904 m. sutiko M. Gandį, ir šis susitikimas tapo lemtingas. H. Kalenbachas visa galva pasinėrė į Gandžio pilietines akcijas, tapo ištikimiausiu ir pagrindiniu jo veiklos finansiniu rėmėju.
Kartu su M. Gandžiu 1913 metais trims mėnesiams buvo įkalintas. 1910 m. H. Kalenbachas M.Gandžiui padovanojo 4 kv. kilometrų sklypą, kuriame įkurtas pirmasis ašramas. Pirmojo pasaulinio karo metais dviejų bendražygių keliai išsiskyrė, M.Gandis grįžo į Indiją, kur tęsė kovą už šalies nepriklausomybę. Tačiau jie ir toliau aktyviai susirašinėjo, taip pat buvo susitikę 1937 ir 1939 metais.
Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė su pasiūlymu statyti paminklą Rusnėje supažindino salos seniūnę Dalią Drobnienę. Seniūnės nuomone, pasiūlymas įdomus ir bendruomenė jį aptars. Tačiau ne dabar, o nurimus rinkiminėms aistroms. Jos manymu, visų pirma bendruomenėms reikia apsispręsti, ar toks paminklas iš viso Rusnėje reikalingas, o paskui svarstyti, kur jį statyti.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje duris atvėrė atnaujinta „Senukų“ parduotuvė

senukai

Šilutėje po rekonstrukcijos atidaryta „Senukų“ parduotuvė. Joje klientų laukia daug prekių namams, sodui, statyboms, laisvalaikiui. 2004 m. atidaryta franšizės partnerių parduotuvė, po atnaujinimo veiklą tęsia kaip firminis „Senukų“ prekybos centras. Rekonstrukcija žymi naują, modernesnį veiklos etapą. Pasak prekybos tinklo atstovų, atliekant rekonstrukciją, siekta Šilutės gyventojams sukurti modernų, patogų ir funkcionalų apsipirkimo tašką, kuriame būtų lengva rasti viską vienoje vietoje. Parduotuvėje įrengtos erdvios ekspozicijos, sumontuota moderni prekybinė įranga, įdiegtos patogesnės kasos ir sprendimai, klientų poreikiams gerinti. Parduotuvėje pirkėjai gali rinktis iš

Geriau vienas galingas šou nei tūkstančiai petardų kiemuose: kodėl JAV savivaldybės perka daugiau pirotechnikos?

fejerverkai

Lietuvoje didieji miestai varžosi, kuris iš jų pademonstruos tvaresnį požiūrį atsisakydamas tradicinių fejerverkų. Tačiau kitoje Atlanto pusėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tendencijos visiškai priešingos. Džordžijos valstijoje esančio Glino (Glynn) apygardos, kuriai priklauso Bransviko (Brunswick) miestas, tarybos nariai neseniai pradėjo svarstyti galimybę padvigubinti Liepos 4-osios (JAV nepriklausomybės dienos) fejerverkų pasirodymo biudžetą. Šis sprendimas atskleidžia visiškai kitokį požiūrį į miestų rinkodarą, bendruomenės dvasią ir ekonomiką. Ar Lietuvos kurortai ir mažesnieji miestai nepadarė klaidos per greitai atsisakydami pirotechnikos? Kaip praneša vietinis portalas „The Brunswick

Aktyvusis ūkininkavimo sezonas jau čia pat

Pasibaigus kalendorinei žiemai neretam kyla klausimas: o kada ateis tikras pavasaris? Šis klausimas kirba ir kiekvieno ūkininko galvoje. Kaip prognozuoja Lietuvos klimatologai, pavasaris šiemet vėluoti neturėtų, nors žiema buvo gan šalta ir snieginga.  „Pavasario pradžia meteorologine, o ne kalendorine prasme laikoma tuomet, kai pastovi vidutinė paros temperatūra perkopia nulinę termometro žymę.  Atsižvelgus į dabartines prognozes, pavasario pradžia numatoma kovo pradžioje. Vis dėlto, tai dar nebus tas tikrasis pavasaris, kurio metu prasideda augalų vegetacija“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas

Premjerė: potvynių prevencija – nacionalinio ir žmonių saugumo klausimas

Ministrė pirmininkė

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė trečiadienį įvertino pasirengimą galimiems potvyniams Kauno ir Šilutės rajonuose. Darbo vizitu apsilankiusi Šilutėje premjerė su savivaldybės vadovais ir atsakingomis tarnybomis aptarė prevencijos priemones bei pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms. „Potvynių rizika tai ne tik gamtos reiškinys, bet ir žmonių saugumo bei infrastruktūros atsparumo klausimas. Turime veikti iš anksto: stiprinti prevenciją, aiškiai koordinuoti institucijų veiksmus ir užtikrinti, kad savivaldybės turėtų visas reikalingas priemones“, – vizito metu sakė Premjerė. Kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu ir

Taip pat skaitykite